Seimo nariai, kaip politinė parlamento struktūra, dalyvauja formuojant teisinę valstybės politiką. Dėl to vargu, ar įmanoma atlikti kokius nors revoliucinius jo veiklos principų pakeitimus.
S. Šedbaras: Mano tikslas - siekti, kad Komitetas dirbtų ritmingai, kad visi Komiteto nariai būtų maksimaliai įtraukti į Komiteto darbą, rengtų išvadas. Kitaip tariant, sieksiu, kad visi Komitetui priklausantys Seimo nariai jaustų atsakomybę už Komiteto priimamus nutarimus.
Seimo nariai labai nenoriai imasi atsakomybės už rengiamas ir priimamas išvadas dėl įstatymų projektų, perkeldami šią pareigą Seimo tarnautojams - Komiteto patarėjams. Šį darbą turėtų tolygiai atlikti visi, kuriems tai priklauso pagal kompetenciją.
Ankstesnės sudėties Komitetas sulaukdavo nemažai kritikos dėl jame stringančių naujų teisės aktų projektų, pataisų. Iniciatyvos būna įvairios. Mano nuomone, pirmiausia turi būti svarstomi ir priimami gerai parengti įstatymai ar jų pataisos.
Jau pirmosiomis darbo Seime dienomis pradėjome su kuruojamų sričių ministrais, kitais valstybės pareigūnais kalbėtis apie tuos užsigulėjusius įstatymus arba jų pataisas, kurie reikalingi teisinei sistemai. Ypač svarbu apsispręsti dėl teisės aktų, kurių projektai dar neparengti arba parengti ne iki galo, tačiau visuomenė jų seniai laukia (pvz., Administracinio proceso kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir pan.).
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Žinoma, planus šiek tiek koreguoja pasaulį apėmusi ekonominė krizė, kadangi šiuo metu reikia itin įtemptomis sąlygomis priimti daug nepopuliarių, tačiau būtinų krizei įveikti įstatymų (pakeitimų, papildymų).
Seimo nario neliečiamybės panaikinimas nėra kaltinamasis nuosprendis. Kol neįsiteisėjęs atitinkamas teismo dokumentas, tol asmuo negali būti traktuojamas kaltu. Be jokios abejonės darbas Seime žymiai pakoreguos mano užimtumą. Kadangi užgriuvo didžiulis krūvis ir atsakomybė, laiko visuomeninei veiklai liks gerokai mažiau.
Manau, kad turime judėti pirmyn pradėtu eiti keliu, todėl ketinu imtis iniciatyvos dėl tolimesnio teismų reformos vykdymo. Gruodžio 17 d. įvyko pirmoji Komiteto narių ir teisingumo ministro diskusija dėl vasarą priimto Teismų įstatymo varianto ir tų pasiūlymų, kurie liko nepriimti. Nors susitikimo metu galutinių sprendimų nepavyko pasiekti, tačiau ministerijos atstovai bei Komiteto kolektyvas įsipareigojo peržiūrėti nepriimtus pasiūlymus ir apsispręsti, ar reikalinga kurti atitinkamą darbo grupę.
Taip pat kritiškai vertinote administracinius teismus, pasisakydamas, kad šie teismai ne visiškai atlieka arbitro vaidmenį tarp valstybės ir žmogaus. Tos pačios problemos, kurios yra aptinkamos bendrosios kompetencijos teismų organizavime ir veikloje, būdingos ir administraciniams teismams.
Tačiau tik administraciniai teismai susiduria su specifinėmis trejopo pobūdžio problemomis: pirma, ydinga kandidatavimo į pirmosios instancijos administracinių teismų teisėjus sistema, antra, visiškai netinkama atrankos ir skyrimo į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, priimančio galutinį ir neskundžiamą sprendimą, teisėjus tvarka, galop, netaikoma konstitucinė atsakomybė (apkalta) pastarojo teismo teisėjams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Akivaizdu, kad dabartinė apskričių sistema ir apskritims priskirtų funkcijų vykdymas netenkina visuomenės poreikių ir nepateisina išlaidų, skiriamų šios sistemos funkcionavimui išlaikyti. Vis dėlto administracinės sistemos reformos tikslas nėra fizinis apskričių skaičiaus mažinimas.
