Lietuvos pensijų fondai demonstruoja puikius rezultatus, o tai patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Pagal 2024 metų rodiklius, Lietuva patenka tarp trijų EBPO šalių lyderių pagal uždirbtą investicinę grąžą.
Šis įvertinimas nėra atsitiktinis, tai - nuoseklaus darbo, gerų strateginių sprendimų ir brandžios trijų pakopų pensijų sistemos rezultatas. Lietuvos pensijų fondai jau 2019 m. buvo pripažinti geriausiais EBPO mastu, o 2021 ir 2023 m. tvirtai laikėsi tarp penkių stipriausių.
Tai rodo, kad mūsų šalies pensijų sistema išėjo iš „besivejančiųjų“ kategorijos ir tapo pavyzdžiu net didžiausioms pasaulio šalims, kur pensijų fondai veikia daugybę dešimtmečių.
Antrosios Pakopos Pensijų Fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios ("Luminor investicijų valdymas", "Artea Asset Management" (buvęs "SB Asset Management"), "SEB investicijų valdymas", "Swedbank investicijų valdymas", "Allianz Lietuva gyvybės draudimas" bei "Goindex UAB"), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Taip pat skaitykite: Rizikos valdymas pensijų fonduose
Valdomas Turtas ir Augimas
Naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė siekė kiek daugiau nei 10 milijardų eurų (10,056 mlrd. eurų). Nuo šių metų pradžios ji pasistiebė virš dešimt procentų, o štai per pastaruosius trejus metus - net 83,5 procento.
Lyderio pozicijoje niekas nesikeičia, t.y. tarp minimo tipo fondų didžiausią turtą valdo ("Swedbank investicijų valdymas"), tiesa, jų procentinė dalis per metus krito. "Swedbank investicijų valdymas" valdo 36,2 procento visų aktyvų (prieš metus - 37,5 procento) ir turi daugiausiai klientų - 37,7 procento visų dalyvių (prieš metus - 38,7 procento).
Sparčiausiai tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų ir toliau auga vėliausiai šioje srityje veiklą pradėjęs "Goindex". Pažymėtina, kad šiais metais šios įmonės turimų aktyvų vertė pašoko labiau nei padidėjo klientų skaičius, t.y. atitinkamai 76,9 bei 52,6 procento, tačiau jų procentinė dalis bendroje visų fondų sumoje siekia atitinkamai tik 2,9 ir 3,4 procento, kai prieš metus - 2,2 bei 2,6 procento.
Be minėtos fondų valdytojos, 2025 metais kaip ir per pastaruosius trejus metus savo valdomus aktyvus labiausiai kilstelėjo "Allianz Lietuva gyvybės draudimas" bei "Luminor investicijų valdymas", t.y. atitinkamai 13,1 bei 12,4 procento ir abiem atvejais beveik dvigubai. Tuo tarpu "Artea Asset Management" atveju prieaugis buvo lėčiausias ir sudarė 6,3 bei 64,7 procento.
Investicinė Grąža
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (investicinės grąžos vidurkis svyruoja tarp maždaug 4 - 6 procentų), na o absoliučiai geriausiai bent kol kas sekasi "Allianz Lietuva gyvybės draudimo" valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža visais atvejais yra pati didžiausia.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 47,5 procento investicinę grąžą. Čia pagal uždarbį lyderiauja "Goindex" bei "Allianz Lietuva gyvybės draudimo" apžvelgiamo tipo pensijų fondai.
Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, duotuoju momentu rizikingiausi analizuojami fondai savo klientams jau sugeneravo solidžią vidutiniškai kiek daugiau nei 100 procentų siekiančią investicinę grąžą. Šiuo atveju geriausiai sekasi SEB banko įmonės valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo jų pagal uždarbį nedaug atsilieka "Allianz Lietuva gyvybės draudimas" bei "Artea Asset Management".
Augo triskart daugiau nei vidurkis. Vien 2024 m. Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas išaugo 28,5 proc., tai vienas spartesnių augimo tempų per pastarąjį dešimtmetį. Pagal šį rodiklį kartu su Latvija (24,1 %) ir Estija (22,1 %) Lietuva patenka į penketuką greičiausiai augančių EBPO šalių, daugiau nei tris kartus viršydama EBPO vidurkį (8,5 %). Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas ką tik perkopė 10 mlrd. eurų. Nedaug kas patikėtų, kad maždaug 38 proc. viso sukaupto turto sudaro vien investicinė grąža.
Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos pensijų sistema ne tik stabiliai auga, bet ir geba prisitaikyti prie svyravimų finansų rinkose. Tai ypač svarbu kalbant apie ilgalaikį finansinį užtikrintumą, nes sėkmingai veikianti pensijų sistema yra ne tik kiekvieno kaupiančiojo interesas, bet ir visos šalies socialinės gerovės pamatas.
EBPO Vertinimas
38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą. Lietuva pernai pademonstravo trečią geriausią rezultatą iš visų EBPO valstybių - mūsų šalies II ir III pakopos pensijų fondų reali investicinė grąža po infliacijos 2024-aisiais siekė 10,8 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tiesa, visas tris pirmąsias vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos pensijų fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje esančios Slovakijos - 11,1 proc.
Naudą kūrė investicijos į pasaulio įmonių akcijas. EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą - Estija, Slovakija ir Lietuva - daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavę į akcijas.
Sukauptas turtas augo. Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą. Tuo tarpu Estijoje metinis augimas sudarė šiek tiek daugiau nei 22 proc., o bendras šios šalies pensijų fondų valdomo turto dydis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Lietuvoje - apie 6,8 milijardo eurų.
Apskritai pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių. Sparčiausias, 20 proc. viršijęs nominalus augimas nacionaline valiuta pernai buvo fiksuotas Baltijos šalyse.
Pasaulio Pensijų Fondų Lyderiai ir Atsiliekantys
Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį pasaulyje pirmauja Danija, pensijų fonduose turinti maždaug 777 milijardus eurų - dvigubai (204 proc.) didesnę sumą nei visas valstybės BVP.
Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m. pabaigoje pensijų fonduose sukaupusi turto už 39,5 trilijono eurų (42,9 trilijono JAV dolerių).
Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Šiose šalyse finansinio turto kaupimas pensija nėra išvystytas, todėl remiasi mokesčių perskirstymu.
Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m. pabaigoje bendro EBPO šalių gyventojų pensijoms sukaupto turto suma buvo 56,6 trilijono eurų.
III Pakopos Pensijų Fondai
II ir III pakopos pensijų fonduose šalies gyventojai yra sukaupę per 10 milijardų eurų, rodo Lietuvos banko duomenys, ir tai buvo sparčiausiai augusi likvidaus finansinio turto klasė, apmažinusi gyventojų laikomų grynųjų pinigų ir indėlių dalį. Nors liūto dalį čia sudaro II pakopos pensijų fondų turtas, Lietuvos banko duomenimis, III pakopos pensijų fonduose apie 180 tūkst. Didžiausią dalį III pakopos pensijų fondų turto - beveik 200 mln. eurų arba apie 40 proc. valdo „Artea“ grupė, išsiskirianti ir ilgalaikiais rezultatais.
„Tai, kad mūsų klientai net ir po II pakopos pensijų reformos vertina galimybes ir alternatyvas toliau kaupti pensijai pensijų fonduose - rodo brandų jų požiūrį. Jis pastebi, kad nuo 2026 m. kaupimo II pakopos pensijų fonduose sąlygos šiek tiek priartėja prie III pakopos - nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas - galima jų mokėjimą stabdyti neribotą kiekį kartų po 12 mėnesių. Taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos pensijų fondo vieną kartą išsiimti dalį lėšų pagal poreikius arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės.
III Pakopos Pensijų Fondų Grąža
„Atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, II ir III pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios. Mūsų ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Be to, 4 iš 5 mūsų valdomų III pakopos pensijų fondų veikia jau ilgiau nei 15 metų, tad turime patirties, kurios gali neturėti kiti rinkos dalyviai, ir mūsų III pakopos pensijų fondams savo turto yra patikėję beveik 43 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis jų sėkmingai kaupia tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose“.
