Žmonės su negalia taip pat, kaip ir visi likusieji, nori keliauti. Ne išimtis ir oro transportu, kuris, remiantis statistiniais duomenimis, yra saugiausias bei, žinoma, greičiausias - taip patogu įveikti didelius atstumus, kurių dėl sveikatos būklės žmonės su negalia negali įveikti žemės transportu.
Lietuvos oro uostai pataria ribotos judėsenos ar kitą negalią turintiems asmenims, įsigijusiems skrydžio bilietus iš anksto, užsakyti pageidaujamą pagalbą apie tai informuojant aviakompaniją arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus. Geriausiai tai padaryti ne vėliau negu likus 48 valandoms iki numatyto skrydžio.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus, siekis gerinti keleivių patirtį yra ilgalaikis bendrovės veiklos prioritetas.
„Tiek statant naująjį išvykimo terminalą Vilniuje, tiek atnaujinant visą Lietuvos oro uostų infrastruktūrą, atkreipiamas didelis dėmesys į skirtingus keleivių poreikius, kad būtų visiškai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai judėti, laisvai rinktis ir būti nediskriminuojamam. Apie tai nuolat kalbamės su partneriais, taip pat periodiškai rengiami specialūs mokymai darbuotojams, kad jie galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą keleiviams, kurių specialiuosius poreikius lemia matoma ar nematoma negalia“, - pabrėžia S.Bartkus.
„Esame liudininkai to, kaip viešasis sektorius ir verslas transformuojasi, prisitaikydamas prie be išimties kiekvieno poreikių. Lietuvos oro uostai yra absoliutus šios transformacijos vėliavnešys, šimtu procentų pasiruošęs aptarnauti kiekvieną keleivį. Svarbiausia, kad ši žinia skambėtų kuo plačiau, kadangi dar ne visi žino apie jiems sudarytas sąlygas pasinaudoti patogiomis ir, svarbiausia, nemokamomis paslaugomis“, - akcentuoja susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Taigi, vertinant Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių srautą, keleivių su specialiaisiais poreikiais skaičių reikėtų padidinti kelis kartus. Dėl to neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų per oro uostus keliauja žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, nematomą negalią: kalbos, klausos, regėjimo, astmą, diabetą ar kt. Remiantis bendrąja statistika, Lietuvoje negalią turi maždaug 1 iš 7 gyventojų.
Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė sako, kad iš tiesų per metus keliauja kur kas daugiau žmonių su negalia, tiesiog didelė jų dalis neužsisako specialiųjų paslaugų.
Per 2022 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo beveik 12 tūkstančių keleivių, turinčių specialiųjų poreikių. Šis skaičius yra tris kartus didesnis, lyginant su 2014 m. statistika.
Labai svarbu, kad Lietuvos oro uostai juos padeda paneigti ir skatina keliauti visus“, - sako asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Žilvinas Mišeikis. Šiuo metu yra gajūs keli mitai, pavyzdžiui, kad žmonėms su negalia nepatogu keliauti lėktuvu, o ypač sudėtinga ir klaidu judėti oro uoste.
Pagalba oro uostuose
Patogiai ir saugiai atvykti į oro uostus negalią turintiems žmonėms gali padėti Nacionalinio socialinės integracijos instituto koordinuojama paslauga „Socialinis taksi“ (į visus tris šalies oro uostus), Maltos pagalbos ordino tarnybos paslauga neįgaliesiems „Važiuojam“ (į Vilniaus ir Kauno oro uostus), „Asistentinis Taxi“ (į Vilniaus oro uostą).
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Prieigose prie visų trijų Lietuvos oro uostų yra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, o terminaluose - specialiai paženklintos laukimo vietos su pagalbos iškvietimu. Paspaudus mygtuką keleivius ateina pasitikti darbuotojai, apmokyti suteikti reikiamą pagalbą keleiviams, turintiems negalią.
Jie priima bagažą ir pasirūpina išvykimo procedūromis - bagažo registravimu, judėjimu po terminalą bei įlaipinimu į orlaivį. Atitinkamai atvykę į Lietuvą keleiviai, turintys negalią, pasitinkami orlaivyje ir palydimi iki pat išvykimo iš oro uosto vietos.
Judėjimo negalią turinčius keleivius nuvežti iki arba iš orlaivio Lietuvos oro uostuose naudojamos specialios transporto priemonės arba specialusis trapas. Oro uostuose taip pat suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti specialiaisiais vežimėliais, terminaluose įrengti neįgaliesiems bei ribotos judėsenos asmenims pritaikyta tualetai, liftai arba keltuvai.
Be to, Lietuvos oro uostai pirmieji Baltijos šalyse prisijungė prie tarptautinio socialinio projekto „Nematomos negalios Saulėgrąža“. Taip siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardinti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams - atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose prie skrydžio registracijos stalų galima gauti specialią saulėgrąžos juostelę, kurią darbuotojai apmokyti atpažinti bei pasiruošę ją dėvinčiam keleiviui skirti daugiau dėmesio ir laiko. Daugiau apie paslaugas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, galima sužinoti kiekvieno oro uosto interneto svetainėje.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Neįgaliųjų keltuvas Lietuvos oro uoste
Pagalbos iškvietimo vieta Lietuvos oro uoste
„Nematomos negalios Saulėgrąža“ Lietuvos oro uoste
Inovatyvūs sprendimai
Siekiant judėjimo negalią turintiems žmonėms palengvinti keliones lėktuvais, įmonė kuria specialų dvigubo funkcionalumo sprendimą.
