Lietuvoje registruotas seksualinio smurto atvejų skaičius atrodo nedidelis. Tačiau tyrimai rodo, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios seksualinio smurto situacijos Lietuvoje. Pagalbą teikiantys specialistai vienbalsiai sako - išprievartavimai ir seksualinis priekabiavimas Lietuvoje labai paplitęs, o smurto labai dažnai neatpažįstame arba laikome normaliu elgesiu.
Šiame straipsnyje aptarsime seksualinio smurto mastą Lietuvoje, jo priežastis, formas ir pagalbos galimybes nukentėjusiems asmenims.
Seksualinio smurto statistika Lietuvoje
Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti.
Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių. 80 procentų seksualinį smurtą išgyvenusių moterų, vyrų ir vaikų nesikreipia jokios pagalbos, o beveik pusė nukentėjusiųjų apie tai nepasako niekam.
Praėjusiais metais Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentės Marija Sarafinaitė ir Noviltė Ramanauskaitė atliko tyrimą. Būsimos medikės apklausė beveik du tūkstančius žmonių nuo 13-os iki 79-erių metų amžiaus. Apklausos rezultatai šokiravo. 14,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sako patyrę išžaginimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo (išprievartavimą analiniu, oraliniu būdu) yra išgyvenę net 48,2 proc.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam - net draugams ar šeimos nariams.
Kodėl oficialūs duomenys taip neatitinka realios situacijos? Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje - didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai.
Statistikos palyginimas
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami oficialūs duomenys ir tyrimų rezultatai apie seksualinį smurtą Lietuvoje:
| Duomenų šaltinis | Rodiklis | Procentas (%) |
|---|---|---|
| Teisėsaugos duomenys (2023 m.) | Užregistruoti nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui | N/A (396 atvejai) |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę išžaginimą | 14,4 |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę seksualinę prievartą be išžaginimo | 48,2 |
| Statistika | Nukentėjusiųjų, kurie nesikreipia pagalbos | 80 |
| Statistika | Nukentėjusiųjų, kurie niekam nepasako apie patirtą smurtą | 40 |
Seksualinio smurto formos ir atpažinimas
Kaip dažniausiai įsivaizduojame seksualinį smurtą? Filmuose matytos scenos, kai tamsiame parke agresyvus nepažįstamas vyras užpuola moterį realybėje yra viena rečiausiai pasitaikančių situacijų. Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami.
Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės“) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų, o 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos - tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti. Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Moterys ir vaikai prievartaujami ir pasiturinčiose, išsilavinusiose, visuomenėje žinomose šeimose, o prievartautoju ar tvirkintoju gali būti populiarus politikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės seniūnas, kunigas, miestelyje gerbiamos šeimos tėvas, visų mylimas mokytojas ar kitas gerbiamas visuomenės narys.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje - gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai. Seksualinį smurtą patiria ir berniukai bei vyrai.
Be mums jau atpažįstamų smurto formų - prievartavimo vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu - specialistai mini ir daugybę kitų. Kai kurios jų - labai subtilios, todėl svarbu išmokti jas atpažinti.
- Draugas verčia mylėtis tau nepriimtinu būdu ir manipuliuoja, gėdina, maldauja tol, kol sutinki? Tai seksualinis smurtas.
- Vyras nori mylėtis ir nekreipia dėmesio, kai sakai ne? Arba liepia tiesiog „pagulėti“, kol jis pats viską padarys? Tai seksualinis smurtas.
- Sutuoktinis ar draugas atlieka lytinį aktą, kai miegi ar esi apsvaigusi?
Vilija Žukauskaitė pabrėžia, kad labai dažnai seksualinį smurtą būna sunku pripažinti net sau, ypač tada, kai prievartauja sutuoktinis ar draugas. Taip yra todėl, kad vis dar labai gajus įsitikinimas, kad seksas - moters pareiga, kurią ji privalo vykdyti. Specialistai pabrėžia, kad šis žalingas stereotipas labai dažnai tampa priežastimi, kodėl moterys apie nuolat patiriamą smurtą nepasakoja metų metus.
Seksualiniu smurtu laikomas ir seksualinis priekabiavimas. Tai nenorimi prisilietimai, seksualinio turinio nemalonūs komentarai apie išvaizdą, juokeliai, replikos, žinutės, laiškai.
Vasarą padaugėja seksualinio smurto pasilinksminimo vietose - festivaliuose, vakarėliuose. Merginos ir moterys dažnai nukenčia ir naktiniuose klubuose. Čia prievartautojai taip pat atidirbę įvairias schemas, kaip moterimi pasinaudoti. Vienas labiausiai paplitusių - nusižiūrėtos merginos apsvaiginimas ir išprievartavimas. Tą padaryti dažnai nusprendžia grupė vyrų, tačiau smurtautojai veikia ir vieni. Moterys nugirdomos alkoholiu arba į jų gėrimus įmaišoma įvairių medžiagų, kurios vadinamos išprievartavimo narkotikais. Tarkime, ketamino, rohipnolio ar tiesiog migdomųjų, antidepresantų, įvairių receptinių preparatų.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą šeimoje
Seksualinis smurtas prisitaiko prie mūsų gyvenimo ir persikelia į elektroninę erdvę. Apie šią smurto formą kalbama ypač mažai, tačiau labai svarbu suprasti - smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas - viena tokių smurto formų. Sekstingas - kita dažna seksualinio smurto elektroninėje erdvėje forma, kuri gali išaugti iš romantiško bendravimo keičiantis erotinėmis nuotraukomis su mylimuoju.
