Socialinio Darbuotojo Patirtis Dirbant Su Psichikos Negalią Turinčiais Asmenimis

Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gerovės, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome ir elgiamės kasdieniame gyvenime.

Psichikos ligos yra reiškinys, kuris egzistavo visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir paveikia žmones visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, lyties ar socialinės padėties. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus per savo gyvenimą. Šiems asmenims ir jų šeimoms dažnai tenka susidurti su įvairiais sunkumais, įskaitant visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities ir būtinybę prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl labai svarbu, kad asmenys, patiriantys psichikos ir elgesio sutrikimus, gautų reikiamą paramą ir pagalbą, o jų šeimos būtų aprūpintos reikalingomis žiniomis ir palaikymu.

Šiandieninėje visuomenėje pastebimas tendencija, jog asmenų, susiduriančių su psichikos ir elgesio sutrikimais, skaičius nuolat auga. Tyrimai ir praktinė patirtis socialinėje srityje rodo, kad šie asmenys dažnai patiria sunkumų įveikiant kasdienius iššūkius, stresą, realizuojant savo gebėjimus mokytis ir produktyviai dirbti. Dėl šių priežasčių jiems gali būti sunku integruotis į visuomenę, išlaikyti harmoniją su aplinka ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Fiziniai ir emociniai svyravimai apsunkina net paprasčiausių sprendimų priėmimą ar kasdienių užduočių atlikimą. Be to, kyla iššūkių socialiniame gyvenime, tampa sudėtinga kurti santykius ir savarankiškai formuoti gyvenimą.

Visuomenė atlieka svarbų vaidmenį integruojant asmenis, patiriančius psichikos ir elgesio sutrikimus. Nepaisant nacionalinių pastangų gerinti šių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su stigmatizacija. Neigiamas požiūris ir nepagarbus elgesys apsunkina jų socialinę integraciją, adaptaciją ir galimybę jaustis bendruomenės dalimi. Kuo geriau suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šie asmenys, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2013-2030 m. psichikos sveikatos plane numatyta užtikrinti asmenims visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą vietos bendruomenės lygmeniu. Svarbu suprasti, kad psichikos ir elgesio sutrikimai gali būti įvairaus sunkumo. Lengvus ir vidutinius sutrikimus turintys asmenys gali lengviau prisitaikyti ir integruotis į aplinką, o sunkius sutrikimus turintys asmenys yra visiškai priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Šeimos, prižiūrinčios sutrikimus turinčius asmenis, dažnai kreipiasi į socialines institucijas prašydamos kompleksinės pagalbos, kad galėtų tęsti įprastą gyvenimą, eiti į darbą, rūpintis kitais šeimos nariais, o sutrikimus patiriantis asmuo gautų visapusišką specialistų priežiūrą ir įgytų įgūdžių funkcionuoti visuomenėje.

Socialinio Darbo Metodų Įvairovė

Dirbant su asmenimis, turinčiais sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų, svarbu atsižvelgti į jų socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Kiekvienas asmuo suvokia jį supančią aplinką savaip, per sensorinių pojūčių sistemą. Paprastai šie pojūčiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje per stebėjimo, mokymosi ir žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių. Stebint neįprastą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema gali būti sutrikusi, jautriau reaguodama į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsūs garsai ar kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį.

Įsivaizduokite, kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jaučiatės ramiai ir staiga paukščių čiulbėjimas tampa toks garsus ir erzinantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika ir baimės jausmas. Tokį pojūtį gali patirti žmogus, kurio klausos sensorinė sistema yra sutrikusi. Tokio asmens nerimo lygis gali labai greitai pakilti ir sukelti paniką. Dėl organizme vykstančių procesų ir padidėjusio streso lygio, asmuo gali nesuvokti savo emocijų ir negalėti savarankiškai nurimti.

Tokiais atvejais labai svarbus bendradarbiavimas su artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Šioje srityje svarbūs socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą individualų socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato asmens socialinius įgūdžius, padeda palaikyti jo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti asmens stipriąsias puses ir įgalinti jį įveikti sunkumus, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi.

