Psichikos sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis mūsų kasdienės gerovės jausmą, santykių kokybę bei gebėjimą susidoroti su stresu ir gyvenimo iššūkiais. Rūpinimasis savo psichine būsena gali padėti būti laimingesniems, produktyvesniems ir efektyviau valdyti emocijas. Lygiai taip pat kaip rūpinamės savo fizine sveikata, svarbu pasirūpinti ir psichine gerove.
Net 93 proc. jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais, todėl minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, jaunus žmones skatiname rūpintis savo emocine sveikata ir ugdyti atsparumą. Vertėtų į savo emocijas pasigilinti, pasvarstyti, ką mums tai sako apie situaciją ir mus pačius. Svarbu suprasti, kad nerimas yra tokia svarbi ir reikalinga žmogaus emocija kaip ir visos kitos. Mes negalime padaryti, kad nerimo visiškai nejaustume, tačiau per didelis nerimo lygis gali trukdyti žmogui kasdieninėje veikloje.
Kaip pagerinti psichologinę savijautą ir sustiprinti psichologinę sveikatą?
Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo 10 būdų, kurie gali padėti pagerinti psichologinę savijautą ir sustiprinti psichologinę sveikatą:
- Skirkite asmeninio laiko sau. Pasak V. Ivanauskaitės, norint palaikyti gerą psichologinę sveikatą, svarbu nepamiršti skirti laiko sau, atkreipti dėmesį į savo asmeninius poreikius ir skirti dėmesio malonioms veikloms. Raskite laiko atsipalaidavimui, leiskite sau mėgautis veiklomis, kurias mėgstate, ar tiesiog praleiskite laiko su artimaisiais. Asmeninis laikas yra ne tik malonumas, bet ir būtina priemonė valdyti stresą ir išlaikyti emocinį atsparumą. Rūpinimasis savimi yra būtinas, norint palaikyti gerovę ir pusiausvyrą. Skirdami pakankamai dėmesio sau, galime efektyviai stebėti savo fizinę ir psichologinę būseną, geriau suprasti savo poreikius. Psichologinė sveikata turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, produktyvumui ir santykiams su aplinkiniais.
- Palaikykite darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Daugelis žmonių vengia nusistatyti konkrečias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, ignoruodami šios pusiausvyros svarbą. Ribų nebuvimas gali sukelti išsekimą ir apsunkinti kasdienį gyvenimą. Kiekvienas gali susikurti sveiką gyvenimo ritmą, nustatydamas aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai ne tik leis išvengti perdegimo, bet kartu ir užtikrins, kad tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui būtų skiriama pakankamai energijos ir dėmesio. Aiškių ribų nusistatymas padeda išvengti pernelyg didelio streso, nuovargio, kurie gali neigiamai paveikti psichologinę sveikatą. Specialistai rekomenduoja nusistatyti griežtą darbo valandų ir poilsio režimą, nedalyvauti diskusijose apie darbą jam pasibaigus, nebegalvoti apie užduotis, kurias turite atlikti kitą darbo dieną.
- Praktikuokite streso valdymo metodus. Stresas yra neišvengiama kasdienybės dalis, tačiau svarbu gebėti veiksmingai į jį reaguoti. Norint valdyti stresą galima išmokti, pavyzdžiui, praktikuoti kvėpavimo pratimus, užsiimti meditacija. Streso valdymo metodai - naudingi įgūdžiai, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas, norintis geriau kontroliuoti savo emocijas ir įveikti stresą kasdieniame gyvenime. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamus ir priimtinus streso valdymo metodus, kurie atitiks individualius poreikius, ir padės suformuoti sveiką požiūrį į gyvenimo iššūkius. Reguliarus streso valdymo metodų praktikavimas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Atradę sau tinkamus streso valdymo metodus ir juos įtraukę į kasdienį gyvenimą, galite padidinti savo emocinį atsparumą. Streso valdymo metodai yra labai individualūs, o tai, kas tinka vienam asmeniui, gali netinkamai veikti kitiems, todėl būtina atrasti efektyviausią būdą sau.
- Darykite trumpas pertraukėles darbo metu. Pertraukos yra neišvengiama efektyvaus darbo dalis. Darydami trumpas pertraukas darbo dienos metu galite pagerinti savo produktyvumą, todėl V. Ivanauskaitė siūlo nepamiršti atsitraukti nuo darbo ir trumpam pailsėti. Leiskite sau trumpai pailsėti - skirkite laiko pasivaikščiojimui ar užsiimkite jus atpalaiduojančia veikla. Pertraukos ne tik suteiks energijos, bet ir padidins darbo produktyvumą. Pertraukos ne tik padės išvengti nuovargio ir išlaikyti koncentraciją, bet ir gali padidinti protinius resursus ir suteikti motyvacijos tolimesniems darbams.
- Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei susiduriate su iššūkiais, jaučiate, kad patiems pasirūpinti savo psichologine sveikata tampa sudėtinga, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. V. Ivanauskaitė pabrėžia, kad kartais nerimą ar stresą sunku įveikti vieniems, tad specialistų pagalba gali būti labai vertinga. Psichologinė sveikata reikalauja nuolatinės priežiūros. Kartais galite jaustis bejėgiai įveikti susidariusius sunkumus, tačiau bendradarbiavimas su profesionalais gali padėti surasti sprendimus, kurie pagerins jūsų psichologinę sveikatą. Nebijokite kreiptis pagalbos, jei to reikia - tai gali būti pirmasis žingsnis link geresnės savijautos. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite nedelsiant su kuo nors pasikalbėti, galite kreiptis į žmogų, kuriuo pasitikite, pavyzdžiui, draugą ar šeimos narį. Taip pat į emocines paramos tarnybas, psichikos sveikatos centrus, kurie teikia nemokamas psichologų konsultacijas. Suteikta pagalba padės lengviau įveikti iškilusius iššūkius ir sustiprins psichologinį atsparumą.
- Puoselėkite draugystes. Kurkite socialinius ryšius su aplinkiniais, aktyviai bendraudami ir dalyvaudami įvairiose veiklose. Tai leis jums įgyti naujų įgūdžių, užmegzti draugystes, ugdyti empatiją. Be to, kad šios veiklos skatina bendruomeniškumą, jos prisideda ir prie asmeninio augimo bei sumažina streso lygį. Aktyvus dalyvavimas socialinėse veiklose ne tik suteiks emocinę paramą, bet kartu sumažins izoliacijos jausmą. Ryšiai su artimaisiais, draugais stiprina mūsų psichologinę būseną. Neabejoju, kad artimų santykių puoselėjimas su aplinkiniais - emocinės gerovės investicija. Socialinių ryšių puoselėjimas yra esminis emocinio saugumo elementas. Tai patvirtina ir tyrimai - ypatingai artimos draugystės, teikiančios socialinę paramą, gali apsaugoti nuo psichikos sveikatos problemų, o ši nauda juntama visą gyvenimą.
- Atvirai bendraukite. Ypač svarbu savo elgesiu kurti pozityvią darbo aplinką, kurioje skatinamas atviras bendravimas psichologinės sveikatos klausimais. Skatinkite vieni kitus ieškoti pagalbos, rodykite supratingumą savo kolegoms, jog susidariusius sunkumus įveiktumėte lengviau. Tik nuolatinis bendradarbiavimas, palaikymas padės sukurti palankią darbo aplinką. Kolektyvinis atsakomybės jausmas ir atvira komunikacija darbo aplinkoje yra esminiai veiksniai, kurie padės užtikrinti gerą psichologinę sveikatą darbe.
- Išsikelkite realius tikslus. Siekiant sumažinti nuovargį, didinti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, būtina išsikelti realius tikslus, suskirstant užduotis į mažesnes ir nustatant jų svarbą. Išsikelkite realius tikslus: susiskirstykite užduotis į mažesnes užduotis, pasiekiamus tikslus ir prioritetus pagal svarbą ir skubumą. Realių lūkesčių nusistatymas padeda sumažinti pervargimo jausmą, didina motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Ji rekomenduoja išsikelti kuo realesnius tikslus, kad galėtumėte lengviau juos pasiekti ir tuo pačiu jaustumėtės labiau pasitikintys savimi.
- Paskirkite sau psichologinės sveikatos dieną. Pastebėję pervargimo požymius nedvejokite - pasiimkite pertrauką nuo darbų ir skirkite laiko savo psichologinės sveikatos gerinimui. Tai padės atgauti pusiausvyrą, pailsėti ir, svarbiausia ֪- sustiprinsite savo psichologinę sveikatą. Svarbu rūpintis savimi - tiek savo fiziniu kūnu, tiek savo psichologine sveikata. Psichologinės sveikatos diena padės atsipalaiduoti, atsikratyti neigiamų minčių bei sumažins stresą. Skirdami laiko savo psichologinei sveikatai, galime pertvarkyti savo prioritetus, įsigilinti į jausmus ir atsigauti po stresinių situacijų. Psichinės sveikatos dienos metu psichologai taip pat rekomenduoja skaityti knygas, leisti laiką su draugais ar užsiimti kita jus dominančia veikla.
