Laikinas nedarbingumas - tai laikotarpis, kai darbuotojas dėl ligos ar traumos negali vykdyti savo darbo pareigų. Lietuvoje šio laikotarpio metu darbuotojui mokama ligos pašalpa, tačiau svarbu žinoti, kad jos skyrimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbuotojo laikinojo nedarbingumo kontrole.
Ligos Pašalpos Skyrimo Sąlygos
Apdraustiesiems asmenims ligos pašalpa skiriama turint ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų 2001-01-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 86, 19.2 punktu, prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną apdraustasis turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tais atvejais, kai trūksta draudiminio stažo, ligos pašalpa neskiriama.
Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 68 punktu, pašalpos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos. Tuo atveju, jei apdraustasis nesikreipia į "Sodros" teritorinį skyrių per 6 mėnesius, ligos pašalpa jam neskiriama.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punktą, jei apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir dėl ligos nepraranda darbo pajamų, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Dažnai pasitaiko atvejų, kai apdraustasis dirba keliose įmonėse, tačiau ligos metu tik vienai iš jų pristato laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, o kitoje ir toliau dirba. Tokiu atveju apdraustasis taip pat negauna ligos pašalpos, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punktas.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Tas pats nuostatų punktas numato, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa "Sodros" teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu gali būti neskiriama, arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų, o neatvykusiems pirminio patikrinimo į medicininę socialinės ekspertizės komisiją - visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti pasitikrinti.
Neretai pasitaiko atvejų, kai apdraustieji atleidimo iš darbo dieną kreipiasi į gydymo įstaigas, nuslėpdami nuo gydytojų, kad yra atleisti iš darbo, bei pateikia nesutvarkytus socialinio draudimo pažymėjimus ir tokiu būdu dėl lėtinių susirgimų paūmėjimo gauna nedarbingumo pažymėjimus. Tokiais atvejais jie yra suinteresuoti sirgti įvairiomis ligomis ir gydytis kuo ilgesnį laiką.
Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2002-06-10 įsakymo Nr. 263/78 34 punktu, asmenims susirgus kita liga ar susižalojus po atleidimo iš darbo, nedarbingumo pažymėjimas netęsiamas ir naujas pažymėjimas neišduodamas. Jau minėto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2002-06-10 įsakymo Nr. 1. 2. 3. asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne tik gydantis gydytojas, bet ir "Sodros" teritorinių skyrių gydytojai turi teisę nustatyti paciento elgesio taisyklių pažeidimus laikino nedarbingumo metu. Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių 70 punkte aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais: "Elgesio taisyklių pažeidimais laikoma, kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka paskirtų gydymo bei diagnostikos procedūrų, atvyksta neblaivus pas gydytoją".
"Sodros" vaidmuo kontroliuojant nedarbingumą
Kadangi ligos pašalpos skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, t. y. visų apdraustųjų pinigų, labai svarbu, kad šiomis lėšomis nebūtų piktnaudžiaujama. Kaip tik todėl "Sodros" teritorinių skyrių Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrių gydytojai kontroliuoja, ar sveikatos priežiūros įstaigos pagrįstai išduoda apdraustiesiems nedarbingumo lapelius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.
„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“
Pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.
2019-aisiais laikinas nedarbingumas buvo nutrauktas dviem tūkstančiams žmonių, tačiau, kaip teigia „Sodros“ atstovai, dažniausiai tokie atvejai nustatomi ne pagal skundus ar prašymus patikrinti, nors tokių atvejų daugėja. Pats galingiausias ginklas prieš piktnaudžiautojus - kompiuterinė sistema, apie kurios veikimą „Sodros“ atstovė kalba miglotai, nors „Sodros“ taisyklėse griežtai nurodoma, kokius duomenis jie mato ir kokių tikrai negali susekti.
Darbdavio vaidmuo
Iš kitos pusės, darbdaviai, mokantys ligos pašalpas už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas bei laikinai netenkantys galbūt labai reikalingo darbuotojo, taip pat turėtų būti suinteresuoti, kad liga nebūtų simuliuojama.
