Atsigavimas po psichologinio smurto: kaip atpažinti, įveikti ir išvengti

Psichologinis smurtas - tai nematoma, bet labai reali prievartos forma, galinti sukelti ilgalaikes emocines ir psichologines pasekmes. Nors jis nepalieka fiziškai matomų žymių, šis smurtas ardo žmogaus pasitikėjimą savimi, mažina savivertę ir gali paveikti visą gyvenimo kokybę.

Psichologinis smurtas - tai elgesio modelis, kai vienas asmuo siekia dominuoti, kontroliuoti ar žeminti kitą per emocinį spaudimą, manipuliaciją ir bauginimą. Tai gali vykti tiek artimuose santykiuose, šeimoje, tiek darbe ar socialinėje aplinkoje. Šiais laikais smurtas porose yra labiausiai nerimą kelianti tarpasmeninio smurto forma. Tai netgi gali būti laikoma visuomenės sveikatos problema.

Nors smurto mastas yra toks pat didelis, kaip ir didelės yra nukentėjusiųjų patirtos agresijos pasekmės, tačiau vis dar daugiausia dėmesio sutelkiama tik į fizinį šios problemos aspektą. Taigi psichologinės prievartos pasekmių vertinimas nustumiamas į antrinę plotmę, ignoruojant tai, kad tyrimai ir praktika rodo, kad psichologinės agresijos pasekmės yra panašios ar net didesnės už fizinio pobūdžio smurto pasekmes. Be to, juk psichologinę agresiją yra sunkiau nuspėti bei sudėtingiau užkirsti kelią jai.

Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas?

• Įžeidinėjimai ir žeminimas: Smurtaujantis asmuo nuolat įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
• Kaltinimas: Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
• Izoliavimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
• Manipuliavimas: Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais (angl. gaslighting).
• Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
• Viešas žeminimas: Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
• Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
• Pyktis ir kontrolės stoka: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
• Empatijos stoka: Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.

Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą ir mobingą: skirtumai ir panašumai

Psichologinis smurtas ir mobingas (darbe) yra du skirtingi, bet susiję reiškiniai.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

• Mobingas: Tai sistemingas, pasikartojantis psichologinis smurtas darbe, kurį vykdo vienas ar keli asmenys prieš vieną darbuotoją. Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuolatinė kritika, ignoravimas, apkalbos, užduočių sabotavimas ir kt.
• Psichologinis smurtas: Tai platesnė sąvoka, apimanti bet kokį elgesį, kuris kenkia asmens psichinei sveikatai. Psichologinis smurtas gali vykti ne tik darbe, bet ir šeimoje, santykiuose ar kitose socialinėse situacijose.

Kokie žmonės patiria didesnę grėsmę tapti psichologinio smurto aukomis?

Nors bet kuris asmuo gali tapti psichologinio smurto auka, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali padidinti riziką:

• Žema savivertė: Žmonės, kurie nepasitiki savimi, gali būti lengviau paveikiami smurtautojų manipuliacijų.
• Socialinė izoliacija: Asmenys, neturintys stipraus socialinio palaikymo, gali jaustis bejėgiais ir neturėti kur kreiptis pagalbos.
• Priklausomybė: Finansinė ar emocinė priklausomybė nuo smurtautojo gali apsunkinti situacijos nutraukimą.
• Itin jautrūs asmenys (IJA): Dėl savo empatijos ir stipraus emocinio reagavimo, itin jautrūs asmenys gali būti lengviau pažeidžiami psichologinio smurto.

Psichologinio smurto prevencija

Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.

Pagrindiniai žingsniai:

• Nebandykite taisyti smurtautojų. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
• Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.
• Venkite bendrauti su smurtautojais. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus.
• Nustatykite asmenines ribas. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
• Duokite sau laiko pasveikti. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint atsigauti nuo patirtos emocinės ir psichologinės traumos patirtos smurto atveju reikia nemažai laiko. Duokite jau pakankamai laiko traumos pasėkmėms užgydyti ir paliūdėti dėl susiklosčiusių aplinkybių, neskubinkite pamiršti at tuo labiau paneigti patirtų žaizdų. Leiskite išgyventi visas mintis ir kilusius jausmus kokie jie bebūtų neteisiant ir nekaltinant savęs.
• Kreipkitės pagalbos į specialistą.

Patirtos traumos aplinkybėmis jums gali kilti noras pasitraukti ir užsidaryti nuo aplinkos - tokia izoliacija tik pablogina situacija.

