Artėjant gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, viešojoje erdvėje netyla aistros dėl rinkimų biuletenyje suformuluoto referendumo klausimo. Iš tiesų, nors viešojoje erdvėje referendumas dažnai vadinamas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, oficialiai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, o jį priėmus Seimui atsivertų galimybė priimti konstitucinį įstatymą, kuris įteisintų dvigubą pilietybę.
Tačiau rinkėjai balsalapyje negaus klausimo, ar jie pritaria galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę. Biuletenyje klausiama, ar rinkėjai pritaria siūlomai naujai Konstitucijos 12-ojo straipsnio formuluotei, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką."
Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis."
Šiandien nepaprastai sunku prognozuoti, koks dvigubos (daugybinės) pilietybės reglamentavimas ateityje nusistovėtų kaip konstituciškai pagrįstas. Todėl šiandien nepaprastai sunku prognozuoti, koks dvigubos (daugybinės) pilietybės reglamentavimas ateityje nusistovėtų kaip konstituciškai pagrįstas.
Renkuosi Lietuvą | Dviguba pilietybė
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Referendumo klausimo formuluotės sudėtingumas
Naujienų portalo tv3.lt redakcija gavo gyventojų nusiskundimų, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės suformuluotas klausimas - nesuprantamas, todėl neaišku, kokį variantą rinktis.
Prie balsadėžių susirinkę vilniečiai pastebėjo ir tai, kad referendumo biuletenyje formuluojamus teiginius esą gana sunku suprasti, o mažiau į pilietybės klausimus įsigilinęs žmogus netgi galėtų būti suklaidintas. Į tokius nuogąstavimus atsakė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Ruošiuosi balsuoti, parsisiunčiau referendumo biuletenį. Realiai galiu pasakyti, kad su draugais sėdėjome ir bandėme suprasti, kuris pasirinkimas yra skirtas, kad būtų dviguba pilietybė. Nesupratome. Man kyla klausimas, ar čia tik mes neišprusę. Kaip bus su senjorais, kurie ateis balsuoti? Ką jie galvos? Aš suprantu, kad turi būti aukštomis frazėmis parašyta, bet gal galėjo kažkaip įtraukti frazes dvigubos pilietybės įgavimas ar galimybė neprarasti Lietuvos pilietybės įgyjant kitos valstybės pilietybę“, - į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Virginijus. Tokių nusiskundimų netrūksta ir socialiniuose tinkluose.
Diskusijos virė ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, kuriems šis klausimas ypač aktualus. „Tarp Jungtinės Karalystės lietuvių užvirė ne viena diskusija šiuo klausimu, žmonės klausia, kaip balsuoti, kaip suprasti. Klausimas itin aktualus, visi raginami registruotis balsavimui, o žmonės tiesiog sutrikę“, - rašė gyventoja.
Po N. Oželytės įrašu užvirė diskusija - dalis žmonių palaikė jos poziciją, kad referendumo tekstas suformuluotas neaiškiai. Pati N. Oželytė sakė netikinti referendumo sėkme.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
VRK paaiškinimas dėl formuluotės
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino referendumo klausimo formuluotę. „Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Esant tokiai formuluotei, kokia yra nurodyta referendumo biuletenyje, piliečiai bus tikri, kad būtent toks tekstas, už kurį jie balsuos, ir bus Konstitucijoje, jeigu referendumas įvyktų ir jo nuostata būtų priimta“, - teigė I. Ramanavičienė.
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė portalui lrytas.lt priminė, kad nutarimą paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo prieš nepilnus metus priėmė Seimas po to, kai parlamentarų balsų dauguma buvo pritarta Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktam įstatymo projektui, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis tekstas, kurį rinkėjai ras biuletenyje.
„Taip Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri parengė referendumo biuletenio maketą, atsirado pareiga perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas.
