Darbo metu sudaužyti akiniai, suplėšyti drabužiai, spjūviai ar grasinimai susidoroti - socialinių darbuotojų kasdienybė.
Tokie atvejai - tikrai ne išimtis, pabrėžia Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Anot J. Tamašauskienės, pasitinkantys agresyvūs šunys ir grasinimai jau tapę darbo dalimi. Karantino metu darbo sąlygos dar pasunkėjo, tačiau socialiniai darbuotojai ir toliau lanko pačias sudėtingiausias šeimas.
Saugumo problemos ir atlyginimai
2019 metais, kai protesto metu aikštę nuklojote rankinėmis, savo pranešime rašėte, kad sudaužyti akiniai, suplėšyti drabužiai, nutrauktos rankinės rankenos, spjūviai ar grasinimai susidoroti yra socialinių darbuotojų darbo kasdienybė, o neretai šeimos, kurioms teikiama socialinė pagalba, socialinį darbuotoją pasitinka su agresyviais šunimis.
Tai tikrai ne išimtys. Manau, kiekvienas socialinis darbuotojas, kuris dirba socialinio darbo lauke, tikrai yra susidūręs su nesaugiomis darbo sąlygomis. Aš taip pat. Manau, nėra tokio socialinio darbuotojo, kuris nebūtų atsidūręs gana nesaugioje situacijoje. Aš pati jau 20 metų, gal šiek tiek daugiau, dirbu su asmenimis, turinčiais proto negalią, kompleksinę negalią.
Ne paslaptis, kad kartais šie žmonės dėl turimų sutrikimų pratrūksta, o jų veiksmus galima vertinti kaip agresyvius. Vienu momentu jis susierzino, trenkė kitai darbuotojai per veidą, sulaužė jai nosį, o kol jai buvo teikiama pagalba, reikėjo užtikrinti ir šio žmogaus apsaugą.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Reikėjo jį raminti - jis ir kumščius gniaužė, stalą, sienas daužė kumščiais, bet reikėjo šalia jo būti, nes reikėjo rūpintis jo ir kitų toje patalpoje esančių neįgaliųjų saugumu. O tai yra socialinio darbuotojo kasdienybė. Iš pradžių karantino metu buvo galvota išvis neiti pas socialinės rizikos šeimas, bet jau po trijų dienų paaiškėjo, kad pagalbos poreikis šeimai yra akivaizdus, todėl socialiniai darbuotojai pradėjo eiti pas pačias sudėtingiausias problemas patiriančias šeimas.
Socialiniai darbuotojai pasakoja, kad kai iš užsienio grįžo šeimos nariai, kai kur situacija tapo gana sudėtinga, kadangi atsirado dar vienas žmogus su savo poreikiais ir gyvenimo būdu. Kai kurie socialiniai darbuotojai pasakoja, kad dirba tik iš idėjos, dirba keliose darbovietėse, nes kitaip sunku pragyventi, o jūs kalbate apie darbo pavojus, kai kyla grėsmė ir aplinkiniams, ir darbuotojams.
Kas yra socialinis darbas kaip profesija | Karjera socialinio darbo srityje 2026 m.
Nereikia neigti, kad tikriausiai dirbti šį darbą būtų labai sudėtinga arba jis būtų neteisingai atliekamas, jei neturėtum vidinio pašaukimo. Yra vidinis variklis, kuris leidžia dirbant jausti pasitenkinimą. Tikriausiai, tai ir suteikia socialiniams darbuotojams pasitenkinimą, deja, socialinio darbuotojo vidinė motyvacija išorinėmis priemonėmis nepakankamai stiprinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašytume reaguoti aktyviau ir lanksčiau.
Labai konkrečiai akcentuodavome, kas socialinio darbo praktikoje yra sudėtinga, kokiomis priemonėmis būtų galima stiprinti socialinio darbuotojo profesiją. Balandžio pradžioje portalui LRT.lt sakėte, kad kovai su koronavirusu tenka pasitelkti savos gamybos kaukes ir dvi poras pirštinių, o socialiniai darbuotojai baiminasi dėl savo saugumo, trūksta apsaugos priemonių.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Mes jau netgi inicijavome labai rimtą tyrimą - kartu su Vilniaus universitetu įvykdėme Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojų apklausą dėl socialinių darbuotojų darbo COVID-19 atžvilgiu. Manau, kad tai yra didelis savivaldybių nuopelnas, dauguma savivaldybių susitelkė ir socialinių paslaugų srities darbuotojus aprūpino apsaugos priemonėmis. Tuo tikrai galima pasidžiaugti.
Vėliau bendromis jėgomis, bendradarbiaujant su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, buvo pasiektas sprendimas dėl premijų išmokėjimo darbuotojams, kurie teikė pagalbą karantino metu ir patyrė užsikrėtimo riziką. Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad labai trūko aiškių ir konkrečių rekomendacijų, kaip teikti paslaugas koronaviruso pandemijos metu.
Profesinis perdegimas
Profesinį perdegimą galima apibūdinti kaip emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būseną, susiformavusią veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, pagalbą teikia užmegzdami kontaktą su šeimos nariais, įsigilindami į šeimos situaciją, skatindami įžvelgti vyraujančias problemas šeimoje, kartu ieškodami pagalbos sprendimo būdų ir galimybių.
Perdegimą socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis srityje lemia nemažai rizikos faktorių - neigiamas, priešiškas, o kartais ir agresyvus paslaugų gavėjų požiūris į teikiamas paslaugas, didelis darbo krūvis, ribotas kokybiškų nemokamų pagalbos priemonių ir paslaugų tinklas, įtemptos darbo valandos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas.
Neretai profesinis perdegimas socialiniame darbe baigiasi darbo pakeitimu, visiška apatija, emociniu lūžiu. Socialiniam darbuotojui ypač svarbu mokėti nusistatyti ribas, tinkamai planuotis savo darbo ir poilsio laiką, stengtis dirbti susikoncentravus ties vienu darbu vienu metu. Taip pat būtina nepamiršti ir savęs - skirti laiko savo pomėgiams, artimiesiems, kokybiškam poilsiui ir turiningam laisvalaikiui, rūpintis savo fizine ir psichine sveikata.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Galimybė periodiškai dalyvauti supervizijose ar intervizijose, dalintis kylančiais sunkumais, sulaukti įžvalgų, grįžtamojo ryšio ir palaikymo iš kitų specialistų yra vertingas pagalbos sau būdas. Tam, kad galėtume padėti kitiems, turime mokytis dirbti tiek su savimi, tiek su kitais, tiek iš kitų.