Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau kartu su galimybėmis bendrauti ir dalytis informacija, jie atnešė ir naujų iššūkių. Vienas iš jų - necenzūriniai žodžiai ir įžeidimai, kurie vis dažniau pasitaiko socialinėje erdvėje. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Socialinių tinklų įtaka ir problemos
Socialiniai tinklai politikams suteikia beribes galimybes bendrauti su potencialiais rinkėjais, bet tai yra ir spąstai, kurie gali skaudžiai suduoti per nagus. Socialiniuose tinkluose, kur persikėlė didelė dalis politikų bendravimo su draugais ir priešais, neretai prarandamas mandagumo jausmas, imamasi ad homonem įžeidinėjimų arba keistų teorijų įgarsinimo.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sakė, kad išsišokti labiausiai linkę tie politikai, kurie niekada nepasieks politinių aukštumų. Paprastai išsišokėliai ir grubūs įžeidinėti linkę žmonės gauna keliasdešimt tūkstančių baldų, vietą Seime, bet aukščiau - neužlipa. Garsiai rėkiantys aukštų postų negauna.
Politologas Bernaras Ivanovas, kalbėdamas apie užgaulius ir kartais bet kokias padorumo ribas peržengiančius politikų pasisakymus, tikina, kad tai - nenaujas, bet skaudus reiškinys, būdingas ne tik politikams, bet ir visuomenei. Mums visiems, pasak politologo, trūksta kultūros, takto ir gebėjimo bendrauti pagarbiai.
Taip pat skaitykite: Apie globą ir įvaikinimą
Tyrimai ir statistika
Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad feisbuke, išanalizavus 12 tūkst. komentarų, neigiamų įrašų kiekis viršijo teigiamus komentarus santykiu 2:1. Be to, neigiami komentarai feisbuke sulaukia žymiai aršesnių reakcijų ir susidomėjimo iš įvairios aplinkos ir statuso žmonių.
Netinkamais yra laikomi komentarai šmeižiantys ar žeminantys kitą žmogų, jo orumą, komentarai, kuriuose yra naudojami necenzūriniai žodžiai, komentarai, žeminantys kitą rasę ar tautą, grasinantys, besityčiojantys, skatinantys smurtauti ir pan.
Dažnos situacijos, kai socialiniuose tinkluose įrašo ar komentaro forma apie konkretų žmogų yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti ir to žmogaus garbę ir orumą žeminanti informacija. Dažniausiai neigiami komentarai būna adresuoti atskiriems Lietuvoje žinomiems žmonėms, šoumenams arba „žvaigždūnams“. Visuomenėje žinomi žmonės taip turėtų stipriai atkreipti dėmesį, kokia informacija apie juos sklando pirmuosiuose Google rezultatų puslapiuose.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Gražūs žodžiai apie globą
Dėl tokios informacijos paskleidimo Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tokiems asmenims reikalauti apie juos paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo bei dėl to paskleidimo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kad pažeistos garbės ir orumo gynimas būtų efektyvus, būtina žinoti tokių ginčų specifiką ir pagrindinius aspektus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 str. 1 d. yra nustatyta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens garbę ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatomos šios aplinkybės:
- duomenų paskleidimo faktas;
- paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu;
- duomenys žemina asmens garbę ir orumą;
- paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.
Šios aukščiau nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Todėl asmuo, kuriuo manymu buvo pažeista jo garbė ir orumas, privalo įrodyti šių sąlygų egzistavimą.
Pagal pirmąją sąlyga būtina konstatuoti duomenų paskleidimo faktą. Duomenys yra laikomi paskleistais, jeigu apie juos sužino bent vienas trečiasis asmuo. Tai reiškia, kad duomenų perdavimas tam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję, nėra laikomas duomenų paskleidimu. Pavyzdžiui, privačiame socialinio tinklo susirašinėjime vieno žmogaus išsakyti teiginiai kitam žmogui apie jo netinkamą poelgį nebus laikomi duomenų paskleidimu. Įprastai ši sąlyga yra tenkinama, jeigu duomenys yra paskleidžiami socialiniame tinkle įrašo ar komentaro forma, kadangi socialinių tinklų specifika užtikrina paskleistų duomenų prieinamumą ir perdavimą tretiesiems asmenims iš karto.
