Neabejotina, kad psichikos liga ne tik riboja žmogaus prisitaikymą kasdieniame gyvenime, bet dažnu atveju nulemia aplinkinių klaidingą suvokimą dėl tokio asmens (ne)gebėjimo būti pilnateisiu visuomeninių santykių dalyviu. Ne išimtis ir viešąjį interesą ginančios prokuratūros institucijos pozicija, be kita ko ir teismų praktika.
Ši tema aktuali, todėl, kad psichikos pacientas ne visada sugeba suprasti ir savarankiaikai ginti savo teises. Psichikos pacientai gali bkiti viena iai labiausiai socialiai pažeidžiamis asmens grupis. Istoriakai visuomeni linkusi juos iaiskirti bei izoliuoti. Vis dar vyraujantis negatyvus požiikris /i psichikos pacientus ir neteisingos stereotipinis nuostatos bei elgesys js atžvilgiu skatina kalbiti apie psichikos pacients teises bei apsaugai.
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. LAT pirma pažymėjo, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos.
Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės atliekamos pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį. Stacionarines ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ambulatorines ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kiti asmenys, turintys teismo psichiatro eksperto ar teismo psichologo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Saulutės" reabilitaciją
Sveikatos teisėje paciento teisės yra vienas iš svarbiausių institutų. Jos gali būti interpretuojamos kaip socialinės ir kaip individo teisės. Paciento teisėmis vadinamos žmogaus teisės sveikatos priežiūros srityje.
Apskritai žmogaus teisių apsaugos srityje nemažai vaidmenį atlieka dvi teisinės sistemos: valstybės vidaus teisės sistema ir tarptautinės teisės sistema. Tarptautiniam žmogaus teisių reguliavimui didelę įtaką turėjo 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių tautų organizacijos (toliau JTO) Generalinės Asamblėjos paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri kartu su vėliau priimtais Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, bei Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviniu protokolu sudaro JTO Tarptautinę žmogaus teisių chartiją.
Lietuva 1993 m. gegužės 14 d. pasirašė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurią ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Ratifikuota Konvencija yra ne tik sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis, bet ir tiesioginio taikymo aktas.
Šaltiniai:
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- 2003 04 03 įstatymu Nr. (Žin., 2003, Nr. 2.
- 2012 11 06 įstatymu Nr. (Žin., 2012, Nr. 3.
- 2019 01 11 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr.
Teismų praktika
LAT įvertinęs teisinį reguliavimą, taip pat išaiškino, kad teismas, taikydamas medicininį kriterijų, turi skirti asmens ambulatorinę ekspertizę, o galimybė teismui skirti asmens stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę įstatymo leidėjo yra nustatyta tik tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 467 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir teismas nenustato teisinio (juridinio) neveiksnumo kriterijaus, asmens stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė negali būti skiriama.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
Pasak kasacinio teismo, toks stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės kaip išimtinio pobūdžio priemonės (lot. LAT, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, pasisakė taip pat dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės teismui sprendžiant asmens pripažinimo ribotai veiksniu klausimą ir nurodė, kad asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi.
Pasak teismo, apsiribojus tik šiuo dokumentiniu įrodymu, teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu, kadangi negali būti ignoruojama juridinio (teisinio) kriterijaus - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti - taikymo reikšmė, kurios įvertinimas priskirtinas teismo pareigai. Teismas, asmens veiksnumo ribojimo ultima ratio priemonės kontekste taip pat pažymėjo, kad galima situacija, kad teismas nustatęs psichikos sutrikimų nulemtą asmens negalėjimą iš dalies suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, visgi gali nuspręsti, jog rūpyba tokiam asmeniui yra perteklinė ir neskirtina.
Kaip pranešė LAT, byloje buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui iš valstybės už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam kaip įtariamajam buvo pritaikyta procesinės prievartos priemonė - jis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti.
LAT taip pat išaiškino, kad sprendimą dėl asmens atidavimo į ekspertizės įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti priimantis teismas turėtų išnagrinėti ir priimamoje nutartyje motyvuotai įvertinti aplinkybes, reikšmingas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu. LAT nusprendė, kad baudžiamajame procese prieš ieškovą veikusios institucijos ir pareigūnai, spręsdami su jo atidavimu į ekspertizės įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti susijusius klausimus, neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi yra pagrindas nustatyti neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo ieškovui.
LAT panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš valstybės 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems namuose
Nagrinėtoje byloje ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal teisėsaugos institucijų pareigūnų tarnybinius pranešimus apie tai, jog jis melagingai įskundė pareigūnus kaip nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, ieškovo psichikos būklei nustatyti buvo paskirta stacionarinė psichiatrijos ekspertizė ir jis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Per ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovas jam inkriminuojamų veikų padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu.