Svarbu suprasti, kad referendumu siūloma keisti patį svarbiausią valstybės įstatymą - Konstituciją, koreguoti ją atsisakant vieno sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ ir kiek papildant nuostatą apie tai, kad rinkėjų daugumai pritarus, pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką nustatytų konstitucinis įstatymas.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Šiuo referendumu siūlomas keisti straipsnis yra pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuriame kalbame apie svarbiausias Valstybės vertybes, jos pamatus. Referendumu pritarus Konstitucijos pakeitimui, jis įsigaliotų iš karto referendumo rezultatų paskelbimo“, - komentavo I.Ramanavičienė.
VRK atstovės teigimu, piliečiai turi būti tikri, kad toks tekstas, už kurį jie balsavo, būtų įrašytas į Konstituciją, nes referendume patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Būtent todėl ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
Seimo narės D. Asanavičiūtės paaiškinimas
Referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė naujienų portalui tv3.lt atsakė, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip.
„Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, - aiškino D. Asanavičiūtė.
Ji pridūrė, kad naujoji straipsnio formuluotė yra labai panaši į dabartinę, tiesiog išbraukiamas antras sakinys, kuriame reglamentuojama, kad tik atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Pasiteiravus, ar sudėtinga formuluotė gali paveikti rezultatus, Seimo narė su tuo nesutiko. „Aš manau, kad rezultatus paveiks vienintelis dalykas - žmonių aktyvumas pačiame referendume. Tai jeigu žmonės bus pakankamai aktyvūs, aš neabejoju, kad rezultatas bus teigiamas, nes tą parodė 2019 metai, kai formuluotė išvis buvo labai sudėtinga, sudėti visi kriterijai, ji buvo labai ilga, tai tuomet žmonėms taip pat buvo labai neaišku, bet nepaisant to, beveik milijonas pasisakė už, o trūko apie 200 tūkst. balsų už“, - sakė Seimo narė.
D. Asanavičiūtė vylėsi, kad ši diskusija kaip tik padidins balsavimo aktyvumą referendumo metu.
Kaip balsuoti?
Referendumo esmė yra ta, kad patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Dėl šios priežasties ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP - pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę. Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, - paaiškino VRK atstovė.
Jei balsavimo teisę turintis pilietis yra už tai, kad būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, jis balsavimo biuletenyje turėtų žymėti „taip“.
Būtinas dalyvavimas ir pritarimas
Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių.
Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisę balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turi 2 mln. 385 tūkst. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia kad dalyvautų bent 1,19 milijono rinkėjų.
Kad būtų pritarta Konstitucijos pakeitimui, reikia, kad dalyvautų gerokai daugiau rinkėjų ir iš jų bent 1,19 milijono balsuotų „Taip“.
Nuomonės ir perspektyvos
Antradienio rytą atiduoti savo balso į Vilniaus Lukiškių aikštėje įsikūrusi išankstinio balsavimo punktą atvykusi ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad dabar iš esmės yra sprendžiama, ar pilietybės klausimas bus reguliuojamas konstituciniu įstatymu.
„Yra išbraukta ta dalis, kuri kalba apie tik išskirtinius atvejus. Tai jei taip visiškai paprastai - reikia balsuoti „taip“ tiems, kas nori, kad jų giminės, artimieji, draugai, kurie gyvena užsienyje, turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę“, - aiškino A.Armonaitė.
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas su problema sutinka iš dalies. Anot A. Vyšniausko, yra dvi referendumo komunikacijos kryptys.
„Viena komunikacijos kryptis - vyriausybinė, bet joje nerasime tiesioginio agitavimo „už“ arba „prieš“. Vyriausybė negali agituoti, ji ir kitos valdžios institucijos gali tik informuoti, kad vyks referendumas, kad reikės į jį ateiti, pasirinkti ir panašiai. Kitą komunikacijos kampaniją, anot jo, vykdo referendumo agitacinės grupės. Jų yra keletas: Seimo nariai, pasaulio lietuviai, jie konkrečiai agituoja „už“.