Atkreiptinas dėmesys, kad visuomet yra būtina nustatyti, kokie duomenys buvo paskleisti - žinia ar nuomonė, kadangi galima reikalauti paneigti tik paskleistas žinias, bet ne asmens išsakytą nuomonę. Žinia yra laikomas asmens teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, kurių atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išleidžiant į pensiją
Pagal antrąją sąlyga yra būtina nustatyti, kad paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu, t.y. su tuo asmeniu, kuris teigia, kad paskleistos žinios pažeidžia jo garbę ir orumą. Daugeliu atveju tai nėra sunku nustatyti, jeigu paskleidžiant duomenis socialiniame tinkle yra nurodomas to asmens vardas, pavardė ar kiti duomenys, identifikuojantys konkretų asmenį, arba jeigu socialinio tinklo komentaruose yra tiesiogiai kreipiamasi į kitą socialinio tinklo naudotoją. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu žeminantys garbę ir orumą duomenys yra paskleidžiami taip užmaskuotai, kad šitai gali suprasti tik tas asmuo, su kuriuo tie duomenys yra susiję, ir niekas iš pašalinių šito nesupranta, yra laikoma, kad duomenys nebuvo paskleisti. Toks duomenų paskleidimas yra tolygus jų perdavimui tik tam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję.
Trečioji sąlyga yra susijusi su nustatymu, ar paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą. Šią aplinkybę privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja paneigti paskleistus duomenis. Ar paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas, kuris nustatomas kiekvieną kartą individualiai. Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje yra pripažįstama, jog žeminančia asmens garbę ir orumą yra laikoma tokia informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę - ūkinę, komercinę veiklą, kuri menkina konkretaus asmens gerą vardą kitų žmonių akyse. Žeminančios žinios yra ir tokios, kurios asmeniui priskiria bruožus arba poelgius, neatitinkančius reikalavimų, keliamų jam, kaip tam tikram visuomenės nariui.
Pagal ketvirtąją sąlyga yra būtina nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t.y., kad nurodomi faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams, iškraipomos ar nutylimos įvykių (reiškinių) sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais (reiškiniais) ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę, jog paskleisti duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę, privalo įrodyti juos paskleidęs asmuo.
Jeigu egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos, galima kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų paneigti paskleisti duomenys, kurie žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau siekiant, kad ginčas būtų išspręstas taikiai ir operatyviai, iš pradžių yra rekomenduotina kreiptis tiesiogiai į duomenis paskelbusį asmenį reikalaujant jų paneigimo. Ir tik jeigu nepavyksta su juo rasti bendros kalbos, yra verta svarstyti galimybę dėl pažeistos garbės ir orumo gynimo teismo tvarka.
Galimybė reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: Įstatymas numato, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis, privalo atlyginti nukentėjusiajam tuo padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visuomet atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo padarinius ir kitas konkrečiai situacijai turinčias reikšmės aplinkybes.
Garbės ir orumo gynimas socialiniuose tinkluose
Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla
2019 metais žurnalistų etikos inspektorius priėmė 234 sprendimus. Tai 12 proc. daugiau palyginti su 2018 metais priimtais 207 sprendimais ir 26 proc. daugiau nei 2017 metais, kai buvo priimti 178 sprendimai. Iš visų 2019 metais ištirtų pareiškėjų skundų 64 skundai pripažinti pagrįstais arba jų pagrįstumas patvirtintas iš dalies. 57 pareiškėjų skundai pripažinti nepagrįstais. Per ataskaitinį laikotarpį priimti 34 sprendimai nutraukti tyrimą, iš jų 15 dėl pritaikytos mediacijos ir Tarnybos dėka pasiekto taikaus susitarimo.
Analizuojant per ataskaitinį laikotarpį nustatytus visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. 2019 metais nustatytas 21 privataus gyvenimo pažeidimas, 2018 metais konstatuoti 23 privataus gyvenimo pažeidimai (2017 m. konstatuota 18 tokių pažeidimų). Lyginant su ankstesniais metais, nustatyta mažiau asmens garbės ir orumo pažeidimų: 2019 m. - 10, 2018 m. - 13, 2017 m. - 18. Nustatytas 1 nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Tarnyboje konstatuotų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse skaičius išaugo: 2019 metais nustatyta 30 pažeidimų, 2018 metais - 8, o 2017 metais - 7 pažeidimai. Kitų pažeidimų skaičius, palyginus su ankstesniais metais, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo perpus - nuo 61 pažeidimo, nustatyto 2018 metais, iki 32 pažeidimų 2019 metais. Per ataskaitinį laikotarpį žurnalistų etikos inspektorius priėmė 5 sprendimus, kuriais įspėjo viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimų.