1. Tapkite savanore - tai puikus būdas nugalėti bejėgiškumą, kuris apima išgyvenant tokią traumą.
2. Raskite veiklas, kurios padeda jums pasijusti geriau ir teigiamai užima jūsų mintis (skaitymas, sportas, valgio gaminimas, kursų lankymas, žaidimai su vaikais ar augintiniais ir t.t.
3. Išsimiegokite, nors potrauminis sindromas gali sutrikdyti jūsų miegą, stenkitės pamigoti, nes nuovargis tik dar labiau apsunkins išgyvenamus jaumus. Stenkitės grįžti į miego rėžimą ir miegokite po 7-9 val.
4. Mažinkite stresą - laikas poilsiui ir relaksacijai (joga, meditacija, kvėpavimo pratimaiit kt.

Jeigu manote, kad patiriate psichologinį smurtą, nedelskite ieškoti pagalbos. Visada verta prisiminti - emocinis saugumas yra toks pat svarbus kaip ir fizinis.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Psichologinės pagalbos sau ir kitam aspektai

Pagalba sau ir kitam, patiriančiam psichologinį smurtą, yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:

Pagalba sau:

• Atpažinkite smurtą: Pirmas žingsnis - suprasti, kad patiriate psichologinį smurtą.
• Dokumentuokite įvykius: Užrašykite smurto atvejus, datas, laiką, aplinkybes. Tai gali būti naudinga renkant įrodymus.
• Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu draugu, šeimos nariu, psichologu ar psichoterapeutu.
• Nustatykite ribas: Aiškiai apibrėžkite, koks elgesys yra nepriimtinas, ir laikykitės savo nustatytų ribų.
• Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla, ilsėkitės.
• Stiprinkite savivertę: Ugdykite pasitikėjimą savimi, pripažinkite savo stipriąsias puses.

Pagalba kitam:

• Būkite palaikantys: Išklausykite, patvirtinkite aukos jausmus, parodykite, kad ja tikite.
• Neteiskite: Venkite kaltinti auką dėl patiriamo smurto.
• Pasiūlykite pagalbą: Padėkite aukai susisiekti su specialistais, ieškoti informacijos apie teisinę pagalbą.
• Būkite kantrūs: Išėjimas iš smurto rato gali užtrukti. Būkite šalia ir palaikykite auką visą laiką.
• Informuokite: Suteikite informacijos apie psichologinį smurtą, jo formas ir galimas pasekmes.

Pasak psichoterapeutės Justinos Petronės, kiek esame atsparūs tokiam elgesiui, priklauso tiek nuo vidinių resursų, tiek nuo galimybių atsitraukti ir sau padėti.

Negatyvus elgesys yra gana paplitęs - beveik kas trečias (29 proc.) Europos Sąjungos (ES) gyventojas yra patyręs priekabiavimą, prieš kelerius metus skelbė ES pagrindinių teisių agentūra (FRA). 2021 m. paskelbtais duomenimis, Lietuvoje su priekabiavimu per pastaruosius metus buvo susidūrę 18 proc.

„Kiekvienas esame unikalus tuo, kaip mus paveikia kitų žmonių elgesys. Jeigu kalbame apie tokį elgesį, kuris mums nemalonus, poveikis priklauso nuo mūsų tuo metu turimų resursų sureaguoti. Nemalonūs žodžiai ar elgesys sužeidžia stipriau, jeigu tuo metu pasijuntame neturintys galimybės atsitraukti iš situacijos arba save apsaugoti“, - komentuoja J. Petronė.

„Jei pajutome, kad su mumis pasielgė neteisingai, natūrali reakcija yra pyktis - kaip ir išgąstis, jei pajutome pavojų sau ar aplinkiniams. Kartais nemalonus elgesys mūsų atžvilgiu liūdina, nes prarandame galią suvaldyti savo reakcijas ar situaciją. Tuo tarpu dažnai girdimi žeminantys žodžiai gali sukelti gėdą ar bejėgystę, turi poveikį tam, kaip save vertiname“, - sako J. Petronė.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

„Pirmiausia, rekomenduojama turėti vietą atsitraukimui. Jei žmogus patyrė sudėtingą situaciją, po jos geriausia padaryti pertrauką bent 5-10 minučių ramioje vietoje, lėtai ir ramiai pakvėpuoti, kad nurimtų. Taip pat galima atsigerti vandens, situaciją aptarti su kolegomis ar artimaisiais. Aptarimas padeda ne tik nurimti, bet ir apsvarstyti galimas elgesio strategijas panašioje situacijoje kitą kartą“, - pataria J. Petronė.