Todėl, jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad darbuotojui yra nepagrįstai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, darbdavys turėtų kreiptis ne į polikliniką, kur bus atsisakyta suteikti informaciją apie paciento būklę, remiantis pacientų teise į konfidencialumą, o į "Sodros" teritorinį skyrių. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kreiptis į "Sodros" teritorinį skyrių galima ir anonimiškai.
"Sodra" iš tiesų gauna nemažai darbdavių prašymų patikrinti jų darbuotojų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo pagrįstumą. Dažniausiai darbdaviai skundžiasi tuo, kad jiems užtikus darbuotoją darbo vietoje girtą, šis dingsta iš darbo vietos, o po kurio laiko atneša nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju darbdavys turėtų surašyti aktą ir nedelsdamas kreiptis į "Sodrą", kad tokio staiga "susirgusio" darbuotojo nedarbingumas būtų patikrintas. Kai nedarbingumo pažymėjimas jau pateikiamas apmokėti, nustatinėti neblaivumą būna per vėlu.
Be to, savalaikis kreipimąsis į "Sodros" teritorinį skyrių, įtarus, kad nedarbingumo pažymėjimas yra išduodamas nepagrįstai, yra labai svarbus visais atvejais, kadangi tuomet, kai nedarbingumo lapelis yra užbaigtas, "Sodros" gydytojas gali daryti išvadas tik pagal įrašus medicininėje dokumentacijoje, o ji tokiais atvejais būna ypač gerai sutvarkyta.
Todėl darbdavys, turintis informacijos, kad jo darbuotojas pažeidinėja elgesio taisykles nedarbingumo metu ar kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai, turėtų kuo anksčiau apie tai pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui. Jei nedarbingumo pažymėjimas dar neužbaigtas, apdraustojo nedarbingumas tikrinamas Gydytojų konsultacinėje komisijoje, kuri, dalyvaujant "Sodros" gydytojui, įvertina, ar žmogus tikrai yra nedarbingas.
Atsakomybė už pažeidimus
Nustačius, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nepagrįstai ar pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles, jau išmokėta ligos pašalpa išieškoma iš gydymo įstaigos, išdavusios ar tęsusios šį pažymėjimą. Tai reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 70 punktas, pagal kurį, "nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus".
Tų pačių Nuostatų 71 punktas nustato, kad tuo atveju, kai "pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu yra išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka".
Vien tik per 2003 m. tris ketvirčius "Sodros" Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus gydytojai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliko 717 patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti 476 nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo pažeidimų atvejai. Iš įstaigų, pažeidusių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, buvo išieškota 11 197 Lt suma.
Kur kreiptis?
Informuojame, kad kreiptis ir pateikti informaciją apie abejotinomis aplinkybėmis išduotus nedarbingumo pažymėjimus ( taip pat ir anonimiškai) galima kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. šiais adresais:
- VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja bei vyriausieji specialistai (gydytojai) - Taikos pr. 46 61 00, 46 61 08;
- Gargždų filialo išmokų skyriaus vedėja - Kvietinių g. 47 06 83.
Ką galima ir ko negalima daryti turint laikiną nedarbingumą?
„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami, ir gali nutraukti išmokos mokėjimą, tad būtina žinoti, ką galima ir ko negalima daryti tokiu atveju.
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
Tiesa, „Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas.
Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos.
Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos. Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.
Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. „Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Statistika
Apibendrinant, pateikiame statistinius duomenis apie nedarbingumo kontrolę:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Patikrinimų skaičius (2003 m. 3 ketv.) | 717 |
| Nustatytų pažeidimų skaičius (2003 m. 3 ketv.) | 476 |
| Nutrauktų nedarbingumų skaičius (2019 m.) | 2000 |
| Išieškota suma (2003 m. 3 ketv.) | 11 197 Lt |
Šie duomenys rodo, kad nedarbingumo kontrolė yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad ligos pašalpos būtų naudojamos tikslingai ir nebūtų piktnaudžiaujama socialinio draudimo sistema.
tags: #darbuotojo #laikinojo #nedarbingumo #kontrole