Psichikos sveikatos pagalba ambulatorinėje grandyje Lietuvoje

Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichikos sveikatos priežiūra tampa vis svarbesnė, ypač ambulatorinėje grandyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia pagalba teikiama ambulatorinėje grandyje, kokie iššūkiai kyla ir kokios yra ateities perspektyvos.

Ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos apsaugos sistemos reforma yra orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kai pagrindinis dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui, o tai yra plačiau nei tik simptomų valdymas. Akcentuojama, kad yra investuojama, siekiant kuo anksčiau atpažinti psichikos ligas ir nukreipti pagalbos, esant nerimo, depresijos, demencijos ar kitiems sutrikimams. Taip pat investuojama į specializuotas paslaugas tikslinėms grupėms, viena iš jų - savižudybės krizę išgyvenantys ar priklausomi asmenys (2023 m. psichosocialinio vertinimo paslaugoms 7 kartus padidintas įkainis, suteikta 3 kartus daugiau paslaugų), teikiama tęstinė pagalba PSC (6 konsultacijos per 6 savaites).

Lietuvoje veikia pirminiai psichikos sveikatos centrai (PSC), kuriuose dirba specialistų komandos: suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai bei socialiniai darbuotojai. Šiuose centruose specialistai įvertina žmogaus būklę ir nukreipia pacientą arba pas psichiatrą, arba pas psichologą. Ž. Baigienė pabrėžia, kad visos centre suteikiamos paslaugos yra nemokamos, jei pacientas yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Neribojami yra ir apsilankymų pas psichologą ar psichiatrą skaičiai. Jų yra tiek, kiek numato gydytojas ar psichologas.

• Medikamentinis gydymas: Pacientams taikomą medikamentinį gydymą papildo įvairiomis užimtumo ir meno terapijos veiklomis (meno terapija, muzikos terapija, pokalbių ir diskusijų terapija, žaidimų ir dramos terapija, filmų terapija, biblioterapija).
• Ergoterapija: Ergoterapeutai padeda rasti sprendimo būdus iškilusiems sunkumams bei įvairiems sutrikimams spręsti. Padeda įgyti socialinius ar darbinius įgūdžius, reikalingus mokykloje, darbe ar bendruomenėje.
• Psichoterapija: Turime individualią psichoterapiją, grupinę psichoterapiją. Yra visa paslaugų sistema, gal tiekėjų nėra daug, bet sistema yra.

Naujos iniciatyvos ir paslaugos

Lietuvoje bus teikiama nauja specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga (II lygis). Tai medicinos psichologo, atitinkančio specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus (jie įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.) teikiama ambulatorinė psichologinio konsultavimo paslauga pacientams, kuriems įtariamos ir (ar) diagnozuotos tam tikros ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai. Šias paslaugas (6 konsultacijos per metus (45-60 min. trukmės), su galimybe esant būtinumui gauti dar 6 konsultacijas) galės gauti asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, pacientai sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę nudegimų, sergantys neurodegeneracinėmis ligomis, retos ligos atveju ir kt.

Komisijai pristatyta Socialinio recepto iniciatyva. Joje gali dalyvauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Į šią iniciatyvą gali užregistruoti gydytojas, Socialinio recepto konsultantas arba pats asmuo (daugiau informacijos yra www.pagalbasau.lt).

Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo iššūkiai dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis

Iššūkiai ir problemos

Nors psichikos sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje plečiasi, vis dar yra nemažai iššūkių. D. Pūras sako, kad užsienio šalyse tokia praktika nėra taikoma, tuo tarpu privačias psichiatrijos praktikas teikiantys specialistai save reklamuoja būtent nurodydami, kad jų paslaugos išlieka konfidencialios.

• Konfidencialumo problemos: D. Pūras teigia, kad lietuvių pacientų konfidencialumas yra pažeidžiamas. Yra atvejų, kai advokatai ar medikai sirgdami depresija nesikreipia į specialistus, nes žino, kad gali netekti darbo.
• Specialistų trūkumas: Tačiau psichiatrų ir psichologų, dirbančių valstybinėse institucijose, nėra daug. Naujausiais 2017 metų gruodžio mėnesio duomenimis, pirminiame lygmenyje dirba 327 psichiatrai, 337 psichologai ir 253 slaugytojai visoje Lietuvoje.
• Nepakankamas psichoterapijos prieinamumas: Psichoterapinis lygis Lietuvoje egzistuoja tik gydantis privačiai. Tokia susidariusi situacija esą dar labiau didina socialinę atskirtį.

Savižudybių prevencija

Prieĩnamos ir efektỹvios psichikos sveikatos specialistų paslaugos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims yra viena iš svarbiausių savižudybių prevencijos dalių. Visgi kai kurie žmonės nusižudo net ir suteikus ar teikiant tokią pagalbą, tad svarbu suprasti to priežastis.

Tyrime dalyvavo 15 psichikos sveikatos specialistų (7 gydytojai psichiatrai, 6 medicinos psichologai ir 2 socialiniai darbuotojai), patyrusių paciento savižudybę. Tyrime atsiskleidė, kad dažniausiai nusižudę asmenys prieš mirtį lankėsi pas šeimos gydytoją, o iki 30 % (apie 200 atvejų kasmet) bent kartą apsilankė pas psichikos sveikatos specialistą (dažniausiai - gydytoją psichiatrą, rečiau - psichologą ar socialinį darbuotoją). Apie 10 % visų nusižudžiusiųjų kontaktą su psichikos sveikatos specialistu turėjo mėnuo iki mirties, o tai sudaro apie 80 atvejų per metus. Šie skaičiai rodo, kad daliai savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichikos sveikatos sistemoje gauta pagalba nebuvo pakankamai efektyvi.

Sunkumai teikiant pagalbą savižudybės krizę patiriantiems asmenims:

• Paciento nebendradarbiavimas.
• Paciento sunkumai, su kuriais buvo sunku dirbti.
• Gydymo ribotumai.
• Savižudybės rizikos vertinimo sunkumai.
• Specialisto reakcijos dirbant su pacientu.
• Paciento artimųjų vaidmuo.

Pagalba sergantiems demencija

SAM rūpinasi tuo, kad prevencijos programos, tokios kaip fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimas, traumų prevencijos užsiėmimai, pagalba esant klausos sutrikimų, būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose demencija sergantiems pacientams pagalbą teikia specialistų komanda: suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai bei socialiniai darbuotojai.

Kai ambulatorinio gydymo nepakanka, gali būti skiriamas gydymas psichiatrijos dienos stacionaruose - jų teikiamų paslaugų skaičių iki 2027 m. planuojama padidinti 50 proc., taip pat planuojama padidinti jų prieinamumą regionuose. Sunkiausi pacientai, kuriems pasireiškia smarkiai pablogėjusi socialinė adaptacija, rezistencija ambulatoriniam gydymui, kai asmuo tampa pavojingas sau arba aplinkiniams, išgyvena psichozę, išsivysto antriniai asmenybės pakitimai ir dezadaptacija, guldomi į ligoninę stacionariniam gydymui.

Taip pat skaitykite: Ambulatorinės ekspertizės ypatumai

Demencijos rizikos veiksniai:

• Fizinis nejudrumas.
• Antsvoris.
• Diabetas.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Depresija.
• Alkoholio ir tabako vartojimas.
• Reti socialiniai kontaktai, vienišumas.

Taip pat skaitykite: Efektyvus psichikos sveikatos slaugos planas

tags: #psichine #sveikata #pagalba #ambulatorineje #grandyje