Pastaruoju metu Lietuvos Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2026 m. bus keičiama antrosios pensijų kaupimo pakopos sistema. Tačiau, nepaisant tariamo patrauklumo ir lankstumo, džiaugsmas dėl šių pakeitimų nėra visuotinis.
Pranešama, kad Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Seimas taip pat sutarė dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Sudarytos ir lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas.
Tačiau Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepritaria šiems pakeitimams, piešdamos niūrias prognozes dėl Lietuvos demografinio šoko ateityje. EK ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stiprinti antrąją pensijų pakopą - konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų fondų palyginimas
Ekspertų teigimu, Lietuvos Vyriausybė renkasi kelią prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis - suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas.
„Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai. Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai - institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata“, - komentuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Pensijų fondų dalyvių asociacija reikalauja, kad prieš pradedant svarstyti Pensijų kaupimo sistemos reformą Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą, ar 2009 metais priimtas sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas neprieštaravo Konstitucijai. Asociacija mano, kad sumažintos įmokos turi būti ne tik atkurtos, bet ir kompensuotos, kaip tai nuspręsta padaryti su dabartinių pensininkų pensijomis. Asociacijos skaičiavimais, valstybė iš milijono būsimųjų pensininkų dėl sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,3 mlrd. litų.
Pasak asociacijos valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, "dabartiniams pensininkams pensijos kompensuojamos nedelsiant, tuo tarpu dirbančių žmonių pensijomis pasirūpinti pamirštama arba nenorima - sumažinamos būsimosios pensijos dydį lemsiančios įmokos, vėliau pamirštami pažadai jas atkurti bei kompensuoti. O dabar pasakoma, kad visiems dar teks patiems susimokėti".
Pensijų fondų dalyvių asociacija mano, kad naujoji reforma yra parengta skubotai ir neapgalvotos pasekmės pakenks milijonui dirbančių žmonių. M. Kalesinsko teigimu, pasiūliusi dirbantiems žmonėms papildomai mokėti įmokas ir vėliau tai skatinti papildomomis įmokomis Vyriausybė suplakė dvi skirtingas pensijų pakopas - valstybės finansuojamą antrąją ir savanoriškąją trečiąją.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Lietuvos pensijų fondai
"Be to, visiems vienoda fiksuota paskata, 1 ar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra nelogiška ir neskatins žmonių kaupti. Mažas pajamas gaunantieji ir taip neturi lėšų įmokoms, o daugiau gaunantiesiems bus nepatrauklu mokėti įmokas į sistemą, kurią valstybė vėl gali reformuoti ar net panaikinti, kaip tai vyksta dabar. Prievolę kaupiančiajam papildomai kaupti galima vertinti kaip didesnį darbo jėgos apmokestinimą, nes tuos 1 ar 2 proc. reikės mokėti iki pat senatvės. Nėra numatyta jokios galimybės sustabdyti mokėjimų - nepriklausomai nuo to, ar atlyginimas mažėtų, ar atsirastų žmogui kitų finansinių sunkumų", - pabrėžia M. Kalesinskas.
Kitas neapgalvotas sprendimas yra leidimas kaupiantiesiems "grįžti" į "Sodrą". Pasak M. Kalesinsko, asociacija yra už kuo didesnes laisves dalyviams, tačiau turi būti apsispręsta, kaip bus skaičiuojama papildoma "Sodros" pensija tiems, kurie sugrįžo - ar ji bus mažesnė, kaip ir numatyta, kas bus daroma su jau sukaupta suma ir t.t.
"Vyriausybė deklaruoja, kad siekia skatinti pensijų kaupimą, tačiau susidaro įspūdis, kad parengta reforma sukels priešingą efektą. Prievolė papildomai mokėti, leidimas grįžti į "Sodrą" bei politikų neatsakingi, dažnai ir melagingi pareiškimai Pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu gali paskatinti neapgalvotus ir emocijomis pagrįstus pensijų fondų dalyvių sprendimus grįžti į "Sodrą", o tai lemtų visos sistemos griūtį bei sunkumus pačiai "Sodrai po kelių dešimtmečių", - mano M. Kalesinskas.
