Socialinės problemos - tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Socialinė problema sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę. Šių aplinkybių ištakos ir priežastys yra socialinės, padariniai kenkia visuomenei, o problemoms išspręsti reikia tam tikrų socialinių priemonių.
Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių. Pavyzdžiui, jei šalyje atsiranda vienas narkotikus vartojantis žmogus, tai individuali problema, bet jei narkotikus vartojančių žmonių skaičius padidėja iki kelių procentų visų gyventojų, tai tampa rimta socialine problema.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kokį poveikį socialinė problema daro visos visuomenės funkcionavimui. Pavyzdžiui, didelės spūstys keliuose yra plačiai paplitęs ir socialiai paveiktas reiškinys, bet iš esmės nekenkia visuomenės funkcionavimui; jis taptų socialine problema, jei padariniai pažeistų tam tikrų visuomenės struktūrinių dalių funkcionavimą, pvz., jei tam tikros profesijos atstovai (gaisrininkai, medikai, policininkai ir kiti) masiškai negalėtų laiku atvykti į darbą ar vykdyti reikalingų funkcijų.
Socialiniuose moksluose egzistuoja socialines problemas aiškinančios 2 teorinės kryptys: objektyvistinė ir subjektyvistinė. Objektyvistinės krypties atstovai socialinę problemą laiko objektyvia tikrove, egzistuojančia visuomenėje taip realiai, kaip ligos kūne. Subjektyvistinės krypties aiškinimai yra daug labiau išplėtoti ir vyraujantys.
Šios krypties atstovai teigia, kad visuomenėje egzistuojantys reiškiniai gali būti realūs, bet kad jie taptų socialine problema, reikia didelio skaičiaus žmonių (arba kad tie žmonės būtų įtakingi), kurie įvardytų tuos reiškinius kaip problemą ir sutartų, kad ją reikia spręsti. Atsirandant socialinėms problemoms svarbų vaidmenį atlieka pavienių visuomenės grupių, kurios turi skirtingus politinius, ekonominius, kultūrinius, dorinius ir kitus interesus, galios kovos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, egzistuoja įvairių socialinių problemų, kurios turi įtakos šalies ekonominei, demografinei ir socialinei raidai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines socialines problemas Lietuvoje ir galimus jų sprendimo būdus.
Pagrindinės socialinės problemos Lietuvoje
Gyventojų senėjimas ir mažėjantis gimstamumas
Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių ir ekonominių problemų pasaulyje ir Lietuvoje. Pagyvenusių žmonių skaičius ir lyginamojo svorio pagal bendrą gyventojų skaičių augimo tendencijos rodo, kad ateityje didelę mūsų visuomenės dalį sudarys pagyvenę ir seni žmonės. Pasaulyje ieškoma būdų, kaip išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir kuo efektyviau išnaudoti galimybes, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius.
Pagal pastarųjų metų paskutinius statistinius duomenis Lietuvoje ketvirtadalis gyventojų yra pagyvenusio ir vyresnio amžiaus žmonės, tai įtakojo ilgėjanti gyvenimo trukmė, mažas gimstamumas bei suintensyvėjusi migracija. Tai mažina jauno ir vidutinio amžiaus žmonių skaičių ir santykinai didina vyresnio amžiaus žmonių skaičių šalyje.
Kaip parodė praėjusią savaitę pristatytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tyrimas, gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.
Sprendimo būdai:
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Skatinti gimstamumą (pvz., teikiant finansinę paramą šeimoms auginančioms vaikus, kuriant palankias sąlygas derinti darbą ir šeimą).
- Didinti pensinį amžių.
- Integruoti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką.
Lietuvos gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes 2023 m. pradžioje
Nedarbas
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų ) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc.
Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis labai skiriasi: nuo 3,7 proc. Austrijoje iki 21,2 proc. Ispanijoje.
Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis - apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo.
Sprendimo būdai:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
- Gerinti švietimo sistemą ir profesinį orientavimą.
- Remti verslumą.
- Organizuoti perkvalifikavimo kursus bedarbiams.
