Tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija šią priklausomybę ruošiasi įtraukti į Tarptautinės ligų klasifikacijos sąrašą, gerai, bet pagrindinė problema - ne patys kompiuteriniai žaidimai, o didėjantis žmonių potraukis prie visų naujųjų technologijų, LRT RADIJUI sako Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius. „Neseniai „Apple“ investuotojai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad išmanieji įrenginiai labai skatina vaikų priklausomybę, ir išsakė norą, kad „Apple“ įrenginiuose atsirastų mechanizmai, kurie leistų tuos dalykus riboti“, - pastebi G. Linksma melodija ir mėgstami veikėjai, lydintys šuoliuojant iš vieno žaidimo lygio į kitą, daugumai primena vaikystę. Tačiau su kompiuteriniais žaidimais siejami ne tik gražūs prisiminimai, bet ir nerimą kelianti statistika bei naujos sąvokos.
Pagal PSO apibrėžimą, tai - elgesio modelis, kai žmogus nuolat arba periodiškai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir jie tampa svarbesni už kitus gyvenimo interesus. Tai padės medicinos darbuotojams priklausomybę lengviau diagnozuoti - kas jau yra daroma kai kuriose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra specialios priklausomybių klinikos. Kai kurių šalių valdžia imasi kontrolės - Pietų Korėjos vyriausybė įvedė internetinių žaidimų draudimą vaikams iki 16 metų nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.
„Mūsų pateiktame apibrėžime priklausomybė nuo žaidimų yra elgesio modelis. Tačiau būtina pabrėžti, kad iš esmės priklausomybė ir elgesys nėra tas pats. Tačiau labai svarbu pabrėžti, teigia T. Kalbant apie elgesio modelį, kompiuteriniai žaidimai, net jei tai nėra priklausomybė, gali turėti kitokios įtakos sveikatai - klausos ir regos problemos, fizinės veiklos trūkumas. Kuriant kompiuterinius žaidimus, vienas pagrindinių veiksnių tampa žmogaus psichologijos analizė - kiek žmogus jį žais, ar jis bus įtraukiantis. Ilgainiui žaidimas gali tapti įpročiu.
„Vienintelis neigiamas momentas tas, kad kažkodėl išskiriami tik žaidimai. Kodėl tame dokumente neatsirado punkto apie priklausomybę apskritai nuo technologijų, kad ir nuo išmaniųjų telefonų?“, - sako G. Tarasevičius. Jo nuomone, mes esame pačioje proceso pradžioje, bandome pripažinti ir padėti diagnozuoti naują sveikatos sutrikimą, kuris išsivystė dėl padidėjusio naujųjų technologijų naudojimo. Nors kompiuteriniai žaidimai egzistuoja ilgai, tik neseniai gavome pakankamai duomenų įtraukti priklausomybę į šį dokumentą, padedant medicinos darbuotojams atpažinti sutrikimą. Atsižvelgdamos į apibrėžimą, medicinos institucijos galėtų ir turėtų sukurti gydymo strategiją - ir PSO galėtų padėti šioje srityje, - teigia T.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų gali turėti įtakos ne tik fizinei ar psichikos sveikatai, bet ir finansams. Dažnai, ypač internetiniuose žaidimuose, norėdamas pereiti į kitą lygį ar įjungti kokią nors specialią funkciją, turi sumokėti tam tikrą sumą. Pavyzdžiui, išmaniesiems įrenginiams pritaikytuose žaidimuose laukimo mechanizmai skatina laukti arba mokėti. „Didžioji dalis žaidėjų nieko nemoka, bet yra žaidėjų, kurie moka. Gali išleisti ir 1000 eurų per mėnesį“, - teigia G. Tarasevičius. Taigi, posakis „laikas - pinigai“ įgauna tiesioginę reikšmę. Kai kurie žaidėjai gali praleisti ištisas paras prie ekranų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų?
Azijos šalyse žaidėjai kartais žaidžia 24 valandas, o sąsajos su piniginiu aspektu primena lošimus. Tačiau tiksliai priklauso nuo žmogaus. Pasak T., „visi turėtų prisidėti - tikimės, kad priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų pripažinimas turės įtakos industrijai, kaip jie pristato savo produktus“. Dabartiniai žaidimai gali būti internetiniai, su pasauline konkurencija, ir jų tikslas - praleisti daugiau laiko. Tačiau pagrindinis tikslas - padėti medicinos darbuotojams atpažinti sutrikimą ir suteikti reikiamą pagalbą. „Taip pat šios priklausomybės pripažinimas svarbus tiems žmonėms, kurie kenčia - jie pamatys, kad tai yra tikras dalykas ir gali gauti pagalbą“, - sako T.
Nauja ligų klasifikacija galutinai turėtų būti parengta iki šių metų galo. Joje teigiama, kad priklausomybė nuo žaidimų susiformuoja, kai žaidėjui „teikia pirmenybę prieš kitus gyvenimo interesus ir kasdienę veiklą“, dėl ko atsiranda „neigiamų pasekmių“: socialiniai, edukaciniai, darbinių sričių ir pan. Liga paprastai diagnozuojama, kai simptomai išlieka daugiau nei 12 mėnesių. Kai kuriais atvejais gali būti diagnozuota greičiau, jeigu simptomai labai ryškūs. PSO įtrauks „žaidimų sutrikimą“ į 11-ąjį TLK leidinį.