Pirmiausia būtina nuspręsti, kurios funkcijos pagal subsidiarumo principą gali būti perduotos savivaldybėms, kurios funkcijos lieka centrinių valstybinio valdymo institucijų kompetencijoje, o kurioms funkcijoms vykdyti būtina turėti tam tikrą regioninę viešojo administravimo sistemą bei numatytus jos formavimo principus. Tik žinant atsakymus natūraliai paaiškės, kiek reikia regioninių vienetų, kad būtų galima įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas.
Savivaldybių Neramumai Dėl Biudžeto Likučių
Savivaldybėms nerimaujant dėl planų joms nebeleisti prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptų ir nepanaudotų biudžeto pajamų likučių, o Seime toliau svarstant tai numatantį įstatymą, parlamente šiam klausimui spręsti suformuota darbo grupė.
Parlamentas šiuo metu svarsto Finansų ministerijos parengtus Fiskalinės drausmės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus. Fiskalinę drausmę siūloma apibrėžti pagal išlaidas, o ne biudžeto deficitą, kaip dabar - būtų nustatyta, kad kitąmet Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų augimas galės siekti ne daugiau 5,2 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso teigimu, siekiama ieškoti kompromisų. „Lietuvos savivaldybių asociacija buvo pateikusi eilę prašymų, pamąstymų, tad vyko diskusija tarp asociacijos ir Finansų ministerijos. Mes, Seimo nariai, taip pat tarpusavyje tarėmės ir atrodo, kad suradome kelis kriterijus, kuriuos galime pataisyti“, - teigė socialdemokratas.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) skaičiavimu, per keletą metų visose savivaldybėse susidariusi likučių suma siekia apie 600 mln. eurų. Savivaldybės jau anksčiau kritikavo, kad negalint panaudoti šių lėšų mažėtų finansavimas investiciniams projektams, civilinei saugai, kelių infrastruktūrai ir kitoms reikmėms.
Anot LSA direktorės Romos Žakaitienės, likutis dažnai auga dėl sutartų projektų, kurie kartais nusikelia dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų, rangovų klaidų ar kitų nenumatytų faktorių, tačiau projektams numatytos lėšos išlieka reikalingos ir toliau.
Darbo grupėje buvo sutarta, kad savivaldybės galės biudžeto likučius naudoti, kaip buvo numatyta iki šiol. „Dabar tas įstatymas - su Seimo narių pataisomis, kurios sugrąžina nuo 2023 m. galiojusią biudžeto balanso taisyklę, kad prie einamųjų metų pajamų būtų galima pridėti tokią dalį praėjusių metų sukauptų ir nepanaudotų biudžeto lėšų. Visi likučiai pereina į kitus metus ir juos savivaldybės galės naudoti kaip įprasta, turėti išlaidas ir taip nedidės deficitas“, - sakė R. Žakaitienė.
„Kas mums dar pavyko - buvo atstatyta buvusi taisyklė, kad jei pažeidžiamas biudžeto balansas, savivaldybei bus galima atstatyti ir kompensuoti nukrypimą per du metus. Dabar įstatyme ta trukmė yra sumažinta, o tai nėra patrauklu savivaldybėms. (...) Tai tikrai geri dalykai, bet iš esmės tai reiškia, kad sugrįžta viskas, kas buvo iki šiol - absoliučiai niekas nesikeičia savivaldybėms“, - teigė LSA direktorė.
A. Syso teigimu, kai kurie savivaldybių siūlymai parlamentarams bei Finansų ministerijai neatrodė tinkami. „Buvo ir dalykų, su kuriais nesutinkame. Pavyzdžiui - prašymas prie deficito neskaityti europinių lėšų, kai daromas koks projektas ir lieka likutis neišnaudotas. Įrodėme, kad to nereikia“, - sakė BFK pirmininkas.
