Smurtas artimoje aplinkoje, agresija yra itin opi problema, kurios atvejai, deja, vis dar nuolat skamba visuomenėje. Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.
Smurto formos
Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys.
Fizinis smurtas
Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:
- smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas;
- griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas;
- draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas;
- suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
Psichologinis smurtas
Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:
- šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas;
- ignoravimas, nemalonus tonas;
- žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių;
- savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės;
- aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos;
- teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta;
- grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.
Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Ekonominis smurtas
Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:
- ekonominės laisvės suvaržymas
- pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų;
- aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu;
- atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie;
- draudimas dirbti arba baigti mokslus.
Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti.
Seksualinis smurtas
Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.
- Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią;
- nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį;
- vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.
Socialinė pagalba emocinį smurtą patiriantiems vyrams: kreiptis pagalbos gali kiekvienas
Smurto ratas
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
- Įtampos augimo.
- Smurto proveržio.
- "Medaus mėnesio".
Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Pagalba vaikams
Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai, atsiliepę telefonu 8-700-55516, išklausys, suteiks teisinę, psichologinę ir informacinę pagalbą, kuri yra nemokama ir konfidenciali. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 16 nevyriausybinių organizacijų, atliekančių SKPC funkcijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Kokia pagalba teikiama SKPC?
- Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
- Informacija: Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
- Tarpininkavimas: Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
- Teisininkas: Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
- Psichologas: Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti.
- SPKC konsultantai: Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.
Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų̨ sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba (pvz.
Kaip elgtis su smurtą patiriančiu asmeniu?
Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė).
Kaip pradėti pokalbį?
- „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?“
- „Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti?“
- „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno. Atrodai įsitempusi, susirūpinusi.“
Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei ji sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų.
Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi. Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti. Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
Ko vengti bendraujant su smurtą patiriančiu asmeniu?
- Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį.
- Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti.
- Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams. gali suteikti pretekstą smurtautojui pasinaudoti terapijos metu išgirstu paaiškinimu kaip pasiteisinimu, kodėl jis smurtauja.
Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.
Teisės aktai
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.