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių, kaip dirbti su negalią turinčiais asmenimis, ir sudaro individualų socialinės globos planą. Šį planą įgyvendinant taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, tokie kaip socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas (teigiamai veikia fizinę ir psichinę būseną, mažina stresą, gerina nuotaiką), socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas), finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas (skatina vidinę motyvaciją), tvarumo metodas (užtikrina aplinkosauginį stabilumą), aplinkos pažinimo metodas (geriau pažinti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą), lytiškumo ugdymo metodas (padeda jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir priimti atsakingus sprendimus), intermodalinis meno terapijos metodas (padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius), bendruomeniškumo metodas (skatina dalyvauti bendruomenės veikloje), advokacijos/vadybininko metodas (atstovauja asmenims ir padeda jiems ginti savo teises), saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (padeda valdyti pavojingas situacijas) ir kiti individualizuoti metodai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Konkrečių Metodų Taikymas

Atvejo aptarimo metodas padeda komandiškai atpažinti asmens gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius ir atskleisti stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi ir savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų asmens poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Svarbu nekelti per didelių lūkesčių ir kartu nenuvertinti asmens galių. Šiame procese svarbiausia tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti asmeniui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Pavyzdžiui, jei asmuo dėl vaistų ir/ar sensorinių perkrovų retai šypsosi, didžiausias pasiekimas būtų išmokyti jį suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje ir kasdienių įgūdžių įgijimo procese.

Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas užtikrina asmens teises, orią ir saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą. Tai ypač svarbu dirbant su asmenimis, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra.

Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos yra labai skirtingos ir unikalios. Jiems labai svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi yra kiekvieno bendruomenės nario indėlis.

Socialinio Darbuotojo Vaidmuo ir Kompetencijos

Socialinis darbuotojas yra svarbus pagalbos tinklo narys, padedantis rizikos grupėms ir kuriantis pridėtinę vertę valstybei. Šios srities specialistai turi būti gerai išsilavinę ir turėti platų žinių spektrą, apimantį sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę ir socialinę politiką. Taip pat svarbu žinoti ekonominius veiksnius ir pažinti trečiąjį sektorių.

Socialinio darbo studijų programos, tokios kaip siūlomos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, siekia parengti socialinius darbuotojus, gebančius profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Socialinio darbo studijas siūlo daugelis Lietuvos universitetų ir kolegijų. Dažnai studentai pasirenka šią specialybę turėdami natūralų norą padėti kitiems. Dar mokykloje jie gali išbandyti alternatyvias šio darbo sritis, savanoriaudami organizacijose ir dirbdami su žmonėmis.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Viena iš tokių studentų, Ieva Nekrošiūtė, studijuojanti socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, teigia, kad ją sužavėjo socialinio darbuotojo profesija ir ji nori atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“ Čekijoje, kur susipažino su socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje. Ji pastebėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek Čekijoje socialinių darbuotojų poreikis auga, tačiau Lietuvoje situacija yra geresnė dėl didesnės paklausos.

Grįžusi į mokslus Lietuvoje, Ieva pastebėjo, kad žmonėms labai trūksta empatijos. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, o tai šiandien yra didelis iššūkis.

Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo.

Socialiniai darbuotojai labai stipriai prisideda prie žmonių, turinčių psichinę negalią problemų sprendimų, bandymo integruotis į visuomenę, taip pat užtikrinti būtinas sąlygas geresniam gyvenimui.

Socialiniai darbuotojai pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai, jie padeda asmenims susiduriančiais su problemomis, kurių patys negali išspręsti. Socialiniai darbuotojai sprendžia problemas bendradarbiaudami su kitų profesijų specialistais. Socialinis darbuotojas - tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su visuomene, padėti jam integruotis į ją ir skatinti pilnavertį žmogaus socialinį funkcionavimą, padėti atstatyti arba sukuri kliento ryšius su jo artimaisiais.

Socialinio darbuotojo darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis yra labai svarbus, sugebantis pagerinti kliento emocinę būklę, padedantis integruotis į visuomenės gyvenimą. Siekdami šio tikslo socialiniai darbuotojai taiko įvairius būdus bei priemones.

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.

Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria.Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.

Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.

Socialinio darbuotojo infografikas

Socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius skirtinguose socialinio darbo srityse nagrinėjo šie Lietuvos bei užsienio autoriai: Dirgėlienė (2010) nagrinėjo konfidencialumo išsaugojimo trikdžius socialinio darbo procese, Gapšytė, Šniekienė (2011) analizavo socialinio darbuotojo etinę kompetenciją ir jos vystymo praktikoje galimybes, Gudžinskienė, Pozdniakovas (2020) tyrė socialinių darbuotojų perdegimo sindromą, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje ir pastebėjo tyrimų trūkumą apie šios srities specialistų darbo specifiką, Jankūnienė (2020) analizavo socialinio darbuotojo patiriamo streso darbe įveikos ypatumus, Barak, Warnault (2015), Rimkus (2015) nagrinėjo neapibrėžtumo aspektus socialiniame darbe, Bičkutė, Liobikienė (2011) analizavo socialinio darbuotojo ir agresyviai besielgiančio kliento sąveiką socialiniame darbe, Jasiukevičiūtė (2014), Kavaliauskienė, Balčiūnaitė (2014) analizavo profesinį perdegimą ir jo raišką socialinio darbo kontekste, Vaicekauskienė (2014) tyrė profesinio perdegimo sindromo įveikos ir prevencijos prielaidas socialiniame darbe. Nomeda Černevičiūtė, Audronė Kerpaitė, (2018) analizavo streso ir perdegimo aspektus.

