Sergančiųjų demencija priežiūros vertinimas ir globos suteikimas

Demencija, Alzheimerio liga sergančiųjų globa, priežiūra kelia nemažai iššūkių artimiesiems. Visų pirma, tai kylančios kasdienės veiklos problemos.

Kas yra demencija?

Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Kiekvienais metais skaičiuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų: kas tris sekundes - naujas atvejis. Numatoma, kad iki 2050 - ųjų mastas patrigubės iki 150 milijonų žmonių, turinčių demencija.

Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. - daugiau nei 30 proc. žmonių.

Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų). Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui. Teigiama, kad Alzheimerio ligą gali nulemti ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai: prastesnė ekonominė padėtis, menkesnis išsilavinimas, protinės veiklos stoka, netgi lytis.

Lietuvoje sergamumas demencija ir Alzheimerio liga kasmet turi tendenciją didėti, nuo 2007 m. iki 2017 m. padidėjo apie du kartus: demencijos - nuo 1,95 naujų atvejų iki 3,56 atvejų 1000 gyventojų, o Alzheimerio - nuo 1,86 naujų atvejų.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo lygio nustatymas

Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija, pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Vis dėl to, net kai liga pasiekia sunkiausią formą, žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę.

Demencija yra diagnozuojama ir patvirtinama gydytojo psichiatro. Įtariant demenciją, ypač svarbu atlikti išsamų ištyrimą, nes nustačius neurodegeneracinės kilmės, t.y. ankstyvas ligos požymių pastebėjimas bei gydymo skyrimas gali labai pagerinti demencija sergančio asmens (toliau - DM asmens) atmintį bei kitus pažinimo procesus.

Tačiau pirmuosius demencijos požymius būna sunku pastebėti ir lengva juos priskirti prie tipiškų žmogaus senėjimo pokyčių. Vienas iš labiausiai paplitusių Alzheimerio ligos požymių, ypač ankstyvosiose stadijose, yra neseniai išmoktos informacijos užmiršimas.

Tampa sunku suplanuoti veiklas bei laikytis numatyto plano; dirbti su skaičiais, pvz., suprasti recepte parašytus produktų kiekius ar apmokėti sąskaitas.

Prarandamas gebėjimas sekti laiką - datas, metų laikus. Sudėtinga tampa skaityti, įvertinti atstumą, atskirti spalvas, pvz. Sunku sekti ar prisijungti prie pokalbio. Gali sustoti pokalbio viduryje ir nežinoti ką sakyti toliau arba pradėti kartoti jau pasakytus sakinius. Kadangi daiktai yra paliekami neįprastuose vietose, tai dažnai jų negali rasti.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo lygio nustatymo tvarka

Gali priimti netinkamus sprendimus, susijusius su pinigais, pvz., atiduoti daug pinigų nepažįstam asmeniui. Gal atsisakyti mėgstamų hobių, projektų, sporto.

Elgesio problemos ir priežiūros iššūkiai

Kalbos, klausos ar regos problemos, taip pat mažas sveikatos raštingumo lygis gali tapti kliūtimis efektyviam bendravimui. Įvertinkite DM asmens klausą ir regą. Ar jam yra reikalingi akiniai, klausos aparatas? DM asmenų sveikatos raštingumas gali būti žemas, todėl stenkitės vartoti kuo paprastesnius paaiškinimus.

Visas elgesys, įskaitant ir reakcijas į kasdienę priežiūrą, yra tam tikra bendravimo formą. Nerimas pasireiškia pasimetimu, pereinantis į paniką. Asmuo nenori būti vienas, reikalauja, kad kažkas būtų šalia. Skundžiasi dažnu širdies plakimu, sunkumu skrandžio skirtyje. Asmuo gali sunkiai užmigti, keltis naktį, klaidžioti po namus.

Asmenį reikia įkalbinėti maudytis, o ne versti. Jei nustatoma, kad maudynės sukelia skausmą, tai 30- 40 min. Sergant DM finansiniai sugebėjimai atsiranda gan anksti: nesugeba suskaičiuoti pinigų, sumokėti mokesčių, nesupranta pinigų vertės.

DM asmuo vis atsisako tam tikro maisto ar gėrimo, tačiau pakeitus, tarkim, puodelį ar lėkštę, jo elgesys pasikeistų. DM asmuo nenori rengtis. Tokia priešinimosi forma gali signalizuoti patiriamą skausmą dėl artrito. DM asmuo nekalba ir nereaguoja kalbinamas. Jam gali būti sutrikusi klausa. DM asmuo atsisako maudytis vonioje. Galbūt jis jaučiasi puolamas, kai bandoma nuo jo nuvilkti drabužius.

Taip pat skaitykite: Gebėjimų stiprinimas psichikos sveikatai

Informuojant artimuosius apie diagnozę, svarbu suteikti informaciją ir apie ligos eigą, jos stadijas, kaip tinkamai elgtis, kad nepakenktų DM asmeniui, kaip užtikrinti efektyvų slaugos procesą, ir kur kreiptis pagalbos.

Svarbu, reguliariai, pagal nustatytą grafiką organizuoti DM asmens priežiūros planavimo aptarimą su artimaisiais bei kitais slaugos paslaugas namuose teikiančiais specialistais, juk demencijai progresuojant, keičiasi ir DM asmens poreikiai bei jų tenkinimas. Reikėtų neužmiršti įvertinti ir DM asmens artimųjų švietimo bei paramos poreikius.

Klausimai, į kuriuos svarbu atsakyti: Kokių pokyčių tikėtis ligai progresuojant? Kada kreiptis į gydytoją? Kokie yra DM asmens priežiūros tikslai? Kaip koreguoti dietą ir maistą?

Pagalba šeimai ir artimiesiems apima informaciją apie ankstyvosios demencijos stadijas ir kaip veiksmingai bendrauti su asmeniu, kuriam buvo diagnozuota demencija. Pavyzdžiui, moteris, serganti DM, kiekvieną dieną 14 val. laukia savo dukros iš mokyklos. Paklausiate moters apie jos dukrą, kokius užkandžius ji norėtų paruošti dukrai ir pasiūlote savo pagalbą. Suplanuojate jai kasdienę veiklą nuo 13:45. Pasakote jai, kad moteris jokiu būdu negali išeiti ir jos dukra jau seniai nelanko mokyklos ir yra suaugusi. Nesistengiate jai aiškinti, o logiškai vardijate faktus.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės;
• Atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas;
• Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Bendrosios socialinės paslaugos:

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
• Psichosocialinė pagalba
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu

Specialiosios socialinės paslaugos:

• Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.)
• Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa:
  • Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.)
  • Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa:
  • Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus)
  • Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto:

• Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas;
• Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą;
• Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje;
• demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas;
• globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
• globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma;
• globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje;
• demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa);
• slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
• valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją;
• valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

tags: #serganciuiu #gebejimu #vertinimo #prasymo #forma #del