Apibendrindami nuomones, kai kurie ekspertai pabrėžia, kad šis pojūtis gali būti įvairių psichikos sutrikimų išraiška, o kiti - kad tai gali būti specifinė priklausomybė, kurią galima gydyti. Notingemo Trento universiteto mokslininkai pažymi, kad net ir žaidimų sutrikimo klinikinio klasifikavimo kritikai pripažįsta, jog kai kurie žaidėjai patiria rimtų problemų dėl laiko, praleisto žaidžiant, ir tai gali būti signalas tolesniems tyrimams. Notingemo Griffithsas su kolegomis teigia, kad molekuliniame ir neurologiniame lygyje yra panašumų tarp probleminio geiminimo ir priklausomybių nuo cheminėmis medžiagomis, todėl klasifikavimas gali standartizuoti diagnozuojamąjį procesą.
Kompiuterinių žaidimų industrija laikosi nuomonės, kad žaidėjai yra aistringi ir skiria daug laiko - PSO įrodo, kad vaizdo žaidimai neturi sukelti priklausomybės. Tačiau jie pripažįsta, jog etiketas gali sumenkinti rimtas psichikos problemas. PSO ragina atšaukti ar peržiūrėti siūlomą planą, o galutinė forma tikėtina suteiks daugiau gairių sergančiųjų diagnostikai ir gydymui.
Vienas iš svarbiausių aspektų - ankstyvas įspėjimas. Garsus psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis aiškina, kad svarbu atpažinti pradėtus požymius: „tarp jų - nuolatinis galvojimas apie žaidimus, poreikis jų laikui, prastėjantis miegas, socialiniai ryšiai“. Jis pabrėžia, kad reikia formuoti sveikus skaitmeninius įpročius, o vaikams turi būti įgyjami iš tėvų ar globėjų. Tėvams rekomenduojama nustatyti ribas, o kai požymiai tęsiama keletą mėnesių - kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Žaidimų priklausomybės pasekmės
PSO pažymi, kad priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų nustatoma ne pagal laiką, kurį žmogus praleidžia prie ekrano, o pagal tai, ar žaidėjas teikia pirmenybę žaidimams prieš kitus svarbius gyvenimo aspektus. Tyrimai rodo, kad apie 65 % suaugusiųjų amerikiečių kompiuteriniai žaidimai tampa kasdiene veikla. Pramoginės programinės įrangos asociacija teigia, jog vaizdo žaidimai nekelia priklausomybės, ir perspėja, jog etiškai klijuojama etiketė gali užgožti realias problemas, tokias kaip depresija ar socialinis nerimas. Tačiau PIN terminologija išplito į plačiąją interneto priklausomybės sritį, įskaitant socialinius tinklus ir lošimus.
Prevencija prasideda nuo aiškių taisyklių ir sąmoningo požiūrio: PEGI ženklai, turinio aptarimas su vaikais, ribojimai ir sąmoningas laikas. Ankstyvas įspėjimas ir tinkamos priemonės gali užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Pasak ekspertų, vaikams iki 12 metų rekomenduojama vieno valandos limitas, suaugusiems - ne daugiau dviejų valandų per dieną. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamus žaidimus su saugiu turiniu ir edukaciniais arba kūrybiniais elementais.
| Veiksnys | Tikslas | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Laiko praleidimas | Mažinti riziką | Laiko sekimo programėlės; suplanuoti užimtą laiką |
| Turinys | Saugus ir edukacinis | PEGI žymos, turinio aptarimas su šeima |
| Šeimos įsitraukimas | Prevencija | Kartu leisti laiką be ekranų, atviras dialogas |
| Klinikinė pagalba | Gydymas | Grupinė ir individuali terapija; šeimos darbas, kai reikia |
Nors PSO formuluotė dar nėra baigta, ji žymi svarbų žingsnį į priekį žmonėms, kurie kenčia nuo besaikio kompiuteriniams žaidimams. Psichologai atkreipia dėmesį, kad tikroji problema gali būti ir kitų psichikos sutrikimų išraiška, todėl gydymas dažnai reikalauja komandinio darbo. Lietuvoje tyrimai apie vaikus ir žaidimus rodo, kad svarbu ugdyti skaitmeninį raštingumą ir saikingą naudojimą. Tyrimai taip pat mūsų šalyje rodo, jog laiko sektorių ir elgesio modelių analizė gali padėti anksti identifikuoti rizikas ir teikti pagalbą šeimoms.
Nesant saiko, priklausomybė gali paveikti miegą, dėmesį, kalbą ir kognityvinę funkciją. Vaikams svarbu sustiprinti savivertę, rasti teigiamų veiklų ir išmokyti savitvardos. Jei vaiko noras užbaigti žaidimą viršija visus kitus poreikius - reikėtų kreiptis į specialistus. PSO siūlo laikytis principo - įtraukti į kasdienybę įprastas veiklas, o technologijų naudotojus skatinti įveikti priklausomybę, o ne stigmuoti.
Žaidimai nėra tik pavojus - jie gali būti įrankiu lavinant kognityvines funkcijas, kūrybiškumą ir bendravimo įgūdžius, jei vartojami saikingai ir su žiniomis apie jų įtaką. Svarbiausia - kurti subalansuotą mitybą ir gyvenimo ritmą: reguliarus valgymas, fizinis aktyvumas, pakankamai miego ir dėmesio skyrimas šeimos ir draugų ryšiams. Lygiai taip pat svarbu suprasti, kad mityba ir ji lydints priklausomybės mechanizmai gali būti susiję su emocine savijauta ir patiriamu stresu, todėl reikia kompleksinio požiūrio į gydymą ir prevenciją.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo žaidimų simptomai ir jų pasekmės
tags: #kompiuteriniu #zaidimu #maisto #priklausomybe