Rūpinantis emocine savijauta itin svarbus ir fizinis aktyvumas - po įtemptos dienos patariama imtis mėgstamo sporto, pasivaikščioti ar pabėgioti.

„Itin svarbu po sunkios dienos skirti laiko poilsiui, artimiems žmonėms bei mėgstamai veiklai. Dažnai su netinkamu klientų elgesiu darbo vietoje susiduria aptarnaujantis personalas. Lietuvos „Circle K“ degalinių departamento direktorės Kristinos Kabelienės teigimu, tokį elgesį iš klientų patiria 41 proc.

„Dažniausiai degalinių klientų aptarnavimo specialistai susiduria su tokiu netinkamu elgesiu, kaip įžeidinėjimai, grasinimai, rėkimas, seksualinis priekabiavimas, patyčios. Į kiekvieną tokią kilusią situaciją žiūrime itin rimtai ir teikiame savo darbuotojams reikiamą pagalbą: esame parengę el. mokymus darbuotojus, kaip atpažinti netinkamą elgesį ir spręsti kylančias situacijas, taip pat nukentėjusiems darbuotojams siūlome psichologinę pagalbą“, - sako K. Kabelienė.

„Sukurta pagalbos darbuotojams sistema leidžia jiems anonimiškai ir visiškai saugiai spręsti tiek asmeninius, tiek su darbu susijusius emocinius sunkumus. Kaip darbdavys esame suinteresuoti, kad darbuotojai, kuriems reikalinga pagalba, neliktų vieni su savo sunkumais ir jaustųsi geriau. Galime tik pasidžiaugti, kad psichologine pagalba naudojasi vos 2 proc. mūsų darbuotojų ir tai reiškia, kad mokymai, kita suteikta informacija, kaip elgtis susidūrus su priekabiavimu, psichologinių smurtu ar patyčiomis, formuoja emociškai stiprų darbuotoją, kuris po tokios stresinės situacijos pats žino ir moka grįžti į normalią emocinę būseną arba jei reikia, žino kur kreiptis pagalbos“, - teigia K. Kabelienė.

„Naudotis profesionalia pagalba nėra silpnybė, priešingai - tai yra būdas suvaldyti problemas ir būti geresniu žmogumi sau ir kitiems. Mūsų darbuotojai vertina šią galimybę, sulaukiame daug padėkų. Žmonės puikiai supranta, kad patekti pas psichologus nėra lengva, nes norinčiųjų daug, o valandiniai įkainiai yra nemaži, tad darbdavio suteikiama galimybė konsultuotis nemokamai vertinama kaip didelis privalumas“, - sako K. Kabelienė.

Kasmet „Circle K“ minima Gerumo diena (angl. „Kindness day“) atkreipia dėmesį ne tik į klientų aptarnavimo specialistų patiriamus iššūkius, bet ir skatina degalinių klientus būti mandagius.

Nuolatinis stresas, prasmės darbe ir galimybių atsigauti trūkumas gali turėti neigiamą poveikį - gali sutrikti miegas, apetitas, apnikti depresyvi būsena. Pasak psichoterapeutės J. Petronės, „Klientų aptarnavimo srityje dirbti lengviau tiems, kuriems pavyksta ir norisi bendrauti su žmonėmis, smalsu suprasti jų klausimus ir padėti išspręsti kylančias problemas. Vis dėlto, svarbu kad darbas savo esme būtų įdomus, suteiktų galimybę atsiskleisti. Būtent prasmės pojūtis darbe, net tokiame, kuriame patiriame daug iššūkių ir streso, padeda jausti, kad per patiriamus sunkumus augame ir tobulėjame.

Pirmiausia išklausykite jo be vertinimo ir parodykite norą padėti. Siūlykite palaikymą, neversdami priimti sprendimų iš karto. Natūralūs nesutarimai kyla dėl nuomonių ar poreikių skirtumų, ir juos galima išspręsti abipusiu bendravimu. Taip, su tinkama pagalba ir emociniu palaikymu galima atsigauti.

Taip, darbo aplinkoje psichologinis smurtas yra gana dažnas reiškinys. Jis gali pasireikšti per nuolatinę kritiką, viešą pažeminimą, mobingą ar spaudimą.