Temos pasirinkimą lėmė patirtis dirbant su asmenimis turinčiais protinę ir psichinę negalią. Taip pat visi kalba apie klientą, tačiau pamiršta, koks sunkus darbas yra socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas dirbdamas su klientas turinčiais protinę ir psichinę negalią, susiduria su daugybe problemų, tokių kaip grėsmės darbe, nesaugi darbo aplinka, stresas, perdegimas, emocinis palūžimas, bet vis tiek turi nepaisant to padėti klientui.

Darbo objektas-Socialinių darbuotojų patirtys, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis

Darbo tikslas- Išanalizuoti Socialinių darbuotojų patirtis, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis

• Išnagrinėti problemas, su kuriomis susiduria socialinis darbuotojas, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.
• Išanalizuoti socialinio darbo ypatumus, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.
• Ištirti socialinio darbuotojo patirtis dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.

Relevance of the topic. There are many people with intellectual disabilities around the world. These people need the help of a social worker. Social workers working with a person with a mental disability face many difficulties on a daily basis, as well as challenges that require a lot of effort, patience and endurance. The difficulties faced by social workers in working practice are indeed a complex problem. This job requires not only the ability to work with people, organizational problems, but also with oneself, emotional stability. The main task of a social worker is to find a connection between himself and the client who is facing problems, to gain the client's trust, to help him reveal his own strengths and the most accessible solutions to the problem. The social worker is close to success and failure, although the social workers themselves, who face not only physical but also emotional fatigue, the threat of violence, or even burnout, often lack the help themselves.

Object of work-Experiences of social workers in working with people with mental disabilities

Mental health disorders are very common around the world. This is a huge problem affecting health, social well-being, productivity, and quality of life. Social workers dealing with people with mental disabilities play an important role in ensuring their well-being and quality of life. They often face internal and external dilemmas in dealing with moral issues related to their personal and professional roles. It is also important to consider relationships with customers, colleagues, managers, the organisation, and the public. Social workers must act to improve clients’ quality of life while maintaining professionalism, ethics, and compliance with legislation. When solving the problem of mental health, social workers need to have a sufficient level of knowledge and competencies to ensure quality assistance and rehabilitation for persons with mental disabilities. Comprehensive education, continuous development and learning for social workers are necessary to better understand and address the problems of people with mental disabilities and ensure the client’s well-being. The roles played by social workers can vary depending on the individual’s needs and capabilities. Social workers must have a flexible approach to adapt to the specific needs and opportunities faced by people with mental disabilities. It is important for a social worker to constantly develop his/her competencies, abilities and knowledge to be able to perform his/her job functions qualitatively and respond appropriately to the challenges he/she faces. This can include self-evaluation, reflection, learning, and a good support system for good work performance. A social worker helps people with mental disabilities in various ways, providing emotional support and quality services, coordinating care and services, aiming to ensure the person’s well-being, and supporting his/her independence.

Each role is important and contributes to the overall goal of improving the quality of life and well-being of people with mental disabilities. It is important to develop personal professional competence and deepen knowledge constantly, which promotes the growth of the employee’s motivation and ensures the maintenance of the qualification level of the staff members.

Autorius	Tyrimo sritis
Dirgėlienė (2010)	Konfidencialumo išsaugojimo trikdžiai socialinio darbo procese
Gapšytė, Šniekienė (2011)	Socialinio darbuotojo etinė kompetencija ir jos vystymo praktikoje galimybės
Gudžinskienė, Pozdniakovas (2020)	Socialinių darbuotojų perdegimo sindromas, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje
Jankūnienė (2020)	Socialinio darbuotojo patiriamo streso darbe įveikos ypatumai
Barak, Warnault (2015), Rimkus (2015)	Neapibrėžtumo aspektai socialiniame darbe
Bičkutė, Liobikienė (2011)	Socialinio darbuotojo ir agresyviai besielgiančio kliento sąveika socialiniame darbe
Jasiukevičiūtė (2014), Kavaliauskienė, Balčiūnaitė (2014)	Profesinis perdegimas ir jo raiška socialinio darbo kontekste
Vaicekauskienė (2014)	Profesinio perdegimo sindromo įveikos ir prevencijos prielaidos socialiniame darbe
Nomeda Černevičiūtė, Audronė Kerpaitė, (2018)	Streso ir perdegimo aspektai

tags: #socialinio #darbuotojo #patirtis #su #psichine #negalia