- Rūpinkitės savo miego kokybe. Protinei sveikatai palaikyti labai svarbi ir miego kokybė. Pasak V. Ivanauskaitės, reikėtų įsitikinti, kad kasnakt miegate nuo 7 iki 9 valandų, laikydamiesi nuoseklaus miego grafiko. Miego kokybė tiesiogiai veikia mūsų protinę sveikatą ir produktyvumą. Tik kokybiškas miegas suteikia jėgų smegenų veiklai atsistatyti ir veikti pilnu pajėgumu. Tinkamai pailsėjus pagerėja protinė veikla, nuotaika ir koncentracija. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog egzistuoja ryšys tarp miego, smegenų veiklos ir emocinių procesų, tad gera miego kokybė gerina ne tik nuotaiką, bet ir kognityvines funkcijas - mąstymą, atmintį, koncentraciją.
Didelis darbo krūvis, nevaldomas stresas gali prisidėti prie perdegimo atsiradimo. Svarbu laiku imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti atsiradusius simptomus ir išspręsti problemą. Būtina leisti pailsėti ne tik savo kūnui, bet ir protui, o tai padaryti gali padėti mėgstamos veiklos, atsitraukimas nuo darbo. Taip pat reikėtų sureguliuoti savo darbo krūvį taip, kad liktų laiko, kurį būtų galima skirti pačiam sau.
Apsaugoti save nuo perdegimo gali padėti šios psichologų rekomendacijos: pradėkite dieną nuo jus atpalaiduojančios veiklos, sulėtinkite gyvenimo tempą ir puoselėkite sveikos gyvensenos įpročius. Šių rekomendacijų laikymasis gali padėti atgauti vidinę pusiausvyrą, kuri labai svarbi kiekvieno žmogaus psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs priklausomybių gydymo metodai
Ką daryti jaučiant įtampą?
Ką būtų galima daryti šiandien, jeigu tikrai labai daug įtampos, lėtinio streso, neramių minčių apie savo, savo šeimos ateitį? Pirmasis - tiesiog kažkuo užsiimti. Vykdyti savo veiklas - ar tai būtų darbinė, ar kažkokia visuomeninė veikla, ar pareigos šeimai. Kitas svarbus ir veiksmingas dalykas, kurį išgirdę mano pacientai net nustemba, tai - susitvarkyti gyvenimo režimą. Na ir turbūt dar vienas dalykas - išlaikyti santykį su kitais. Mes visgi esame bendruomeniškos būtybės, mums reikia kitų žmonių, kad galėtume ir save matyti, ir save priimti, ir gauti atsaką iš to kito žmogaus.
Taip pat reikėtų nepamiršti sveikos mitybos, protarpinio badavimo, kūno grūdinimo gamtoje.
Emocinė sveikata - neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Ypač pandemijos metais teko pajusti, kokia reikalinga gali būti higiena - rankų plovimas, kaukių dėvėjimas, sveikinimo, čiaudėjimo ir panašūs etiketai tik patvirtino faktą, kad higiena gali būti itin svarbi, norint palaikyti mūsų optimalų gyvybinį funkcionavimą. Tinkamos asmeninės ribos yra gyvybiškai svarbios kokybiškai komunikacijai bei asmens psichikos higienai palaikyti. Taip pat svarbu suprasti ir tai, kad ribos brėžiamos ne tik tarp romantinių partnerių, draugų.
Kaip poroms išsaugoti sveikus santykius?
Psichoterapeutė April Eldemire (2020) nurodo rekomendacines gaires, kaip poros gali išsaugoti sveikus santykius, remiantis keturiomis paprastomis taisyklėmis:
- Vienareikšmės komunikacijos naudojimas. Remiantis šia taisykle itin svarbu pirmiausia pasikalbėti su pačiu savimi: ko aš siekiu iš savęs ir ką norėčiau, kad kitas apie tai žinotų? Priėmus sprendimą, svarbu jį aiškiai ir vienareikšmiškai pateikti žmogui į kurį žinutė yra nukreipta. Kaip pavyzdys gali būti psichologijos praktikoje dažnai naudojama „Aš“ kalba: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai tu neišsiplauni savo indų“ ar „aš jaučiuosi pažemintas, kai tu negerbi mano privatumo“.
- Nustatyti aiškias pasekmes. Nustačius ribas, itin svarbu nepamiršti apsvarstyti ir pasitarti, kokios pasekmės laukia jūsų santykių, nepaisant ribų.
- Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus yra tiek pat svarbu, kaip ir išklausyti kitą.
- Specialisto konsultacija taip pat gali būti veiksminga.
Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje - paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos.
Kiekvienas žmogus savo gyvenime anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais iššūkiais: vieni apie juos mėgsta kalbėti plačiau, kitiems gali kilti sunkumų apie tai užsiminti. Neretai savo problemas galime pradėti lyginti su kitų žmonių ir pastebėti jų skirtumus, tačiau tai nereiškia, kad vieno žmogaus problemos yra svarbesnės nei kito. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.
Lėtinis stresas, derinyje su kitais nepalankiais faktoriais, gali vesti psichikos sutrikimų link, kad ir į vadinamąjį adaptacijos sutrikimą. Vis dėlto, jei žmogus patiria ilgalaikį stresą, daug ką lems to žmogaus asmenybė. Vieni linkę nieko nedaryti, kiti - aktyviai imtis kažkokių veiksmų. Jausdamas palaikymą, bendrystę žmogus lengviau toleruoja ilgalaikį stresą.
Didžiajai daliai psichikos sutrikimų yra būdinga tai, kad jie vystosi pamažu. Tai sutrikimas, kuris vystosi pamažu, savaitėmis, mėnesiais, kartais metais. O procesų, kurie vyksta pamažu, žmogus dažniausiai nefiksuoja, jis tiesiog nepastebi to virsmo, nebent kartais gali pamatyti palyginęs save prieš kažkiek laiko ir dabar.
Jeigu jau mes kalbame apie depresiją, sakyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti į keletą dalykų. Aišku, jeigu trinka miegas, žmonės dažnai reaguoja ir kreipiasi pagalbos gana greitai, užtai kiti požymiai gali tęstis ilgai ir iš lėto kankinti, sekinti. Tai labai sudėtinga būsena ir reikėtų atkreipti dėmesį į energijos kritimą. Noro kritimą. Ar tu atsikeli ryte ir nori eiti į gyvenimą. Dar vienas dalykas - džiugesio praradimas. Depresijai yra būdingas toks simptomas - anhedonija.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Yra du klasikiniai streso įveikos būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas. Pirmuoju būdu siekiame pašalinti problemą, sumažinti streso šaltinio įtaką mums. Pavyzdžiui, tai gali būti aplinkos pakeitimas ar darbo krūvio susimažinimas. Tai yra mūsų pastangos pakeisti situaciją taip, kad sumažintume patiriamo streso lygį. Kuomet negalime išspręsti problemos, galime taikyti antrąjį, į emocijas orientuotą, streso įveikos būdą. Vadinasi, kai negalime pakeisti situacijos, bandykime pakeisti savo požiūrį į ją.
Labai svarbu turėti tinkamą miego rutiną. Nors atrodo, kad tai paprastas dalykas, bet visgi, ne taip dažnai įgyvendinamas. Geriausia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, o prieš miegą reikėtų nesinaudoti telefonu ir kitais mėlyną šviesą skleidžiančiais prietaisais, nes tai gali turėti įtakos užmigimo laikui. Laiką prieš miegą galima skirti atpalaiduojančiai veiklai - tam puikiai tinka skaitymas.
Savo gyvenime nuolat keliame prioritetus, tad reikėtų pasvarstyti, kurią vietą užima noras užtikrinti gerą savijautą. Reikėtų suprasti, kad neturėdami laiko pasirūpinti savimi, mes sukuriame pagrindą fizinės ir psichinės sveikatos problemoms atsirasti.
Rekomenduočiau paanalizuoti, su kuo susijusios tos neigiamos mintys ir kiek jos iš tikrųjų yra pagrįstos. Galima išrašyti neigiamas mintis (pvz., man niekas nesiseka, aš nesu mylimas) ant popieriaus lapo ir pasvarstyti, ar jos logiškos, ar joms galime atrasti įrodymų iš savo gyvenimo.
Nors visuomenėje sparčiai mažėja stigma kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kartais vis tiek susiduriama su neigiama aplinkinių nuomone šiuo klausimu. Tokiu atveju galime pasvarstyti, kas svarbiau - psichinė sveikata ir gerovė ar aplinkinių nuomonė? Jeigu susergame kokia nors liga, jaučiame įvairius kūno negalavimus, paprastai nemąstome, ką apie tai mano kiti žmonės, o tiesiog kreipiamės į gydytojus.
Tam gali padėti keli labai paprasti būdai. Pirmiausia, būtina skirti laiko sau - užsiimti malonumą teikiančiomis veiklomis, užtikrinti tinkamą poilsio ir miego režimą. Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo bei tinkamos mitybos. Antra, mūsų gyvenime labai svarbus yra bendravimas, tad svarbu megzti socialinius ryšius ir juos palaikyti su kitais žmonėmis.