Skurdas ir socialinė atskirtis
Pasikeitus gyvenimo lygiui, atsirado iki šiol mums neįprastų socialinių skirtumų ir tendencijų: kai kurie žmonės atsidūrė ties skurdo riba ir už jos. Akivaizdu, kad buvo nepakankamai išplėtota socialinių paslaugų darbo sistema. Nors valstybė išlieka pagrindinė socialinių paslaugų teikėja bei organizatorė, tačiau ji patenkina tik minimalius fiziologinius socialiai remtinų gyventojų poreikius. Tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų interesų spektras žymiai platesnis, ypač darbe su pagyvenusiais asmenimis.
„Pagrindinė problema banali, bet labai aiški - pernelyg didelė socialinė nelygybė. Tai pamatinė problema, įvairūs indikatoriai rodo, kad mes kalbame apie tarytum dvi skirtingas Lietuvas - galima vartoti įvairias metaforas, tokias kaip Vilniaus Lietuva, jaunoji Lietuva, išsilavinusi Lietuva. Ir yra kita Lietuva“, - paprašytas įvardyti didžiausią šalies bėdą, sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas profesorius Arūnas Poviliūnas.
Socialinės nelygybės problemą pirmiausia akcentuoja ir „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas. „Kaip rodo tyrimai, nelygybė ne tik didina nesaugumo jausmą, bet yra ir vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemą laimės pojūtį visuomenėje. Lietuva yra viena iš didžiausią nelygybės lygį turinčių šalių ES. Deja, pastaraisiais metais nelygybė Lietuvoje tik didėjo. Didelis šešėlinės ekonomikos mastas taip pat prisideda prie nelygybės“, - sako R. Grajauskas.
Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Sprendimo būdai:
- Mažinti pajamų nelygybę.
- Didinti minimalų atlyginimą ir pensijas.
- Gerinti socialinę paramą.
- Kovoti su šešėline ekonomika.
Skurdo rizikos riba Lietuvoje
Narkomanija ir alkoholizmas
Kaip parodė praėjusią savaitę pristatytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tyrimas, gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.
Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška. Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.
Atrodytų, kad ši šmėkla nuslinko į praeitį, bet ji sugrįžo: vis daugiau jaunų žmonių vartoja narkotikus, tapdami šio įpročio vergais. Jie uosto heroiną, rečiau naudodami adatas, kaip seserys M. ir S.: merginoms dar nėra 20 metų, o jų gyvenimas - jau sugriautas, rašoma italų leidinyje „L'Espresso“. Ši krizės epocha pažymėta heroino sugrįžimu. Kaip ir prieš 30 metų, šis narkotikas leidžia pabėgti nuo supančios realybės.
Sprendimo būdai:
- Vykdyti prevencines programas.
- Gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugas.
- Sumažinti alkoholio ir narkotikų prieinamumą.
- Šviesti visuomenę apie alkoholio ir narkotikų žalą.
Smurtas ir priklausomybės
Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą. Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė - ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas.
Sprendimo būdai:
- Gerinti emocinės paramos paslaugas.
- Vykdyti smurto prevencijos programas.
- Stiprinti šeimos instituciją.
- Šviesti visuomenę apie smurto ir priklausomybių žalą.
Socialinė politika Lietuvoje
Vykdant šalyje socialinę reformą, atsirado naujų sudėtingų problemų, todėl padidėjo socialinės paramos ir socialinio darbo svarba. Nors valstybė išlieka pagrindinė socialinių paslaugų teikėja bei organizatorė, tačiau ji patenkina tik minimalius fiziologinius socialiai remtinų gyventojų poreikius. Tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų interesų spektras žymiai platesnis, ypač darbe su pagyvenusiais asmenimis.
Šių visų čia iškeltų problemų pagalbos išvystymui mėgina giliai įsijungti Soc. apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir Mokslo min., Kauno med. Beveik visoje Lietuvoje veikia “Carito” vadovaujami Šeimų konsultacijos centrai, Pedagoginiai ir psichologiniai centrai švietimo srityje.
Socialinė maisto parduotuvė arba etninių stovyklų organizavimas emigrantų vaikams - tik dvi jaunimo siūlomos idėjos socialinėms problemoms spręsti. Jas Vyriausybės vadovui ketvirtadienį pristatė tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC socialinio verslo planų konkurso „Iššūkis: socialinis verslumas“ laimėtojai.
Svarbu, kad socialinė politika būtų orientuota į sisteminių problemų sprendimą, o ne tik į trumpalaikę paramą. Reikėtų pagalvoti, kaip investuoti lėšas, kurias turime, į dalykus, kurie yra sistemiški.
tags: #socialines #problemos #vikipedija