Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) dažniausiai stebimas 1-3 vaiko gyvenimo metais, tačiau užsienio patirtis rodo, jog gali būti nustatomas žymiai anksčiau. Autizmas yra įvairiapusis vystymosi (raidos) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai prasideda iki 3 metų amžiaus, t. y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Šis sutrikimas priklauso psichikos ir elgesio sutrikimų grupei ir galima teigti, kad itin plačiai tyrinėjamas, siekiant padėti žmonėms kuo geriau socializuotis bendruomenėje, tyrinėjami didžiausią naudą turintys metodai ir pagalbos priemonės. Mokslinės studijos skelbia, kad autizmo spektro sutrikimo diagnostikoje vyrauja lyties faktorius: autizmo spektro sutrikimas ženkliai dažniau nustatomas berniukams nei mergaitėms.
Autizmo požymiai ir simptomai
Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Autizmo atveju lengviausiai pastebimi įvairūs sąveikos su kitais kitoniškumai. Tai gali būti socialinės ir emocinės sąveikos sutrikimai. Pavyzdžiui, vaikai gali bendrauti, žaisti su daug vaikų, tačiau kontaktas atrodo „paviršutiniškas“, atrodo, kad trūksta emocinio gylio, dalijimosi jausmais, emocijomis, prieraišumo, vaikas gali negebėti pats inicijuoti kontakto su kitais vaikais.
Taip pat, autizmo spektro sutrikimas dažniausiai lydimas fizinio ir socialinio raštingumo iššūkių - vaikams su metais vis sunkiau suprasti žmogaus kūno kalbą, gali nesuprasti įvairiausių veido mimikų, netiesioginės kalbos, pajuokavimų, anekdotų.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant atkartojimo ar frazių kartojimo)
Pagrindinis tėvų skundas ir būna, kad dvejų metų nekalba arba keistai elgiasi darželyje. Jei pastebimi neįprasto elgesio, judesių (rankų plasnojimas, sukimas), jautrumų aplinkos jutikliams (garsams, prisilietimams, išrankumas maistui) reikėtų kreiptis į specialistus.
Vis dėlto, neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo diagnostika
Neturime objektyvių markerių ar požymių ir tai subjektyvu, nes remiamės raida ir vaiko elgesiu. Kai kada remiamės testais, bet ir juos atlieka žmogus, tad interpretacija subjektyvi. 4-6 mėnesių amžiuje ASS pamatyti gali tik žmogus turintis didelę patirtį, rimčiau įvertintama apie metų amžiaus vaikus - jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo paliestiems asmenims
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Daug duomenų grindžia genetinę autizmo išsivystymo teoriją - genų ar jų funkcionavimo pokyčiai, o gal genų tarpusavio sąveikos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad autizmo priežastis gali būti ir virusai. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.
Autizmo spektro skirtumai tarp mergaičių ir berniukų
Egzistuoja itin daug įvairiausių teorijų dėl ko galėtų skirtis mergaičių ir berniukų diagnozuojamas ASS. Dažniausiai keliamos hipotezės, jog tai gali būti genetiniai skirtingumai, smegenų funkcijų veiklos skirtingumai, mokymosi skirtingumas bei ne visi berniukams taikomi diagnostikos įrankiai tinka mergaičių vertinimui. Mokslinėse studijose diskutuojama, jog, jei mergaitėms nustatomas ASS dažniausiai jos turi ir žymų intelekto sutrikimą. Tuo tarpu nesant intelekto sutrikimo nustatyti gali būti sudėtingiau būtent dėl egzistuojančio lyčių skirtumo.
Lyginant skirtingumus tarp mergaičių ir berniukų su ASS yra pastebima, jog mergaitės turi žymiai daugiau socialinių įgūdžių, komunikacinių gebėjimų, imitavimo, geresnį dėmesio sukaupimą, o elgesio problemos joms dažniausiai nebūdingos. Būtent dėl tokių priežasčių mergaičių autizmo spektro diagnostika gali būti žymiai vėlesnė nei berniukų. Kaip ir JAV autizmo tyrinėtojos Allison B. Rato nuomone, mergaitėms gali būti ne tik žymiai vėliau nustatomas autizmas, bet ir klaidingai nustatoma ASS diagnozė dėl pačios diagnostikos specifiškumo.
Dažniausiai mergaičių ASS pastebimas prasidėjus paauglystei. Tuo metu bendravime su bendraamžiais yra būdingas abipusis santykių palaikymas, dalijimasis jausmais, išgyvenimais, nuolatinio socialinio kontakto palaikymas, reikalingi problemų sprendimo įgūdžiai. Mergaitėms paauglystėje iškyla socialiniai sunkumai greitai atreaguoti bendravime su grupe vaikų - stebima, kad joms reikia laiko suprasti pasakytą sakinį, perprasti socialinę situaciją. Dėl to vadinamos „greito-tempo“ situacijos kelia labai daug sunkumų, ypač išlaikant ilgalaikes draugystes.
Taip pat skaitykite: Pratimai po klubo sąnario keitimo
Pagalba ir ugdymas
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais, nekalbu jau ir apie toliau. Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą ir tai irgi bus bendravimas. Skatinkite vaiką įsitraukti. Dainuokite, nes tai nepaprastai veiksminga girdėti mamos balsą ir tai stimuliuoja kalbos vystymąsi, santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir jis išmoks. Dabar nemoka įprastu mums būdu atspindėti, bet jis tikrai spindi emocijas, jos yra jame. Mes galime savo elgesiu, stimuliavimu, ištraukti jas. Ankstyvas ugdymas labai svarbus, o paskui prisideda specialistai, kai mokomės kalbėti ar bendrauti alternatyviu būdu, kaip elgesį suformuoti.
Svarbu suprasti, kad visiems didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gai užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai.
Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis. Antras dalykas, leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius... Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Vaikas turi žinoti kas bus, kada bus, kas po to seks - jam tas žinojimas tvarkos yra pagrindas bet kuriam žmogui.
Dažniausi mitai apie autizmą
Autizmo sutrikimas visuomenėje yra plačiai apipintas mitais, klaidingais stereotipais ir įsitikinimais, kurie trukdo laiku atpažinti sutrikimą bei apsunkina autistiškų asmenų bei jų šeimos narių kasdienį gyvenimą. Trumpai apžvelkime tris iš jų.
Mitas: Autizmas yra naujas sutrikimas.
Faktai: Nors autizmo diagnozė yra santykinai nauja (į tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta tik 1980 metais), tačiau pats autizmas egzistavo visais laikais. Įvairių kultūrų tautosakoje galima rasti pasakojimų apie keistus, naivius, savo pasaulyje paskendusius asmenis, kurie puikiai atitinka šiuolaikiniame pasaulyje apibrėžtus autizmo bruožus. Senųjų laikų medicinos įrašai taip pat liudija apie egzistavusius sutrikimus, atitinkančius autizmo diagnostinius kriterijus.
Mitas: Autizmas yra itin retas sutrikimas, būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.
Faktai: Naujausia statistika liudija, kad JAV, Jungtinėje karalystėje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įvairaus lygio autizmo sutrikimai būdingi vienam iš 100 vaikų. Teigiama, kad berniukams šis sutrikimas pasitaiko 2 - 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Deja, ne ką labiau paguodžianti statistika yra ir Lietuvoje.
Mitas: Autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso.
Faktai: Autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus - sėkmingai integruotis į visuomenę.