Darbuotojų teisės, susijusios su psichologiniu smurtu

Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai gina darbuotojų teises į saugią ir sveiką darbo aplinką.

Jūs nesate vieni: Daugelis žmonių patiria panašias situacijas.

Tai ne jūsų kaltė: Smurtautojas atsakingas už savo elgesį.

Jūs turite teisę į pagalbą: Kreipkitės į specialistus, draugus, šeimos narius.

Jūsų jausmai yra svarbūs: Nebandykite sumenkinti savo emocijų.

Jūs galite išeiti iš šios situacijos: Tikėkite savimi ir savo jėgomis.

Prevencija ir intervencija

Prevencija yra geriausias būdas kovoti su psichologiniu smurtu.

• Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie psichologinio smurto formas, pasekmes ir pagalbos būdus.
• Sąmoningumo didinimas: Organizuoti mokymus, seminarus, diskusijas apie psichologinę sveikatą ir tarpusavio santykius.
• Pagalbos linijos: Užtikrinti, kad būtų prieinamos anoniminės pagalbos linijos, kur žmonės galėtų kreiptis patarimo ir palaikymo.
• Teisinė bazė: Tobulinti teisinę bazę, kad psichologinis smurtas būtų pripažintas nusikaltimu ir smurtautojai būtų baudžiami.

Ankstyva intervencija yra labai svarbi. Jei pastebėjote psichologinio smurto požymius, nedelskite kreiptis pagalbos.

Pavyzdžiai, kaip organizacijose kovojame su psichologiniu smurtu darbovietėje

Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad kovotų su psichologiniu smurtu darbovietėje:

• Sukurti politiką prieš mobingą: Aiškiai apibrėžti, koks elgesys yra nepriimtinas, ir nustatyti procedūras, kaip pranešti apie mobingą.
• Organizuoti mokymus: Mokyti darbuotojus atpažinti mobingo požymius, reaguoti į juos ir teikti pagalbą aukoms.
• Užtikrinti anonimiškumą: Garantuoti, kad darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie mobingą, nebijodami atsakomųjų veiksmų.
• Tirti pranešimus: Kruopščiai tirti visus pranešimus apie mobingą ir imtis atitinkamų priemonių.
• Teikti pagalbą aukoms: Suteikti psichologinę pagalbą aukoms, padėti joms atgauti pasitikėjimą savimi ir grįžti į darbą.

Itin jautrūs asmenys (IJA): supratimas ir gyvenimas

Itin jautrūs asmenys (IJA) pasižymi įvairiapusiu organizmo jautrumu, kuris yra įgimtas (genetiškai paveldėtas). Yra specifinių genų, kurie yra siejami su itin dideliu jautrumu. Labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga ar sutrikimas, o visiškai normalus įgimtas asmenybės bruožas ar savybė. Lyginant su kitais, IJA pasižymi išsamesniu, detalesniu informacijos apdirbimu bei mąstymo procesų intensyvumu. Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški.

Kaip atpažinti itin jautrų asmenį:

• Jus vargina triukšmingos patalpos, ryškios šviesos ir kvapai.
• Jūs stipriai išsigąstate sulojus šuniui, pralekiančioms sirenoms ar fejerverkai.
• Jūs puikiai jaučiate kitų žmonių emocijas ir nuotaikas.
• Gal netoleruojate kavos.
• Ar jūs labai išvargstate, kai vienu metu turite daug atsakomybių?

Nuodugnus informacijos apdorojimas, didesnis kiekis patiriamų stimulų ir nuolat išreikšta empatija neišvengiamai veda į nuovargį, išsekimą, susijaudinimą ir patiriamą diskomfortą.

Kaip gyventi, jei esate IJA:

Pirmiausiai reikėtų suprasti, jog kiekvienas žmogus yra visiškai unikalus kūrinys, todėl vienas IJA gali labai skirtis nuo kito IJA. Labai svarbu iš pradžių įsisąmoninti savo jautrumą. Kaip jis man pasireiškia? Kokią prasmę jam suteikiu? Kas man (ne)patinka apie mano jautrumą? Kokie mano kūno pojūčiai? Kokie mano impulsai veikti ir elgesys skirtingose situacijose?