Diskusijos su savivaldybių atstovais, Finansų ministerija bei Valstybes kontrole tęsis šią savaitę, trečiadienį vyksiančiame BFK posėdyje. „Dar vyks papildomos diskusijos dėl to, kaip įtraukti būsimus, galimus skolinimus iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Tokių tvarkų įteisinta dar nėra, o ILTE dar tik formuojasi, bet įstatymas priimamas į ateitį, tad norime, kad nebereikėtų vėliau grįžti prie to, galvosime kaip įforminti ILTE paskolas“, - kalbėjo socialdemokratas.
Prezidento Siūlymas
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu Seime svarstomam projektui pateikė siūlymą, kuriuo siekia sudaryti daugiau galimybių atsiperkančioms savivaldybių investicijoms.
Siūloma, kad savivaldybės, vertindamos, ar jų biudžetas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, galėtų iš patvirtintų asignavimų atimti ne tik tuos, kurie siejami su ES finansine parama, bet ir tuos asignavimus, kurie skirti bendriems su kitomis savivaldybėmis įgyvendinamiems investiciniams projektams.
Taip pat galima būtų atimti asignavimus tiems investiciniams projektams, kurie kredituojami tarptautinių finansų institucijų ar nacionalinio plėtros banko ILTE. Prezidento teigimu, toks papildomas fiskalinis savivaldybių lankstumas investuoti nekeltų ilgalaikės rizikos viso valdžios sektoriaus fiskaliniam tvarumui, nes būtų siejamas su ekonomiškai pagrįstais investicijų projektais.
Kaip pranešė Prezidentūra, nors bendras Lietuvos išsivystymo lygis siekia 88 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio (pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, įvertinus perkamąją galią ir 2024 m. duomenimis), tačiau atskirų šalies regionų išsivystymo lygis labai skirtingas. Prezidentūra teigia, jog Lietuvoje yra regionų, kuriuose išsivystymo lygis (pagal pastaruosius 2023 m. Eurostato duomenis) siekia 48 proc. ES vidurkio.
G. Nausėdos manymu, vietos valdžiai itin aktualus yra poreikis investuoti ir į kitus ekonominę grąžą duodančius projektus, ne tik į bendrai finansuojamus su ES.
Socialinė Nelygybė Ir Pensijų Sistema
Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas: „Būtina keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje“.
Viešai paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 30,6 proc. senatvės pensininkų 2016 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o didžiausias skurdo rizikos lygis - 27,7 proc. - buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pastarojo pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos.
Vieniši senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos, kuri 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Tokiame kontekste rezoliucijos projekte pateikiami iš viešų šaltinių ir valstybės institucijų atsakymų žinomi faktai, leidžiantys spręsti apie dabartinę valstybinių pensijų ir kitų neįmokinių pensinio pobūdžio išmokų sistemą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 m. gruodžio mėnesį signataro rentos dydis buvo 1266 eurų, jas gavo 71 asmuo, o 316 eurų dydžio signataro našlių rentas - 14 asmenų ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 metais pateiktas statistines ataskaitas, 2015 metais 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc.
Vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016 m. Asmenys, gaunantys kito pobūdžio iš valstybės biudžeto mokamas valstybines pensijas - Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kt. - taip pat neretai tuo pat metu gauna ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas, o kai kurie - po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas.
Pvz., 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys - senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys - senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 eurai) pensijas ir t. t.
Taip pat rezoliucijos projekte remiamasi Seimo nario Naglio Puteikio prašymu atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitine apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje konstatuota, kad neįmokinės pensijos, pagal kriterijus ir formą identiškos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą mokamoms valstybinėms pensijoms, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra paplitę, galima aptikti tik tam tikrus tokių pensijų schemų elementus.