2019 metais žurnalistų etikos inspektorius nustatė 12 rimtų profesinių pažeidimų. Tokių pažeidimų esmę sudaro draudžiamos informacijos, žeminančios žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją, paskelbimas. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, šios rūšies pažeidimų šiek tiek sumažėjo (2018 m. konstatuota 14 draudžiamos informacijos paskelbimo atvejų). 2018 m. dėl socialinių tinklų turinio priimti 32 sprendimai. 2017 m. priimti 25 sprendimai. Tai sudaro 15 proc. visų per metus priimamų sprendimų.
Viešųjų asmenų ir teisės pažeidėjų skundai
Analizuojant žurnalistų etikos inspektoriaus atliktų tyrimų rezultatus matyti, kad nemažai gautų skundų pripažįstami nepagrįstais. Toks skundo nagrinėjimo rezultatas vis dar yra dažnas, kai kalbame apie viešųjų asmenų, ypač valstybės ar vietos politikų, skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Teismų praktikoje pripažinta, kad viešieji asmenys turi būti pakantesni kritikai, jiems taikytinos daug platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Antroji kategorija pareiškėjų, kurių atžvilgiu dažnai priimami sprendimai pripažinti skundą nepagrįstu, yra teisės pažeidimus padarę asmenys. Jų skunduose keliami nekaltumo prezumpcijos, teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą, garbės ir orumo, teisės būti pamirštam klausimai.
Palyginti su privačiu asmeniu, viešajam asmeniui taikytinas didesnės tolerancijos kritikai reikalavimas, tačiau tai nereiškia, jog apie tokį asmenį gali būti skelbiama nepagrįsta, nepatikrinta, faktais neparemta informacija. Informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus.
Garbės ir orumo pažeidimai
Analizuojant nustatytus garbės ir orumo pažeidimų atvejus matyti, jog šios neturtinės teisės pažeidimas dažniausiai konstatuotas dėl asmeniui priskirto teisės, moralės ar kitoms visuomenėje pripažintoms normoms priešingo elgesio. Masinių riaušių organizavimas, kaip ir dokumentų klastojimas ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai visuomenėje suprantami neigiamai, nepriklausomai, ar už tai yra baudžiama baudžiamąja ar administracine tvarka. Garbės ir orumo pažeidimas buvo įžvelgtas ir paskelbus pareiškėjo atvaizdą pašaipiame kontekste, užfiksavus jį neapsirengusį ir nesant viešojo intereso.
Kitame sprendime nustatyta, jog nors asmens priskyrimas seksualinėms mažumoms savaime nereiškia neigiamų savybių išryškinimo, tačiau vertinant visa publikacijos kontekstą neabejotina, kad tokiu būdu siekiama pažeminti, įžeisti pareiškėją: vartojami užgaulūs žodžiai, necenzūriniai pasakymai („pedikai", „homopedas", „pederast gomosek"). Atsižvelgus į skelbiamų žinių turinį, įžeidžių epitetų kryptingumą, akivaizdu, kad paskleidžiant tokio pobūdžio žinias viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo vienintelį tikslą - įžeisti, paniekinti pareiškėją, pažeminti jo garbę ir orumą.
Be kita ko, nustatyta, jog į pareiškėjo asmenį nukreipti necenzūriniai, niekinantys, vulgarūs apibūdinimai yra nesuderinami su normine leksika ir nevartotini viešojoje erdvėje, galintys įžeisti bet kurį asmenį, kuris yra jais vadinamas. Tuo nekvestionuojama teisė viešai skleisti informaciją, taip pat ir savo subjektyvų požiūrį į konkrečius asmenis, tačiau negali būti skleidžiami pasakymai, kurių kryptingumas ir intensyvumas prilygintini viešam tyčiojimuisi iš pareiškėjo, paskelbti turint tikslą paniekinti, įžeisti žmogų.
2019 metais nustatytas nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją. Tai yra imperatyvi teisės norma ir jokios išimtys jai netaikomos. Sprendime nustatyta, kad ginčo teiginiuose formuojama išankstinė neigiama visuomenės nuomonė apie tai, kad pareiškėja yra kalta nusikaltimo padarymu, nors tai neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Informuojant visuomenę apie teisėsaugos institucijų vykdomus ikiteisminius tyrimus, jų aplinkybes, neturi būti vertinamas arba iš anksto sprendžiamas asmens kaltumo klausimas.
Privataus gyvenimo apsaugos pažeidimai
Aptariant ataskaitiniais metais nustatytus teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimus, matyti, jog dažnu atveju be sutikimo privačių duomenų viešinimas yra perteklinis, nesama teisėto ir pagrįsto viešojo intereso, o skelbiama problema gali būti plėtojama ir be paskelbtos informacijos. Tokiu atveju konstatuojama, jog prioritetas turi būti teikiamas žmogaus teisei į privatų gyvenimą, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.
