Nedarbingumas - laikas sveikatai atgauti, o ne keliauti. Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos.
Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą. Tokiu atveju gelbsti laikinas nedarbingumas. Tuo metu, keletą dienų ar net savaičių - priklausomai nuo sveikatos problemų sudėtingumo - asmuo gali susitelkti ties pasveikimu, sveikatos stiprinimu ir jėgų atgavimu, o ne kasdienėmis darbo užduotimis. Be to, svarbu tai, kad šiuo metu „Sodra“ darbuotojai moka ligos išmoką.
Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo taisykles ir išmokas Švedijoje.
Kelionė po Švediją (11 dalis): Aplesitos kasyklos patalpos
Pagrindinės taisyklės ir sąlygos
Darbdavys ligos išmoką moka 14 kalendorinių dienų. Išmokos dydis sudaro 80 proc. Jeigu darbuotojas toliau serga, išmokų mokėjimą perima Švedijos socialinio draudimo agentūra. Ji gali mokėti 80 proc. dydžio išmoką ne ilgiau nei 364 dienas, paskui išmoka mažėja iki 75 proc.
Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“.
Ką daryti, jei susirgote prieš atostogas?
Kita vertus, jeigu asmuo yra susiplanavęs atostogas ir tai aptaręs su darbdaviu, tačiau netikėtai susirgo, tuomet galioja jau kitos taisyklės. Jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, tuo metu jo suplanuotos atostogos yra perkeliamos. Tai galioja tokiu atveju, jei žmogus nesirgo ilgiau, nei iki kasmetinių atostogų pabaigos.
Jei darbuotojas prasirgo ilgiau nei buvo numatyta kasmetinių atostogų pabaiga arba nedarbingumo laikotarpis įsiterpė į kasmetinių atostogų vidurį, tuomet tariamasi dėl atostogų iš naujo.
Nedarbingumo pažymėjimas ir jo gavimas
Suomijoje darbuotojas privalo pagrįsti savo nedarbingumą darbdaviui, tačiau šalies įstatymai nenustato griežto reikalavimo darbuotojui pateikti gydytojo išduotą pažymėjimą nuo pirmosios ligos dienos.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Valstybinė darbo inspekcija taip pat pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas, skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau - „Sodra“. Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, - teigia inspekcija.
Nedarbingumas dėl koronaviruso
Kai Lietuvos gyventojai grįžta iš šalių, paveiktų koronaviruso, arba turi sąlytį su sergančiuoju, būtina izoliuotis 14 dienų. Jeigu asmeniui nepaskelbta prastova ir jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalomai izoliacijai gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse. Paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. Šiuo metu koronaviruso paveiktų šalių sąraše yra 64 valstybės, tarp kurių - Baltarusija, Bulgarija, Izraelis, JAV, Jungtiniai Arabų Emyratai, Juodkalnija, Kroatija, Seišeliai, Švedija ir t. t.
Jeigu asmuo sugrįžo iš viruso paveiktos šalies ar turėjo kontaktą su sergančiuoju ir jam nepaskelbta prastova arba jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, dėl nedarbingumo pažymėjimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą izoliacijai tik tada, kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gauna siuntimą.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Nuo šiol gydytojas medicininiuose dokumentuose įrašys ne tik kreipimosi į asmens priežiūros įstaigą faktą, datą ir laiką, bet ir užsienio šalį, į kurią jis buvo išvykęs, išvykos tikslą ir tikslų laikotarpį, kada jis užsienyje viešėjo.
Jeigu paaiškės, kad asmuo į koronaviruso paveiktą šalį, įrašytą sąraše, išvyko turistiniais ar kitais tikslais, nesusijusiais su profesija, tarnyba ar darbu, nedarbingumo pažymėjimas jam nebus išduotas.
tags: #nedarbingumo #lapelis #svedija