2009 metų gegužės pabaigoje įregistruota Pensijų fondų dalyvių asociacija ketina suvienyti privačiuose pensijų fonduose pensijas kaupiančius asmenis bei ginti jų interesus. Asociacijos veikla bus nukreipta į pensijų įmokų keitimo teisėtumo užtikrinimą ir naudą jos dalyviams. Ji taip pat sieks daryti įtaką teisės aktų, susijusių su pensijų fondų dalyvių teisėmis ir teisėtais interesais, kūrimą, keitimą, papildymą ar pripažinimą netekusiais galios.
Šią savaitę buvo žadėta visuomenei plačiau paaiškinti, kaip keičiasi pensijų kaupimo sistema, tačiau panašu, kad valdantieji dar neturi aiškios pozicijos, kokios krypties turi būti pensijų reforma. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai siūlo ryžtingai nukirsti privačių pensijų kaupimo fondų maitinimo iš „Sodros“ ir valstybės bambagyslę.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Banko apžvalga
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad tokį pensijų kaupimo modelį, kai „Sodros“ įmokomis ir biudžeto lėšomis maitinami privatūs pensijų kaupimo fondai, reikia keisti, nes jis naudingas tik turtingiesiems ir fondų valdytojams.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys tokį nesusikalbėjimą pavadino valdančiosios koalicijos socialinės politikos fiasko.
Pagal praėjusių metų pabaigoje pataisytą pensijų kaupimo sistemą šiemet nuo balandžio su privačiais antrosios pakopos pensijų fondais sutartis sudarę gyventojai turės apsispręsti - grįžti į „Sodrą“ ar toliau dalyvauti privačioje kaupimo sistemoje. Tokiam apsisprendimui numatytas pusmetis.
Pasak A.Syso, praėjusių metų pabaigoje patvirtinti pensijų kaupimo sistemos pakeitimai pernelyg brangiai atsieis mūsų valstybės ir „Sodros“ biudžetams. A.Sysas įsitikinęs, kad toks modelis naudingas dabar daugiau uždirbantiems žmonėms.
Dėl dabar veikiančios pensijų kaupimo sistemos ir jos pakeitimų dar kategoriškesnis darbietis Mečislovas Zasčiurinskas. Pasak M.Zasčiurinsko, praėjusios kadencijos valdantieji buvo palankūs privatiems kaupiamiesiems fondams, tačiau dabar reikėtų nukirsti jų maitinimo bambagyslę.
M.Zasčiurinskas priekaištavo „Sodrai“ dėl menkų pastangų aiškinant, kuo skiriasi pensijų kaupimas „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose. Anot jo, pensijų fondų dalyviai turėtų žinoti ir tai, kad ši sistema sukurta finansų piramidės principu, kuris naudingas daug uždirbantiems. Vaizdžiai tariant, mažesnių pajamų fondų dalyviai tarsi planktonas maitina turtinguosius.
Ekonomistas Raimondas Kuodis pensijų kaupimo sistemos pakeitimų taip pat nevadintų pensijų reforma. Anot jo, iš antrosios pakopos pensijų fondų laimi tie, kurie daug uždirba, ir tie, kurie administruoja fondus, o daugumai visuomenės jie neatneša realios naudos.
Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos bei Lotynų Amerikos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis brangiai kainuoja biudžetams, todėl valstybės dabar pradeda atsitokėti ir ieško būdų, kaip išbristi iš tos balos.
Kitokia yra vakariečių praktika. Čia prie senatvės pensijų kaupimo daug prisideda darbdaviai, siekiantys darbuotojų lojalumo. Pensijos kaupiamos kolektyviai - per darbo kolektyvus, profesines organizacijas.