Vidinis kritikas, anot gydytojo psichiatro, yra mūsų vidinis balsas, mus nuolat kritikuojantis bei trukdantis džiaugtis. Vidinis vaikas gali būti suprastas kaip dėmesys savo poreikiams bei norams. Pasąmonėje kaupiasi mūsų patyrimas.
Fizinis aktyvumas psichinei sveikatai stiprinti
Neabejotinas psichinės sveikatos stiprinimo „lyderis“ yra fizinis aktyvumas. Psichinei sveikatai stiprinti geriausias aerobinio krūvio intensyvumas yra vidutinis, kada širdies susitraukimo dažnumas siekia nuo 105 iki 135 kartų per minutę (105 kartai per minutę 80 metų žmogui, o 135 kartai per minutę - 18-30 metų žmonėms). Ideali judėjimo trukmė apie 45 min per dieną (geriausiai tai atlikti be pertraukos). Per savaitę idealu tai atlikti apie 3-5 kartus. Aerobinius pratimus rekomenduojama, jei tik galima, atlikti gamtoje, nes tai labai gerai sumažina depresiją, nerimą. Psichinei sveikatai stiprinti tinka visos judėjimo formos, nuo pasivaikščiojimo, bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu iki sportinių žaidimų, dvikovų ir darbo sode.
Tempimo pratimai, ypač statiniai, labai gerai nuramina, sumažina stresą, įtampą, nerimą ir depresijos simptomus. Kelias minutes trunkantys lėti statiniai ištempimai aktyvina kūno „antistresinę sistemą“ - parasimpatinę sistemą ir prislopina „stresinę sistemą“ - simpatinę. Panašiai, kaip ir tempimo pratimai, veikia atpalaiduojantis kūno masažas arba lėtas ir gilus raumenų-fascijų volavimas.
Gilus ir lėtas kvėpavimas (3-5 minutes), taip pat kaip ir lėti statiniai tempimo pratimai, aktyvina parasimpatinę ir prislopina simpatinę nervų sistemą. Tada širdis pradeda plakti rečiau, sumažėja nervinė įtampa, aplanko ramumo jausmas. Kai kvėpavimo pratimai yra taikomi su tempimo bei su minčių valdymo pratimais (pvz., mintys nukreipiamos į pozityvius prisiminimus, mintis, šalinant blogas mintis arba užuominas apie jas), tada gaunamas labai geras sinerginis efektas, dėl kurio labai pagerėja savijauta, nuotaika, sumažėja depresijos ir nerimo simptomai.
Pilnavertis miegas (apie 7-8 val.) ne tik atstato organizmą ir ypač galvos smegenis, bet „išvalo“ galvos smegenis nuo „metabolinių šiukšlių“. Pilnaverčio miego metu (kada niekas jo nesudrumsčia) labai gerai veikia „ląstelių valytoja“ autofagija, kuri ir išvalo ląsteles ir parengia naujos dienos darbui. Blogas (trumpas ir su trukdžiais) miegas didina depresiją, nervinę įtampą, stresą, blogina dėmesio koncentravimą ir mokymosi efektyvumą.
Psichinei sveiktai užtikrinti labai yra svarbus nuolatinis naujų dalykų mokymasis, pvz., nuo šokių, jogos ir mašinos vairavimo iki naujų kalbų. Pagrindinė mokymosi sąlyga - įdomumas. Jei tai labai įdomu ir/ar net prasminga, tada mokymasis vyksta, kaip „ant sparnų“, ty. galvos smegenyse išsiskiria nuotaiką ir džiaugsmą stimuliuojančių medžiagų (pvz., dopamino, seratonino, endorfinų).
Ir pagaliau, padaryk žmonėms ką nors gero, pamatysi, kaip pagerės nuotaika ir savijauta!
Pagrindiniai principai norint pasirūpinti savo psichikos sveikata:
- Sveika gyvensena
- Kokybiškas miegas
- Atidumas ir dėmesingumas
- Kūrybinė veikla
- Fizinis aktyvumas
- Prasmingi ryšiai
Patarimai moksleiviams:
- Būkite geranoriški sau
- Kurkite palaikančią aplinką
- Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą
- Reguliariai mankštinkitės
- Puoselėkite sveiko miego įpročius
- Nusistatykite įgyvendinamus tikslus
- Praktikuokite dėkingumą
- Išbandykite streso valdymo metodus
- Užsiimkite mėgstamomis veiklomis ir kūryba
Dažniausios psichikos sveikatos problemos:
- Nerimo sutrikimai
- Depresija
- Psichozė