Pensijų Gavėjų Skaičius ir Vidutinės Išmokos (2016 m.)
| Pensijos Tipas | Gavėjų Skaičius | Vidutinis Dydis (eurais) |
|---|---|---|
| Signataro Renta | 71 | 1266 |
| Signataro Našlių Renta | 14 | 316 |
| Senatvės Pensija (gaunantys ir mokslininkų pensiją) | 2502 | 413,82 (senatvės) / 148,87 (mokslininkų) |
| Senatvės Pensija (gaunantys ir pareigūnų pensiją) | 26 | 254,65 (senatvės) / 210,43 (pareigūnų) / 73,65 (pareigūnų našlių) |
| Senatvės Pensija (gaunantys ir našlių bei mokslininkų pensiją) | 443 | 390,27 (senatvės) / 25 (našlių) / 146,68 (mokslininkų) |
COVID-19 Pandemija Ir Seimo Narių Reakcija
„Keldami reikšmingą nepasitikėjimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku D. Gaižausku klausimą, kartu siūlome darbotvarkę, kuri atlieptų pandemijos iššūkius. Šios neeilinės krizės akivaizdoje NSGK turi imtis lyderystės ir ieškoti receptų dėl pandemijos ir iš jos sekančios krizės suvaldymo, situacijos prognozės, antros bangos grėsmių numatymo ir pasirengimo joms. Iki šiol tam daug dėmesio nebuvo skirta, tad raginame komitete imtis reikšmingo ir konstruktyvaus darbo“, - teigė L.
Pažymėdami, kad NSGK posėdžiai ne visuomet organizuojami konstruktyvaus darbo tradicija, parlamentarų grupė siūlo įtraukti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros dėl COVID-19 koordinavimo klausimo svarstymą, kviečiant švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Romą Baroną, Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro prof. Laimoną Griškevičių, Nacionalinio vėžio instituto l. e. p. direktorę prof. Sonatą Jarmalaitę, Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų centro prof. Aureliją Žvirblienę, Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros prof. Juozą Lazutką bei prof.
Galiausiai Seimo narių grupė ragina į penktadienio neeilinio posėdžio darbotvarkę įtraukti situacijos su Baltarusijos pasieniu aptarimą. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuva nėra visai uždariusi sienos, nors premjeras balandžio 1 d.
„Akivaizdu, kad iki šiol nežinome tikrosios situacijos dėl viruso išplitimo kaimyninėje Baltarusijoje, tačiau pasiekianti informacija verčia nerimauti. Dabar į šalį galima patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimais, matome ir didelius krovininių automobilių srautus, ir eiles pasienyje. Iš vidaus reikalų ministrės laukiame atsakymų, kiek šiai dienai VSAT vadovas yra išdavęs tų išimtinių leidimų atvykti į Lietuvą, kaip tikrinami ir stebimi šie žmonės ir ar planuojamas visiškas sienos uždarymo scenarijus, jei taip, kokiomis aplinkybėmis“, - teigė L. Kasčiūnas.
Antradienį po pietų Seimui skubos tvarka svarstant Vyriausybės įstatymo projektą, kurio tikslas - paskatinti 75 metų ir vyresnius senjorus skiepytis nuo COVID-19, prireikė dviejų balsavimų, mat pirmojo metu pritrūko balsų, kad įstatymas būtų priimtas.
„Šis įstatymas yra demoralizuojantis visuomenę (…), „27 milijonai ant žemės nesimėto”(…) , „dabar šie nepopuliariausi ministrai agituoja žmones skiepytis” (…) „yra ir mirusiųjų, kurie buvo pasiskiepiję”, (…) „vakcina nėra ta panacėja, kurios mes tikėjomės, yra sudievinta vakcina ir žmonės tai mato”, (…) „negalima skirstyti žmogaus pagal amžių, pagal rasę, pagal lytį”, - prieš įstatymo pateikimą kalbėjo Seimo nariai, nepritariantys tam, kad būtų skirta vienkartinė 100 eurų išmoka pasiskiepijusiems senjorams vakcina nuo COVID-19 ligos.
Seimo nariai šiems opozicijos atstovų siūlymams nepritarė. Pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, „valstiečių idėja” skirti 100 eurų kompensaciją tik tam tikrai žmonių grupei „yra kraštutinė, perteklinė ir dar labiau diskriminuojanti, ji sumažins vakcinacijos tempus”. Jai pritaręs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, jog valdančiųjų pateiktas įstatymas „yra demoralizuojantis visuomenę, neišmintingas sprendimas”.