Antrosios pakopos pensijų fondus yra pasirinkę per milijoną šalies gyventojų. Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais iki trečdalio sutartis su fondais sudariusių gyventojų sąskaitų yra neaktyvios dėl nedarbo, emigracijos, nelegalaus darbo. Lėšos būsimai pensijai kaupiamos 30 pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės.
Marijus Kalesinskas, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas teigia: "Tikimės, kad jos didės, nes mažos įmokos per ilgą laiką neduos rezultatų."
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Šaltinis: Lietuvos bankas
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (LPS „Bočiai“) yra organizacija, vienijanti pensininkus ir vyresnio amžiaus žmones. Jos tikslai ir uždaviniai apima solidarumą, bendradarbiavimą tarp kartų, tradicinių šeimos vertybių propagavimą ir teigiamo požiūrio į vyresniąją kartą formavimą.
LPS „Bočiai“ veikla
- Steigia visuomenės informavimo priemones, užsiima leidyba.
- Samdo asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
- Steigia fondus.
- Tapti paramos gavėju ir įgyti teisę gauti paramą.
- Naudoja lėšas įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.
- Steigti įstatymų nustatyta tvarka LPS „Bočiai“ filialus ir atstovybes.
- Prisiimti įstatymų nedraudžiamus įsipareigojimus ir sudaryti sutartis su partneriais.
LPS „Bočiai“ nariais gali būti juridiniai asmenys - pensininkų bendrijos, pensininkų klubai, kiti vyresniojo amžiaus žmonių susivienijimai, veikiantys Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos valstybėse, taip pat fiziniai asmenys - Lietuvos piliečiai pensininkai, gaunantys visas įstatymais įtvirtintas pensijų rūšis, taip pat visų šalių užsienio lietuviai bei Europos Sąjungos valstybių piliečiai pensininkai, gaunantys užsienio valstybių įvairias pensijas.
Asociacijos organai yra:
- Visuotinis narių susirinkimas
- Vienasmenis Asociacijos valdymo organas - vadovas
- Revizorius
Valdyba analizuoja Asociacijos veiklos rezultatus, finansinių išteklių panaudojimą, mokestinių patikrinimų ir auditų, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos duomenis ir teikia siūlymus šiais klausimais visuotiniam narių susirinkimui ir vadovui.
Pensijų asociacijos valdymo sistema
Pensijų asociacijoje turi būti įgyvendinta veiksminga valdymo sistema, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas. Valdymo sistemą turi sudaryti tinkama ir skaidri vidaus organizacinė struktūra, pagal kurią turi būti aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos asmenų pareigos, įdiegta veiksminga informacijos perdavimo sistema.
Pensijų asociacija privalo turėti rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai vykdoma, aktuarinės ir veiklos rangos sričių politikos aprašus. Šių sričių politikos aprašai turi būti patvirtinti pensijų asociacijos vadovo arba valdybos pirmininko, jeigu pensijų asociacijai vadovauja valdyba, ir keičiami atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar tam tikros srities pokyčius.
Pensijų asociacijos valdymo sistema privalo apimti šias pagrindines funkcijas:
- Rizikos valdymo
- Vidaus audito
- Aktuarinę (kai pensijų asociacija valdo apibrėžtų išmokų pensijų fondą)
Pensijų asociacija privalo užtikrinti, kad pagrindines funkcijas atliekantys asmenys nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos ir kompetentingi.
Atsakingi už pagrindines funkcijas asmenys savo srities išvadas ir rekomendacijas teikia pensijų asociacijos valdymo organams, o šie nustato, kokių veiksmų reikia imtis toje srityje.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Antroji pakopa | Savanoriškas kaupimas, galimybė pasitraukti |
| Rekomendacijos | EK rekomenduoja stiprinti kapitalo rinkas ir pensijų pakopą |
| Asociacijos pozicija | Reikalauja Konstitucinio Teismo išvados dėl įmokų mažinimo |
| Valdymo sistema | Veiksminga, rizika ribojanti, skaidri |
tags: #pensijy #fondu #dalyviu #asociacijos #valdybos #pirmininkas