Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta milžiniški pokyčiai, užtikrinantys galimybę įsčiose esančiam vaisiui sėkmingai augti, gimti, o užgimus - išgyventi. Be išoriškai akivaizdžių fizinių pokyčių nėštumo metu, moters smegenyse pradeda vykti ypač svarbūs pokyčiai, kurių mastas prilygsta pokyčiams paauglystės laikotarpiu, kai iš vaiko virstama suaugusiuoju, o šiuo atveju - tampama mama. Gimdymo metu ir iš karto po jo kiekviena moteris patiria kardinalius hormoninius pokyčius. Tuo pačiu, vos pagimdžius, moters gyvenimas reikšmingai pasikeičia - jo epicentru tampa naujagimis, o moteris įgyja naują - mamos - identitetą. Visi šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir moters psichiką.
Visiškai nesvarbu, ar moteris mama tampa mama pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir kitus kartus, pagimdžiusi antrąjį vaiką moteris tampa dviejų vaikų mama - t.y. tokia mama, kuria dar nėra buvusi. Ne veltui anglų kalboje jau kuris laikas yra įsitvirtinęs naujas terminas matrescence, reiškiantis motinystės virsmą. Laikotarpis po gimdymo kiekvienai moteriai yra ypač jautrus, tad verta žinoti, jog šiuo metu kylantys patys įvairiausi jausmai, taip pat ir sunkūs, yra normalu.
Emociniai Iššūkiai Po Gimdymo
Daugelis moterų iš karto po gimdymo patiria taip vadinamąją motinystės ar pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Tačiau ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu.
Su motinystės melancholija ir jos lydimais psichologiniais sunkumais susiduria kone 80 proc. moterų. Tyrimų* duomenimis, motinystės melancholija užklumpa iki 80 proc. moterų. Dėl staiga pakitusio hormonų balanso moters nuotaikos gali stipriai banguoti nuo pakilios iki gilaus liūdesio. Šiuos nuotaikų svyravimus sunkiau priimti moterims, kurių aplinkoje transliuojama, kad mama turi būti laiminga. Susidūrus su liūdesiu, joms gali kilti mintys, kad yra blogos mamos, nors iš tiesų tokia emocijų kaita šiame laikotarpiu yra visiškai normali.
Pagrindiniai motinystės melancholijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Moterys ir smurtas: pagalbos galimybės
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.
Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
* Beck CT. Postpartum depression predictors inventory-revised. Adv Neonatal Care. 2003;3:47-8.
Pogimdyminė depresija: ką reikia žinoti
Pogimdyminė Depresija: Rimtas Psichikos Sveikatos Sutrikimas
Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai po gimdymo pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kasmet Lietuvoje atlieka apklausą „Mano gimdymas“, kurioje 2020-2023 m. laikotarpyje dalyvavo daugiau nei 6,5 tūkst. moterų, praėjus 3-18 mėn. po gimdymo. Šios apklausos duomenimis pogimdyminę depresiją kasmet būtų galima įtarti 22-24% neseniai pagimdžiusių moterų.
Taip pat skaitykite: Deklaracijos turinys ir svarba
Viena iš pagalbos nesikreipimo priežasčių gali būti patiriamų sunkumų nesusiejimas su pogimdyminės depresijos sutrikimu. Pogimdyminę depresiją galima atpažinti iš gilaus liūdesio ar tuštumos jausmo, malonumo pojūčio ir interesų praradimo, energijos ir motyvacijos stokos, apatiškumo, užsisklendimo savyje, kylančio nerimo ar kaltės jausmo ir pan., kurie trunka ilgiau nei dvi savaites.
Moteris gali nustoti domėtis, tapti abejinga savo kūdikiui arba gali kilti įkyrių, gąsdinančių minčių apie baimę pakenkti kūdikiui, jį sužeisti ar susižeisti pačiai, gali net kilti minčių apie savižudybę. Patiriant pogimdyminės depresijos simptomus svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus - psichologą, psichiatrą.