Pasak valstietės Agnės Širinskienės, šiuo įstatymo projektu yra „visiškai ignoruojami žmonės, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis”. Jos teigimu, jauniems žmonėms, pvz., po inkstų transplantacijos ar kitų sunkių ligų numirti nuo COVID-19 yra didesnė tikimybė nei sveikam 75 metų senjorui, tad šie žmonės tokiu įstatymu bus diskriminuojami.
„Statistika yra negailestinga: amžiaus grupėje iki 75 metų mirusiųjų santykis lyginant su grupe 75 plius yra vienas prie trijų, nors grupės žmonių yra vienodo dydžio (…) Pasiskiepijimo rodiklis antrojoje, vyriausiųjų grupėje, yra 25-30 proc., kurie neturi jokio imuniteto (…) Aš tikrai būčiau buvusi kur kas laimingesnė, jei tokio siūlymo Vyriausybei išvis nereikėtų teigti”, - kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, raginusi pritarti pateiktam įstatymo projektui.
Visgi Seimo posėdžio pabaigoje, jau po 19 val., valdantiesiems pavyko susitelkti ir 68 balsavus už, 3 - prieš bei 7 susilaikius, įstatymas buvo priimtas. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. - stiprinamąja trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.
Vienkartinę išmoką gaus ir tie rugsėjo 1 d. nepasiskiepiję senjorai, kurie iki lapkričio 30 d. nepasiskiepys, nes bus persirgę COVID-19 ir jie dėl to negalės būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., bet pasiskiepys iki 2022 m. kovo 31 d. Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikės, ją žmonės gaus kartu su pensija ar kita „Sodros” išmoka.
Transporto Ir Turizmo Klausimai
Vasario 20 d. Seime vyko pirmas Seimo Ekonomikos komiteto sudarytos Transporto ir turizmo klausimams spręsti darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius ir Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis ir Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, kiti Seimo nariai, Susisiekimo viceministras ministras Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos vežėjų ir kitų darbdavių organizacijų atstovai.
Tuo tarpu šią Seime sudarytą darbo grupę spręsti nacionalinio lygio klausimus yra įtraukti net du vienos profesinės sąjungos, kuri neveikia nacionaliniu lygiu, nėra Lietuvos trišalės tarybos nariai, nepriklauso jokioms tarptautinėms organizacijoms, nariai. Dar daugiau, viena šios profesinės sąjungos atstovė Vitalija Dimskienė, pristatyta kaip Lietuvos profesinių sąjungų aljanso tarybos narė, yra darbdavė ir transporto įmonės „TK trans“ vadovė!
Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra vienintelė gidus vienijanti profesinė sąjunga Lietuvoje, tačiau ir ji nebuvo įtraukta į darbo grupės sudėtį. Garbo grupės nariams teikiant savo siūlymus Ričardas Garuolis pasiūlė Lietuvoje uždrausti darbuotojų nuomos ir įdarbinimo įmones, kuriose vyksta didžiausias darbuotojų apgaudinėjimas.
Ričardas Garuolis atskleidė skandalingus faktus, kad paskutiniais 2018 m. Tačiau nepaisant to, kad Lietuvos skolinimosi reitingas yra aukščiausio - A lygio, skandinaviški bankai verslui skolina brangesnėmis palūkanomis, nei Italijoje, kurios skolinimosi reitingai yra „šiukšliniai“ t. y. Palūkanos dydis priklauso nuo skolinimosi rizikos dydžio. Kuo didesnė rizika, kad paskola gali būti negrąžinta, tuo palūkanos didesnės.
„Kodėl toje pat įmonėje Estijoje drausti vilkiką yra pigiau nei Lietuvoje?“ - klausė Ričardas Garuolis. Jis apkaltino Konkurencijos tarnybą netinkamu darbu, nes ji leido Lietuvoje veikiantiems konkurentams nupirkti gerai veikusią Italijos lizingo įmonę „Unicredit“, taip dar labiau sumažinant konkurenciją šioje srityje. Šio komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pritarė profesinės sąjungos atstovo mintims, sakydamas, kad Lietuvoje veikiantys slandinaviški bankai yra labai pelningi, bet nepaisant to neskolina verslui, ypač smulkiąjam, ir tokiu būdu jau stabdo Lietuvos ūkio augimą.