Ypač retai minima, tačiau jau dažnai pasitaikanti seksualinio smurto forma - virtualus išprievartavimas. Tai nutinka virtualioje realybėje, tarkime, žaidžiant video žaidimus. Žaidėjai susikuria savo avatarą - savo asmenybės modelį virtualioje erdvėje, ir šis avataras gyvena visavertį virtualų gyvenimą, kurį kai kurie žaidėjai priima labai rimtai. Pasitaiko tikrai brutalių atvejų, kai toks avataras yra išprievartaujamas. Kadangi avataras yra dalis žaidėjo asmenybės, identiteto, išprievartavimą žmogus jaučia kaip realią agresiją prieš jį. Tai gali sukelti tikrai didelį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus jausmus.
Seksualinis smurtas: reikia prevencijos ar pagalbos?
Pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio smurto
Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ekspertė Vilija Žukauskaitė yra ir žmogus, su nukentėjusiais ir nukentėjusiomis bendraujantis telefonu NISSC pagalbos linijoje. „Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu,“ - sako ji. Šia linija skambinti kviečiami ne tik tie, kuriems reikalinga teisinė, medikų ar kita pagalba, bet ir tie, kurie jaučia, kad tiesiog nori pasikalbėti. Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus apie ypač skaudžią patirtį primą kartą papasakoja būtent NISSC konsultantui.
„Tai, ką mes kalbame su skambinančiuoju, yra visiškai konfidencialu. Su ta informacija be žmogaus žinios aš nedarysiu nieko, jei žmogus to nenorės. Jam svarbu jaustis saugiam, suprastam, išgirstam. Mes suprantam, apie ką jis kalba. Specialistė pasakoja, kad didelė skambinančių dalis yra patyrę smurtą vaikystėje ar paauglystėje iš artimų žmonių. Išgyvenę seksualinę prievartą prieš 15 ar 20 metų dabar jaučia to pasekmes, supranta, kad gyvenimas eina ne taip, kaip jie norėtų. „Būna tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, žmonės patiria seksualinę prievartą iš tėvo ir gali prabilti tik tada, kai tas tėvas miršta”, - atskleidžia ji.
Skambina ir vaikų tėvai, klausdami, kaip įsitikinti, kaip patvirtinti, įsitikinti, kad vaikas tikrai buvo seksualiai išnaudotas. Tėvai klausia ir to, ar gali su turima informacija kreiptis į teisėsaugą, kur ieškoti pagalbos sau ir vaikui. Paskambinę NISSC telefonu gaus visą reikalingą pagalbą bei bus nukreipti į specialistus, kurių ieško. „Aptarsim, ką galima pasiekti. Pokalbio metu aš bet kokiu atveju esu skambinančio žmogaus pusėje,“ - užtikrina Vilija ir atskleidžia, kad kartais nukentėję pasidalina savo skausmu su netinkamais žmonėmis ir sulaukia pasmerkimo, žeminimo, kaltinimo, kad „patys kalti“.
Specialistai vienbalsiai sako - papasakoti apie tokią patirtį reikia labai daug drąsos, tačiau pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės jaustis geriau, palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Jokia istorija nėra per maža ir nesvarbi.
Lyčių lygybė ir smurto prevencija
Šis skaičius atskleidžia, kodėl lyčių lygybės tema tokia svarbi kiekvienam iš mūsų. Tai lygios galimybės dirbti, dalyvauti sprendimų priėmime ir gyventi saugiai. Nuo to priklauso ne tik moterų padėtis, bet ir demokratijos kokybė, socialinis stabilumas bei ekonominė raida.
Europos Parlamentas smurtą prieš moteris sieja su lyčių nelygybe. Stereotipai, ekonominė priklausomybė ir galios disbalansas didina pažeidžiamumą ir riboja galimybes ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties smurto prevencija įtraukta į platesnę lyčių lygybės politiką.
Iniciatyvos ir kampanijos
Prie šio siekio prisidėjo ir Lietuvoje vykdyta informacinė kampanija bei diskusija, skirta Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai (lapkričio 25 d.). Bendradarbiaujant su Europos Parlamento (EP) biuru, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir Moterų informacijos centru naujienų portale Lrytas viešintos jautrios, tikros istorijos paskatino nutraukti tylą ir dar kartą įvardinti tai, kas dažnai lieka už uždarų durų.
EP taip pat aktyviai siekia didinti visuomenės sąmoningumą. Kiekvienais metais organizuojamos lyčių lygybės savaitės ir kiti renginiai, o 2025 m. EP biuras Lietuvoje įgyvendino internetinę kampaniją. Taip pat vyko diskusija, kurią kartu su EP biuru Lietuvoje organizavo Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Moterų informacijos centras (MIC) ir naujienų portalas Lrytas. Tokios iniciatyvos padeda įvardinti problemas ir skatina gyventojus prisidėti prie lygių galimybių kūrimo.