Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.
Siekiant visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas - karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti - ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, - sako I.
Smurto Formos Ir Paplitimas
Daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius - psichologinis smurtas.
Smurto prieš vaikus formos ir jų paplitimas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. „Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 - apie emocinę prievartą, 275 - apie seksualinę prievartą, 134 - apie nepriežiūrą, 1417 - apie patyčias. Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to, kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo.
Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai - kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas. „Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, - sako I.
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. „Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkrauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias - visa tai nėra teisingas auklėjimas. Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose.
Statistiniai Duomenys
2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas. 2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 3843 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas.
2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) - 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių
Smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių 2018-2020 metais:
| Amžiaus grupė | 2018 metai | 2019 metai | 2020 metai (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 91 | 59 | 43 |
| 4-6 m. | 99 | 99 | 100 |
| 7-9 m. | 185 | 250 | 159 |
| 10-14 m. | 545 | 840 | 468 |
| 15-17 m. | 1673 | 1595 | 823 |
Fizinio smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių
Fizinio smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių 2018-2020 metais:
| Amžiaus grupė | 2018 metai | 2019 metai | 2020 metai (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 224 | 335 | 168 |
| 4-6 m. | 138 | 198 | 113 |
| 7-9 m. | 134 | 241 | 123 |
| 10-14 m. | 214 | 359 | 207 |
| 15-17 m. | 108 | 169 | 84 |
Psichologinio smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių
Psichologinio smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių 2018-2020 metais:
| Amžiaus grupė | 2018 metai | 2019 metai | 2020 metai (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 33 | 31 | 9 |
| 4-6 m. | 34 | 38 | 7 |
| 7-9 m. | 60 | 62 | 21 |
| 10-14 m. | 108 | 169 | 65 |
| 15-17 m. | 64 | 113 | 36 |
Nepriežiūros atvejų pasiskirstymas pagal amžių
Nepriežiūros atvejų pasiskirstymas pagal amžių 2018-2020 metais:
| Amžiaus grupė | 2018 metai | 2019 metai | 2020 metai (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 5 | 5 | 4 |
| 4-6 m. | 15 | 26 | 11 |
| 7-9 m. | 29 | 37 | 18 |
| 10-14 m. | 59 | 91 | 55 |
| 15-17 m. | 33 | 60 | 26 |
Smurtas artimoje aplinkoje: platesnis žvilgsnis
Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai siejamas su vyro ir moters santykiais, tačiau toks supratimas yra pernelyg siauras. Smurtas - tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama valdyti, žeminti, kontroliuoti ar žaloti kitą asmenį, ir jis gali vykti tarp skirtingų šeimos narių ar artimųjų, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar sveikatos būklės.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Kuo plačiau suvokiame smurto formas ir dalyvius, tuo geriau galime atpažinti, padėti ir užkirsti kelią skaudiems atvejams.
Skirtingos smurto formos
Smurtas nėra vien tik fizinis smūgis ar atvira agresija. Jis turi daugybę veidų, ir kiekvienas jų gali būti ne mažiau žalingas.
- Fizinė prievarta: Tai bet kokie veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužeidimus - stumdymas, mušimas, smaugimas, gąsdinimas, žalojimas ar net ribojimas judėti. Statistika rodo, kad 2023 m. Lietuvoje policija užregistravo daugiau kaip 56 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ir apie 8 % jų nukentėjusieji buvo senyvo amžiaus žmonės (Lietuvos policijos duomenys).
- Psichologinis smurtas: Tai nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas, nes nepalieka matomų žaizdų, tačiau sukelia ilgalaikį nerimą, menkavertiškumo jausmą, depresiją.
- Seksualinis smurtas: Tai ne tik fizinė prievarta, bet ir bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo, prievartavimas pasitelkiant emocinį ar ekonominį spaudimą. Seksualinis smurtas galimas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp kitų šeimos narių.
- Ekonominis smurtas: Tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti, naudotis savo turtu. Pasak „Eurostat“ duomenų, apie 14 % moterų ir 8 % vyrų Europoje yra patyrę ekonominio pobūdžio smurtą iš artimo žmogaus.
- Apleidimas (ypač senyvo amžiaus ar negalią turinčių asmenų atžvilgiu): Tai smurto forma, kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas. Apleidimas - dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Kas smurtauja? Smurtas šeimoje turi daug veidų
Smurtautojai - tai ne tik partneriai ar sutuoktiniai. Smurtas gali kilti tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusių brolių ir seserų, tarp vaikų ir senyvo amžiaus tėvų, taip pat tarp globėjų ir neįgaliųjų.
- Smurtas prieš senyvo amžiaus žmones: Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, apie 15-20 % vyresnio amžiaus žmonių bent kartą yra patyrę prievartą ar nepriežiūrą iš artimųjų. Dažniausiai pasitaiko psichologinis ir finansinis smurtas - kai vaikai ar artimieji piktnaudžiauja pasitikėjimu, perima pinigus ar pensijas, manipuliuoja priklausomybe nuo priežiūros.
- Smurtas tarp brolių ir seserų: Apie šią temą kalbama retai, tačiau tyrimai rodo, kad vaikystėje ar paauglystėje patirtas smurtas tarp brolių ir seserų gali turėti ilgalaikių pasekmių - padidėja agresijos, nerimo ir depresijos rizika suaugus. Kai toks elgesys tęsiasi ir suaugus, jis laikomas artimos aplinkos smurtu.
- Smurtas prieš žmones su negalia: Asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas. Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi. Tai gali būti fizinis smurtas, grasinimai atimti pagalbą, išnaudojimas ar net medicininių priemonių ribojimas.
Smurtas prieš vaikus paaiškintas
Kodėl apie tai svarbu kalbėti
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik privatus šeimos reikalas - tai visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema. Tylėjimas tik įtvirtina smurto ciklą, todėl būtina kalbėti ne tik apie tradicinius smurto modelius, bet ir apie tuos, kurie lieka šešėlyje. Kiekvienas žmogus - nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar būklės - turi teisę į saugumą ir pagarbą.
Kur kreiptis pagalbos?
Šiaulių apskrityje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje - nepaisant lyties ir amžiaus.