A. Vyšniauskas tikino kartais matantis viešojoje erdvėje vykstant diskusiją ne apie argumentus, kodėl reikia išsaugoti pilietybę, o apie tai, ar tinkamos referendumo agitacijos plakatų spalvos, ar netinkamos, ar koks nors žodis tinkamai pavartotas, ar ne.
„Ne tai yra esmė, esmė - pats turinys, kodėl reikia leisti į užsienį išvykusiems žmonėms išsaugoti pilietybę.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova patvirtino, kad klausimų ir diskusijų dėl formuluotės kilo daug.
„Manau, blogiausia, kokia tik galėjo būti žiniasklaidos ir politikų visuomenės informavimo klaida, buvo „dvigubos pilietybės“ sąvokos vartojimas. PLB nuolatos kalba, kad referendumas yra tavo gimimu įgimtos pilietybės išsaugojimas. Dėl šių priežasčių dabar turime nesusipratimų ir kaltinama „nesuprantama“ formuluotė. Jeigu nuo pat pradžių būtų teisingai vartojamos sąvokos, tiek daug klausimų nebūtų, gavus referendumo balsavimo biuletenį. Taip pat A.
Vis dėlto nemažai klausimų kelia ir referendumo formuluotėje minimas konstitucinis įstatymas, dėl kurio patvirtinimo Seimas balsuotų tik po referendumo. Kaip aiškina D. Asanavičiūtė, dėl šio įstatymo visos partijos jau yra sutarusios.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 17-25 d. atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. tyrimo dalyvių ketina dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo: 35 proc. tikrai dalyvaus, 25 proc. greičiau dalyvaus.
Lyginamasis Konstitucijos 12 str. variantas
Dabar referendume balsuojančiam piliečiui siūloma pasirinkti ar jis sutinka su Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimu ir pasiūlyta naujos redakcijos šio straipsnio formuluote. Visų patogumui, šiame komentare toliau pateikiu neoficialų lyginamąjį siūlomo Konstitucijos 12 str. Atkreipiu skaitytojo dėmesį, kad juodai išryškinti naujai įrašomi žodžiai, o pabraukto teksto yra atsisakoma.
- Dabartinė redakcija: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
- Siūloma redakcija: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Vertinant jį iškart pastebime, kad keičiama įstatymo rūšis, kuriuo nustatomi pilietybės įgijimo bei netekimo pagrindai ir tvarka. Naujoji formuluotė nustato, kad šie klausimai reguliuojami konstituciniu įstatymu, kurį, laikantis Konstitucijos 69 str. 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, gali priimti Seimas. Tai reiškia, kad šio įstatymo priėmimo ir pakeitimo procedūra reikalaus didesnio politinio konsensuso dėl konkrečių šio įstatymo nuostatų.
Nors referendumo iniciatoriai teigia, kad ši Konstitucijos pataisa atveria galimybes išplėsti dvigubos pilietybės atvejus, tačiau ji savaime negarantuoja jokio konkretaus įstatymo turinio.
Neabejotinai reikšmingiausias šio pakeitimo dalykas yra dabartinės Konstitucijos 12 str. 2 d. normos, kad ,,išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, išbraukimas. Nors paprastai esame linkę interpretuoti šią konstitucinę normą, kaip ribojančią dvigubos pilietybės atvejus, visgi, vienas pagrindinių jos tikslų - konstitucionalizuoti dvigubos pilietybės galimybę, kuri, beje, įtvirtinta ypatingai saugomame Pirmame Konstitucijos skirsnyje. Taigi, panaikinus šią normą dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės galimybės, Konstitucijoje apskritai neliktų jokios tiesioginės nuorodos į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu. Tai reiškia, kad galėtų kilti abejonių dėl to, ar įstatymų leidėjas apskritai gali (kokia apimtimi gali?) numatyti dvigubos pilietybės institutą, jei Konstitucijoje tokio instituto tarsi nebėra.