II ir III Pakopos Pensijų Fondų Privalumai
„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir atitinkamo amžiaus dalyvių grupių gyvenimo ciklo pensijų fonduose per metus negali viršyti 0,5 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 proc. Jokiems kitiems investavimo instrumentams nėra tokio dydžio tiesioginių valstybės paskatų - valstybė kiekvienam įmokas mokančiam II pakopos pensijų fondų dalyviui į jo pensijų fondą papildomai perveda apie 400 eurų per metus. Po pensijų reformos II pakopos pensijų fonduose atsiras ir daugiau lankstumo - bus galima bet kada vieną kartą per kaupimą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei gyventojas pats įmokėjo.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, bet gerokai lanksčiau. Čia jau pats žmogus sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Beje, dauguma renkasi periodines įmokas, tačiau pamiršta atnaujinti įmokų sumas keičiantis pajamoms. Tiesa, atsiimant lėšas III pakopos pensijų fonde dalyvavus trumpiau nei 5 metus arba likus daugiau nei 5 metams iki pensijos yra taikomas GPM investicinei grąžai, kaip ir kitiems investavimo instrumentams, ir gali tekti grąžinti GPM permokos lėšas, jeigu iki 2024 m.
Pasirinkimas Tarp II ir III Pakopos
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo paties gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo - II pakopa nekelia klausimų. Vis dėlto svarbiausias momentas, kad ir II pakopa, ir III pakopa yra pensijų fondai - vienos sistemos dalis, skirta ilgalaikiam kaupimui. Įprastai taupymui ir investavimui visą gyvenimą reikėtų skirti bent 10 proc. savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamus apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai dalį likusių lėšų galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
Pokyčiai Nuo 2026 Metų
Nuo 2026 m. numatomi tam tikri pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje:
- Nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas - galima jų mokėjimą stabdyti neribotą kiekį kartų po 12 mėnesių.
- Atsiranda galimybės iš II pakopos pensijų fondo vieną kartą išsiimti dalį lėšų pagal poreikius arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės.
- Susirgus sunkia liga ar netekus darbingumo bus galima atsiimti visą sukauptą sumą be jokių mokesčių.
- Galima bet kada atsiimti iki 25 % sukauptų lėšų, tačiau ne daugiau nei įmokėta asmeninių lėšų.
- Iki pensinio amžiaus likus 5 m. ar mažiau galima atsiimti visą sukauptą sumą, jei ji bus mažesnė nei pusė sumos, kuriai tampa privaloma įsigyti anuitetą.
Prieš priimdami bet kokius finansinius sprendimus, neskubėkite ir gerai apgalvokite savo asmeninę situaciją - tam turite laiko iki 2027 metų pabaigos.
Gyvenimo Ciklo Pensijų Fondai
Gyvenimo ciklo pensijų fondai - tai subalansuoti tikslinės grupės pensijų fondai, kai investicijos dinamiškai keičiamos atsižvelgiant į Jūsų amžių. Kuo jaunesnis esate, tuo daugiau investuojama į akcijų rinkas, siekiant gauti didesnę investicijų grąžą.
Fondo investavimo rizika palaipsniui keičiama atsižvelgiant į fondo dalyvių amžių. Strateginė rizikingų aktyvų (pavyzdžiui, akcijų rinkų, alternatyvių investicijų) dalis dinamiškai mažinama nuo 97 proc. kaupimo pradžioje iki 15 proc.
Atsižvelgiant į finansų rinkų situaciją ir jos perspektyvas, rizikingų aktyvų dalis gali būti padidinta arba sumažinta 10 proc. ribose. Kaupimo pradžioje rizikingų aktyvų dalis gali siekti nuo 87 proc. iki 100 proc., o kaupimo pabaigoje - nuo 5 proc.
Vienas iš pavyzdžių, "Swedbank" pensijų fondas. 2022 m. šis fondas prestižiniuose „IPE European Pension Fund Awards“ apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu pensijų fondu Rytų ir Vidurio Europoje.
Atsakingas Investavimas
Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų.
Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą.
Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu.
Priimdami investavimo sprendimus, įvertiname ir tvarumo rizikas. Dalyvavimas veikloje: bendradarbiaujame su įmonėmis, kuriose tiesiogiai valdome didesnius akcijų paketus, arba kur yra galimybių daryti pokyčius siekiant aukštesnių tvarumo tikslų. Tiesiogiai neinvestuojame į tam tikras veiklas, kurios neatitinka mūsų vertybių.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pensijų fondų turtas | Virš 10 mlrd. eurų |
| 2024 m. augimas | 28,5% |
| EBPO reitingas | 3 vieta |