Vieno pažeidimo atveju pareiškėjo atvaizdas buvo rodytas be sutikimo, nors neatskleidė jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Pareiškėjo reakcija (nuostaba) pavaizduota humoristine forma, siekiant didesnio programos žiūrimumo. Būtinybė ginti asmens privatumą nustatyta, kai publikacijoje pateiktame elektroniniame laiške be sutikimo paskleisti privataus asmens duomenys (pareiškėjos vardas, pavardė, darbovietė, pareigos, telefono numeriai, elektroninio pašto adresas, darbo vietos adresas). Kitu atveju nustatyta, kad visuomenei nebuvo jokios būtinybės žinoti pareiškėjos itin jautrios informacijos - sveikatos būklės, taip pat privataus susirašinėjimo turinio.
Privatumo pažeidimas konstatuotas publikacijoje paskelbus pareiškėjos atvaizdą, turint tikslą nustatyti galimai nuo jos nukentėjusius asmenis. Toks privačios informacijos skleidimas peržengia saviraiškos ribas, nes tik tam įgaliotos institucijos gali atlikti ikiteisminių tyrimų veiksmus, skelbti nukentėjusių asmenų paieškas, bet ne viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) savo iniciatyva.
Konfliktas Zarasų progimnazijoje
Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame Zarasų mokytojas mokinius plūsta keiksmažodžiais. Vaizdo įrašas plačiai paplito socialiniuose tinkluose. Vieni mokytoją gynė, esą mokiniai jį išvedė iš kantrybės, kiti baisėjosi tokiu jo elgesiu. Zarasų rajono savivaldybė sureagavo nedelsiant.
Tačiau pats pedagogas, kuris yra fizikos ir informatikos mokytojas, teigia, kad reikėtų įvertinti, kaip buvo sukurtas šis įrašas. Pedagogas neslepia, kad pamokoje kilo konfliktas dėl nedrausmingų kelių mokinių, kurie, anot jo, rašė paaiškinimus dėl keiksmažodžių vartojimo.
Progimnazijos vadovė sako, anksčiau dėl šio mokytojo nėra sulaukusi skundų. Skaitmeninės etikos centro ekspertė sako, kad šiuo atveju sunku nustatyti, ar vaizdo įrašas nėra suklastotas. Anot jos, tam tikri įrankiai leidžia sukurti itin tikroviškus vaizdus ir garsus, tačiau juos atskirti gali tik tos srities specialistai. Tos abejonės irgi daro žalą apskritai visai švietimo bendruomenei, bet tokių atvejų tikrai nėra vienetai.
Incidentas socialinės globos namuose
Savivaldybės atstovai kalba ir apie dar vieną incidentą, įvykusį socialinės globos namuose „Gilė“. Šiuo metu informaciją dar aiškinasi policija. Meras neatmeta, kad policijai net ir nusprendus nepradėti ikiteisminio tyrimo, savivaldybė gali pasiūlyti taikyti drausminę atsakomybę ir dar vienai pedagogei, kuri stebėjo įvykį ir į jį nesikišo.
Įstaigos vadovė sakė įtarianti, kuri pedagogė buvo kartu, tačiau kol kas ji akivaizdžiai neprisipažino. Pati nepilnametė, anot jos, nebuvo pajėgi objektyviai paaiškinti situacijos dėl neįgalumo.
Išvados
Apibendrinant, necenzūriniai žodžiai ir įžeidimai socialiniuose tinkluose yra rimta problema, kuri reikalauja tiek teisinio reguliavimo, tiek visuomenės sąmoningumo ugdymo. Svarbu prisiminti, kad už žodžius tenka atsakyti, o pagarba kitam žmogui yra būtina bet kurioje komunikacijos formoje.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis socialiniuose tinkluose, kad išvengtumėte konfliktų ir įžeidimų:
- Būkite mandagūs ir gerbkite kitų nuomonę.
- Venkite necenzūrinių žodžių ir įžeidimų.
- Patikrinkite informaciją prieš ja dalindamiesi.
- Atsakingai vertinkite savo pasisakymus ir jų galimas pasekmes.
Laikykimės etikos ir gerbkime vieni kitus virtualioje erdvėje!
| Metai | Priimti sprendimai | Pagrįsti skundai | Asmens duomenų pažeidimai | Rimti profesiniai pažeidimai |
|---|---|---|---|---|
| 2017 | 178 | - | 7 | - |
| 2018 | 207 | - | 8 | 14 |
| 2019 | 234 | 64 | 30 | 12 |
Socialinė atsakomybė internete
tags: #necenzuriniai #zodziai #socialiniuose #tinkluose