Kadangi IJA sugeria tiek daug dirgiklių vienu metu, paprastas apsipirkimas didelėje ar žmonių pilnoje parduotuvėje gali labai išsekinti. Lygiai tas pats gali nutikti darbe, ypač jeigu slegia didelė atsakomybė, daug darbų vienu metu, didelis spaudimas, viską atlikti reikia greitai.

Svarbiausias dalykas, ką IJA turi suprasti, o itin jautrių vaikų turintys tėvai paaiškinti savo vaikams, kad visi esame vienodai lygūs ir vertingi, nepaisant to, kiek dirbame, uždirbame, pasiekiame ar kokie gražūs esame. Labai svarbu individualiai atrasti, koks mokslo ir darbo krūvis yra tinkamas konkrečiam IJA, kad jis ne lėtiškai pervargtų, o būtų patenkintas savo produktyvumu, nesilygiuodamas į kitus žmones.

Kiekvieną dieną reikia rasti laiko sau pabūti vienam ar vienai, pailsėti, atsigauti nuo dienos įvykių. Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą.

Jeigu jus domina ši tema, labai rekomenduoju nuodugniau pasidomėti pagrindinės IJA nagrinėjančios mokslininkės ir psichoterapeutės Elaine N. Aron darbais.

Patarimai, kaip atsigauti po prievartos kupino gyvenimo

Psichoterapeutas Olegas Lapinas pataria, kaip atsigauti, nesužvėrėti ir atstatyti emocinį balansą po prievartos kupino gyvenimo:

• Išmokti išeiti iš „aukos“ vaidmens.
• Išmokti kelti reikalavimus.
• Išmokti išsižadėti to, ko neįmanoma išreikalauti.

Smurtą galima sustabdyti netikėtu, nelogišku, nelaukiamu veiksmu - viskuo, kas prieštarauja aukos vaidmeniui, kas „numuša“ įprastinį scenarijų, pagal kurį smurtautojas smurtauja, o auka kenčia.

Iškelti reikalavimus nereiškia trypti koja ir šaukti. Reikalavimus galima kelti: ramu tonu, tokiu tonu, kuriuo kalbėtų antstolis, atnešęs jums laišką iš teismo, raštu, elektroniniu paštu, SMS žinute, video įrašu ir t.t.

Reikalauti reikia kelių aiškiai apibrėžtų dalykų. Jei priepuoliai tęsiasi, jūs imatės labai konkrečių žingsnių: aiškiai nurodykite, kokių.

Jeigu vyras reaguoja į tokius reikalavimus psichopatiškai: apšaukia, nusijuokia, nusisuka - jūs kartojate reikalavimus vėl. Labai aiškiai ir ramiai - jokiu būdu nenusileisdama ir negrįždama prie įprastinių reakcijų.

Atsižadėti reikia vilčių, kad „jis pasikeis“, „jis susiims“, „jame prabus sąžinė“, „jis pasigydys“. Kuo labiau auka toleruoja smurtą, tuo jis dažnėja - nes nenori atsižadėti: vyro- koks bebūtų, o visgi artimas žmogus; šeimos- kokia bebūtų, o vis geriau, nei vienai; sutuoktinio atnešamų „bonusų“- padėtis, finansai, butas, vaikai.

Auka todėl ir yra auka, kad jaučiasi priklausoma, bijo, prisiriša prie smurtautojo, ir jis tarsi įgyja „moralinį pranašumą“ ir teisę auką žeminti.

Smurtas - tai mažesnis blogis, nei vienišumas ir mirtis. Jei mes nesitikime lygių, meile ir pagarba paremtų santykių, mes visgi dažnai atsisakome mirties ir vienatvės. Mes pasirenkame kompromisą - kančią, priklausomybę ir pažeminimą - tai viena iš labai nemalonių, bet prigimtinių žmogaus savybių.

Tokiu atveju reiktų atsižadėti iliuzijos apie tai, kad žmogus - visuomet išdidžiai skambantis žodis. Užtenka kuriam nors iš mūsų patekti į priklausomybę - ir išdidumui galas.

Tačiau suvokti savo pasirinkimą tampant priklausomu - tai šansas išsižadėti saugios, nors ir žeminančios santuokos. Ne „vyras padarė situaciją neįmanoma“, o „aš pasirinkau nebūti viena ir aš pasirinkau gyventi su juo, nors šis buvimas ne vienai ir šis gyvenimas yra baisūs ir menkinantys“. Tai - MANO PASIRINKIMAS.

tags: #kaip #atsigauti #po #psichloginio #smurto