Neįgaliesiems pritaikytas būstas leidžia patogiau ir saugiau gyventi, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje. Neįgaliesiems pritaikytas būstas leidžia patogiau ir saugiau gyventi, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Neįgalieji Lietuvoje turi teisę į būsto pritaikymą, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą ir visavertį gyvenimą. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais:
- kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
- kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio;
- kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų;
- kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Pagrindiniai reikalavimai pritaikomam būstui
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai:
Taip pat skaitykite: Planuojami laukinės gyvūnijos pokyčiai
- Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
- Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
- Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
- Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
- Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Bendro naudojimo patalpos daugiabutyje
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija - svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.
BŪSTO įrengimas, remontas, dizainas ir pirkimas: kaip NEDARYTI klaidų? | NT Be Grimo 024
Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Prašyme nurodoma: asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas.
Taip pat skaitykite: Saugios aplinkos palaikymas
Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti pageidaujamą būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją jis pateikia Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą.
Taip pat reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, teikiama jei yra teisė į prioritetą (t. y. išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr., išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.).
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 13 informacinis langelis arba galite parsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir pristatyti paštu arba per pasiuntinį į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, Sausio 13-osios g. 10 Vilnius, el. p. Dėl išsamesnės konsultacijos būsto pritaikymo klausimais kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro vyr. socialinį darbuotoją Martyną Žebuolį, el.
Kas nustato būsto pritaikymo poreikį?
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Kas turi teisę į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Taip pat skaitykite: Saugumas ir nepriklausomybė
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai:
- prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
- prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.
Būstas pritaikomas asmenims su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Parama būsto pritaikymui
Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Nuo šių metų didinamas valstybės indėlis būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiamos galimybės keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo.
Nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.
| Finansavimo Šaltinis | Ankstesnė Suma (EUR) | Dabartinė Suma (EUR) |
|---|---|---|
| Valstybės Biudžetas | 4218 | 5700 |
| Maksimali Bendra Suma | N/A | 9500 |
Naujovės pritaikant būstą neįgaliesiems
Ministras L. Kukuraitis teigia: „Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“.
Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.
Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą).
Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų.
Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet valstybės biudžeto dalis irgi didinama nuo 5244 eurų pernai iki 6270 eurų šiemet.
Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.
Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia
Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.
2018 m. LNF drauge su Vyriausiąja rinkimų komisija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė memorandumą dėl rinkimų prieinamumo. LNF inicijavo socialinę prieinamumo kampaniją „Už miestą visiems“, kurios vienas iš tikslų - paskatinti Lietuvos savivaldybes palaipsniui pritaikyti sveikatos ir švietimo įstaigas.
Alvydas Valenta teigia, kad kalbant apie neįgaliesiems pritaikytą aplinką, nėra kalbama apie kažkokią išskirtinę aplinką. „Ypatingo dėmesio neįgalieji tikrai nereikalauja. O reikalauti to iš visuomenės, manau, būtų ne tik neįmanoma, bet ir neteisinga“, - pasakoja vyras.
Šiais laikais, anot pašnekovo, vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas.
„Laiptais aklieji dar gali užlipti, tačiau ratukuose sėdintys žmonės išvis negali išlipti. Laiptai nėra patogūs neįgaliesiems, bet jie nėra patogūs ir mamoms su vežimėliais, - pasakoja pašnekovas, - kai yra įrengti nuolydžiai, jais savaime naudojasi visi to reikalingi - toks įėjimas daug patogesnis ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius.
Anot pašnekovės Rūtos, kaip iš tiesų jaučiasi žmogus su negalia, galima tik savo kailiu pamėginus įveikti tas kliūtis, su kuriomis jiems tenka susidurti.
Neregys Alvydas teigia, kad patogesnei aplinkai tereikia elementarių dalykų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų takai turėtų būti lengvai praeinami ir pravažiuojami, įvairūs objektai neturėtų būti įrengti ar pastatyti bet kur: šviestuvai ir šiukšliadėžės galėtų būti išdėstytos vienoje eilėje.
„Rekonstruotas Vilniaus Gedimino prospektas dabar pritaikytas visai neblogai. Einant su lazdele jauti, kad grindinys yra pakankamai lygus, įvairūs objektai išdėstyti vienoje linijoje.
Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai“, - teigia Rūta. - „Įsivaizduokite: prekybos centre ant tualeto, pritaikyto žmonėms su negalia, durų priklijuotas nedidelis lapelis su užrašu „Dėl tualeto rakto kreipkitės į apatinio trikotažo parduotuvės vedėją“.
Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris, beje, dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.
Rūtai taip pat teko patirti sunkumų. Moteris gyvena Vilniuje, o studijavo Kaune, todėl kurį laiką, kol nevairavo automobilio, naudojosi viešuoju transportu.
Porą savaičių Londone viešėjęs Alvydas teigia, kad aplinkos pritaikymo situacija ten kiek geresnė. Viešnagės metu vyras kartu su kitais negalią turinčiais žmonėmis naudojosi viešuoju transportu, taip pat ir metro traukiniais.
Dar vienas itin naudingas išradimas naudojamas užsienyje - garsiniai švyturiai. Jie labai praverčia regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie švyturiai yra įrengti Sankt Peterburge, Rusijoje ir keliuose Prancūzijos miestuose.
Įprastomis sąlygomis jie neaktyvuojami, todėl nedrumsčia praeivių ramybės. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina“. Taip įjungtas įrenginys „praneša“ neįgaliajam reikiamą informaciją: įstaigos pavadinimą, įėjimo nuorodą ir pan.
Pilnaverčiam gyvenimui svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B. Labai svarbios ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla.
Vyras gali pasigirti aktyviu gyvenimo būdu. Be darbo Aklųjų Sąjungos redakcijoje, kurioje rengiamas leidinys „Mūsų žodis“, užsiima kūryba. Alvydas yra išleidęs keletą publicistikos ir poezijos knygų.
Vyras taip pat mėgsta lankytis įvairiuose Rašytojų Sąjungoje organizuojamuose renginiuose, tačiau užsimena, kad kartais šį pomėgį apsunkina ne visai pritaikyta fizinė aplinka.
Vyras, norėdamas iš Rašytojų Sąjungos grįžti namo, turi pereiti gatvę, kad pasiektų autobusų stotelę.
Optimiškai nusiteikęs Aloyzas tikina, kad galimybių savirealizacijai tikrai yra. Gaila, kai tenka susidurti vien su įvairiomis fizinės aplinkos kliūtimis.
„Mums niekas nedraudžia eiti ten, kur mes norime. Dauguma aplinkinių nuoširdžiai mus sutinka, paaiškina, padeda ir tikrai neužveria prieš mus durų. Tačiau, jei kelyje pasitaiko fizinė kliūtis, kartais vien jos pakanka, kad atsisakytume stipriai trokštamų dalykų.
tags: #aplinkos #ivaziavimu #pritaikymas #neigaliesiems