Lietuvos Pensijų Fondų Perspektyvų Apžvalga

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių, ypač kai pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų. Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp įnašus mokančių dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms. Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.

Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti. Darbo objektu pasirinkta pensijų sistemos reformos Lietuvoje. Darbo tikslas - atlikti pensijų sistemų reformų Lietuvoje įgyvendinimo analizę, remiantis pensijų sistemų kaitą reglamentuojančiais įstatymais ir įstatymų projektais bei 2009 m. atliktu konstatuojamuoju tyrimu, pagrindinį dėmesį skiriant kaupiamųjų pensijų sistemos Lietuvoje raiškai bei jos dalyvių vertinimui.

Rašant darbą taikyti įvairūs mokslinio tyrimo metodai. Lyginamosios analizės metodas padėjo lyginamuoju aspektu įvertinti Lietuvos ir Vokietijos pensijų sistemą. Mokslo literatūros, teisės aktų bei įvairių straipsnių internetinėje erdvėje analizės metodas, kurio pagalba aptariamas teorinis pensijų sistemų temos aspektas, įvertinamas įstatymų teisinis reglamentavimas, aptariamos šių dienų pensijų sistemos aktualijos. Apibendrinimo metodo pagalba siekiama apibendrinti informaciją ir pateikti išvadas. Atliekant kiekybinį tyrimą, skirtą išsiaiškinti gyventojų informuotumui apie senatvės pensijų sistemą ir privačius pensijų fondus, buvo taikyta anketinė apklausa, matematinės statistikos metodas, gautų rezultatų analizė.

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibūdinti Lietuvos pensijų sistemų modelius kitų užsienio šalių pensijų sistemų kontekste, aptariant teorinę mokslinę literatūrą; išanalizuoti ir įvardyti Lietuvos II pakopos kaupiamųjų pensijų fondų teisinio reglamentavimo, rizikos veiksnių bei veiklos Lietuvoje problemas, analizuojant Lietuvos įstatymų bazę bei mokslinę literatūrą; įvertinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie senatvės pensijas ir privačius pensijų fondus, atlikus konstatuojamąjį tyrimą ir išanalizavus jo metu gautus duomenis; numatyti pensijų reformos perspektyvas bei tobulinimo kryptis Lietuvoje, sumuojant ir apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį.

Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. eurų sukaupta trečioje pakopoje.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, kuriuos nulėmė kontroversiški JAV ekonominiai sprendimai, situacija stabilizavosi. Per pirmus devynis šių metų mėnesius, nepaisant stiprių rinkų svyravimų pirmąjį ketvirtį, vidutinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža yra teigiama ir siekia +2,58 proc. Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc. Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.

2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44-50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc. Virš +90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. Vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką ir jau laikosi konservatyvesnės investavimo politikos, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, 51-57 m. amžiaus grupės fondai fiksavo +78,4 proc. augimą.

Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią. „Trečiojoje pakopoje geriausią rezultatą per visus 2025-uosius metus demonstruoja mišraus investavimo fondai, kurie dalį lėšų nukreipia į bendrovių akcijas, o dalį į skolos vertybinius popierius. Jų investicijų svertinis vidurkis šiais metais siekia +3,03 proc. Bendras III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas pamažu, bet stabiliai auga - nuo šių metų pradžios jis padidėjo 53 mln. eurų, o per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2024 m. spalio 1 d. jau išaugo 92 mln. eurų“, - skaičiuoja T. Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.

Investicinė Grąža ir Sukauptas Turtas

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:

Fondas	Investicinė grąža (2025 m. III ketv.)	Kapitalo augimas nuo 2019 m.
65-71 m. amžiaus grupė	+3,23 proc.	N/A
44-50 m. amžiaus grupė	N/A	+98,5 proc.
51-57 m. amžiaus grupė	N/A	+78,4 proc.
Mišraus investavimo fondai (III pakopa)	+3,03 proc. (svertinis vidurkis)	N/A

Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje

Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo. Reikės ne tik nuspręsti, ar apskritai kaupti pensijai papildomai II pakopoje, bet ir ar keisti kaupimo intensyvumą, galbūt pristabdyti įmokas ar atsiimti dalį sukauptų lėšų.

Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje

Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį. „Investavimo rinkoje labai svarbus veiksnys ne tik investuojama suma, bet ir laikas. Jei metinė investicijų grąža yra 10 proc., tai 100 eurų po metų virs 110 eurų ir toliau augs jau ši suma. Metams sustabdę kaupimą II pensijų pakopoje, jūs prarasite tūkstančius eurų. Net ir uždirbdami dvigubą vidutinį atlyginimą, per metus sutaupysite apie 720 eurų, tačiau ši finansinė nauda neatsveria praradimų: sukauptas turtas augs lėčiau, o būsimą pensijos išmoką gausite mažesnę“, - sako T.

Pavyzdžiui, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų. Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų. Drastiškiau sumą sumažintų sprendimas kaupimą stabdyti iki pat pensijos. Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų.

Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ir tam tikrus skirtumus tarp gyventojų grupių. Pavyzdžiui, vyrai (beveik 9 proc.) dvigubai dažniau nei moterys (nepilni 4 proc.) nurodė, kad šeimos ar pažįstamų rekomendacijos jiems turi įtakos. Aplinkinių poveikis labiau pastebimas ir tarp aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, iš kurių beveik 8,5 proc. pripažino, jog atkreipia dėmesį į aplinkinių rekomendacijas. Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės tokius sprendimus priima savarankiškiau, dažniau remdamiesi savo finansinėmis žiniomis ir profesionalų patarimais - iš jų aplinkinių įtaką pripažino 4,3 proc.

Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą. Tuo tarpu 41 proc. respondentų svarbu, kad jie jaustų, jog valstybė juos skatina kaupti pensijai.

Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius

Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos

„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.

„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju - reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, - dėmesį atkreipia T.

„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. Pasak jo, nors praėjusiais metais II pakopos pensijų fondai išgyveno 13,8 proc. krytį, pastarųjų ketverių metų rezultatas - beveik 33 proc. siekianti grąža. Todėl, T. Gudaičio teigimu, gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose.

Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, - spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.

Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.

Pensijų Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m. Tada jis pasieks 65 metus.

tags: #lietuvos #pensiju #fondu #perspektyvos