Geriausia ieškoti pagalbos ne tik tada, kai moteris nebegali pakelti patiriamų sunkumų, bet jau tada, kai dar gali, bet yra labai sunku. Priklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, moterims gali padėti psichologo konsultacijos ar psichoterapija, o prireikus - ir psichiatro paskirtas gydymas vaistais, kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei mama kūdikį maitina savo pienu.
Pirmiausia, vertėtų stebėti, kiek laiko motina susiduria su tokiais simptomais kaip suprastėjusi nuotaika, dingęs džiaugsmas, nieko nelaukimas, sunkumai džiaugtis vaikeliu. Jeigu tokia savijauta tęsiasi dvi savaites, tai gali būti požymis, kad tai jau nebe melancholija po gimdymo, o sudėtingesnis procesas, dėl kurio vertėtų kreiptis pagalbos.
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Taip pat skaitykite: Apie 16 aktyvizmo dienų
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika;
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
- Energijos praradimas arba nuovargis;
- Bevertiškumo, kaltės jausmai;
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.
Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Kitos Psichikos Sveikatos Būklės Po Gimdymo
Be pogimdyminės depresijos, moterys po gimdymo gali patirti ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų:
- Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą.
- Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai.
- Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.
Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą.
Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Palaikymo Svarba Motinystės Virsmo Metu
Svarbu suprasti, kad ne tik toms moterims, kurioms jau pasireiškė psichikos sutrikimai, reikalinga pagalba. Motinystės virsmo metu kylantys sudėtingi jausmai lydi daugelį moterų, tad paramos ir palaikymo reikia kiekvienai mamai. Minėti emociniai iššūkiai yra patiriami tokiu metu, kai didžioji dalis fizinių ir psichologinių pačios moters resursų yra nukreipta į naujagimį, todėl savo emocinės sveikatos užtikrinimui prireikia sąmoningų, aktyvesnių pastangų.
Nors mama nuolatos besirūpindama kūdikiu beveik niekuomet nebūna viena, tačiau motinystėje gali jaustis labai vieniša. Dėl to daugeliui moterų svarbu rasti kitų žmonių, dažnai - mamų su panašia patirtimi, su kuriomis jos galėtų dalytis savo patiriamais sunkumais, patirti bendrystės jausmą ir taip susikurti savo palaikymo ratą.
Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
Artimųjų ir draugų palaikymas mamoms yra ypatingai svarbus:
- Nuoširdžiai pasidomėkite, kokios pagalbos mamai reikia.
- Jeigu planuojate atvykti ją aplankyti, ateikite ne vakarienei, o patys atvežkite pagaminto maisto.
- Pasisiūlykite išplauti grindis ar paprasčiausiai pabūti su vaiku, kol ji galbūt nueis į vonią pasidaryti procedūras, kurioms neranda laiko.
- Paklauskite, kaip ji jaučiasi ir išklausykite, supraskite bei venkite tokių frazių kaip „juk viskas gerai“, „nieko tokio, praeis“.
Labai svarbu, kad artimieji nesiųstų mamai žinučių, kurios slopintų jos norą dalintis savo jausmais bei prašyti pagalbos.
Taip pat naujoms mamoms svarbu palaikyti normalią kraujodarą, todėl su B grupės vitaminais reikėtų vartoti folio rūgštį, vitaminą C ir geležį. Pastaroji būtina reikiamam hemoglobino kiekiui palaikyti, kadangi gimdymo metu moteris patyrė kraujavimą.
Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą. Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“. Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
Motinystė dažnai vaizduojama kaip nuostabi kelionė - kupina šypsenų, mažų žingsnelių ir širdį užliejančios meilės. Tačiau už šio švelnaus vaizdo slepiasi tikrovė, apie kurią retai kalbama - atsigavimas po gimdymo yra ne tik fizinis, bet ir giliai emocinis bei dvasinis procesas.
Būkite atidūs sau ir savo artimiesiems, ieškokite pagalbos, kai jaučiatės, kad jos reikia. Jūs nesate vieni!