Ieškovas, manydamas, kad stacionarinė psichiatrijos ekspertizė jam buvo paskirta nepagrįstai, taip pat ir dėl kitų ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš valstybės 300 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Teismas nurodė, kad prokuroras turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, nustatęs, jog ieškovas gydėsi psichikos sveikatos centre, o ikiteisminiame tyrime atliekant ieškovui ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nebuvo galima įvertinti jo psichikos būsenos, nes jis su ekspertais nebendradarbiavo, buvo nusiteikęs priešiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiomis išvadomis ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT, išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad nors procesinės prievartos priemonė - atidavimas į ekspertizės įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti - formaliai ir buvo įgyvendinta nustatyta laisvės atėmimo tvarka, tačiau nebuvo nustatyta teisinga pusiausvyra tarp ieškovo teisės į laisvę apsaugos ir procesinio intereso įvertinti sveikatos būklę ir jos teisinius padarinius baudžiamajame procese. LAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad duomenų apie galimą ieškovo psichikos sutrikimą nepakako, todėl kompetentingos baudžiamojo proceso institucijos (pirmiausia teismai) turėjo imtis švelnesnių, su ieškovo laisvės ribojimu nesusijusių priemonių šiems duomenims išsiaiškinti.
„Asmens atidavimas į psichiatrijos ekspertizės įstaigą yra itin rimtas jo teisės į laisvę suvaržymas, susijęs ir su potencialiais specifiniais asmens teisės į privatumą ir fizinį neliečiamumą ribojimais, tad ši prievartos priemonė gali būti taikoma tik patikimai nustačius jos procesinę būtinybę“, - pažymėjo LAT.
LAT nurodė, kad ieškovo neturtinę žalą (patirtą stresą, išgyvenimus, prastą sveikatos būklę, prarastą darbingumą ir kt.) lėmė ne tik jam taikyta procesinės prievartos priemonė, bet daugiausia kiti tuo laikotarpiu vykę įvykiai (ieškovo atžvilgiu vyko dar du ikiteisminiai tyrimai, baudžiamosiose bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir kt.).
Paciento teisės
Psichikos pacientai kaip ir visi kiti pacientai turi vienodas, įstatymais saugomas, teises. Tai užtikrina konstitucinis lygiateisiškumo principas.
Žmogaus teisės remiasi lygiateisiškumo principu ir yra pripažįstamos visiems asmenims nepriklausomai nuo js individualis savybis. Diskriminacijos draudimas užtikrina lygiateisiškumą, kuris yra labai svarbus teisinėje valstybėje bei visoje tarptautinėje bendruomenėje.
Svarbus lygiateisiškumui įtvirtinti Europos žmogaus teisių konvencijos 12 protokolas, priimtas 2000 m. bei įsigaliojęs 2005 m. balandžio 1 d. Jame įtvirtinama svarbi nuostata, kad be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokis pažiikrs, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokios padėties turi būti užtikrinamas naudojimasis bet kuria įstatyme įtvirtinta teise ir niekas negali būti diskriminuojamas jokios viešosios valdžios n vienu iai paminits pozymis.
Remiantis Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymu, pacientas - tai asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis. Psichikos pacientas - psichikos ligonis ar kiekvienas kitas asmuo, kuris naudojasi psichikos sveikatos priežiūra.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkte, kur kalbama apie teisėtą laisvės atėmimą, naudojama sąvoka "person of unsound mind". Konvencijoje nėra tikslaus aios sąvokos apibrėžimo. Tai galima bkits teisinti prisimenant, jog Konvencijai jau vira 50 mets. Todėl aiam darbe kalbėdami apie Konvenciją ir Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, js vartojamą sąvoką "person of unsound mind" lietuvis kalboje versime sąvoka "psichikos ligonis".
Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje, kur kalbama apie priverstinį hospitalizavimą ir kur detalizuojamas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkte minimas teisėtas laisvės atėmimas, vartojama sąvoka "psichikos pacientas".
Pagrindinis reikalavimas tam, kad asmenį bkits galima priverstinai hospitalizuoti, yra psichikos liga. Taigi iai esmės teisėtai ribojama laisvė gali bkiti tik psichikos ligoniui. Iias Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Todėl tarptautinis ir nacionalinis reglamentavimas, naudojant tokias sąvokas, vienas kitam neprieštarauja.
Kaip jau minita Europos Žmogaus teisių teismas (toliau Teismas), taikydamas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, nepateikia psichikos ligonio apibrėžimo. Iiai su psichiatrijos mokslo progresu, gydymo metodų tobulėjimu bei visuomenės požiikrio į tokius asmenis keitimusi.
Jeigu asmuo bkits sulaikomas už tai, kad kitaip elgiasi ar yra kitos nuomonės, tai toks sulaikymas bkits savavaliaikas ir neteisėtas bei prieštarauts Konvencijos tikslams.
Psychiatric Interviewing: Asking items on a checklist
tags: #ambulatorine #psiciahtrine #psichine #ekspertize