„Jump Seat Duo“ - taip pavadintas įrenginys, kuris veiks tiek kaip sėdynė skrydžio palydovui, tiek ir kaip vežimėlis neįgaliajam. Įranga būtų sumontuota lėktuvo salono priekyje, integruota į skrydžio palydovo kėdę. Esant poreikiui, ji būtų lengvai transformuojama į vežimėlį neįgaliojo pavėžėjimui iki jo sėdėjimo vietos, taip pat prireikus į tualetą.
Artimoje ateityje šiuos ir kitus nepatogumus išspręsianti „Jump Seat Duo“ gali būti išlankstoma į kompaktišką, tarp sėdynių eilių laisvai pervežamą neįgaliojo vežimėlį - įprasti neįgaliųjų vežimėliai yra per dideli ir netelpa. Kai nenaudojamas, vežimėlis sulankstomas ir grąžinamas atgal į lėktuvo priekį, į skrydžio palydovui skirtą kėdę.
„Tai - technologiškai sudėtingas įrenginys, kuriam taikomi aukščiausio lygio aviacijos saugumo ir kiti reikalavimai. Tokios kėdės - neatsiejama lėktuvo interjero dalis, o mūsų kuriamo projekto konstrukcija leidžia lengvai ją transformuoti į judėjimo negalią turintiems keleiviams skirtą vežimėlį. Apjungti du skirtingus įrenginius į vieną - didžiulis iššūkis, prie kurio dirba mūsų inžinierių ir projektuotojų komanda. Tačiau nuo pat idėjos gimimo tikime, jog ši inovacija kardinaliai pakeis aviacijos sektorių“, - sako vienas iš bendrovės įkūrėjų, įmonės vadovas Laurynas Skukauskas.
„Kurdami šį sprendimą atsižvelgėme ir į tai, kad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus jaustųsi pilnaverčiu keleiviu. Šiuo metu neįgalieji į lėktuvą pasodinami patys pirmi, bet kone visada - lėktuvo gale, o išvežami paskutinieji, kitiems keleiviams jau išlipus. Esame įsitikinę, jog ši inovacija padės išspręsti nuolatinius emocinius ir fizinius nepatogumus, kuriuos patiria neįgalieji. Be to, skrydžių bendrovėms tai leistų sutaupyti laiko, greičiau palydint judėjimo negalią turinčius keleivius iki jų vietų ir padedant jiems išlipti iš lėktuvo“, - teigia L. Skukauskas.
Pabrėžiama, kad „Jump Seat Duo“ niekaip nesumažina skrydžių palydovams skirtų kėdžių funkcionalumo ir kartu leidžia atsisakyti būtinybės lėktuve vežtis atskirą neįgaliojo vežimėlį. Be to, taip išvengiama perteklinio svorio atsiradimo, nes pertvarkomas jau lėktuve esantis įrenginys - skrydžio palydovo sėdynė. Įdiegus papildomą funkciją, ji paverčiama gerokai naudingesne, taip pat išlaikoma atitiktis itin aukštiems saugumo reikalavimams.
Nors prototipas dar kuriamas, „Jump Seat Duo“ jau sulaukė tarptautinės sėkmės - jis pateko tarp trijų geriausių projektų tarptautiniuose „Crystal Cabin Awards“ apdovanojimuose. Aviacijos pasaulio „Oskarais“ laikomuose apdovanojimuose bendrovės vystoma inovacija įvertinta orlaivių vidaus sistemų, medžiagų ir komponentų kategorijoje.
Kaip pretendentas į „Crystal Cabin Awards“, lietuvių „Jump Seat Duo“ pirmą kartą viešai pristatytas didžiausioje ir svarbiausioje pasaulyje orlaivių vidaus dizainui skirtoje parodoje „Aircraft Interiors Expo“, vykusioje Vokietijos mieste Hamburge. Tūkstančius aviacijos verslo atstovų ir entuziastų sutraukiančiame renginyje įmonės kuriamas sprendimas sulaukė ir „Airbus“, „Boeing“ bei kitų aviacijos gigantų dėmesio.
„Mūsų vystomas daugiafunkcis įrenginys garantuos abipusę naudą tiek judėjimo negalią turintiems keleiviams, tiek ir aviacijos bendrovėms. Tikimės, jog prototipą pagaminsime ir pristatysime jau kitąmet“, - teigia L.
„Aviacijos sektoriuje žioji didžiulė praraja, kurią ir toliau gilina egzistuojančios kliūtys keliauti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Turimais duomenimis, apie 10 mln. žmonių, negalinčių savarankiškai judėti, norėtų ir leistų sau skristi lėktuvais, tačiau to negali padaryti. Todėl pokyčiai šioje srityje - daugiau nei būtini, o mūsų siūlomas sprendimas, viliamės, suteiks daugiau galimybių pažinti pasaulį to norintiems“, - sako L. Skukauskas.
Svarbi informacija keliautojams
DĖMESIO! Neįgalūs arba judėjimo apribojimų turintys asmenys, kuriems kelionės lėktuvu metu gali būti reikalinga speciali pagalba, dėl sėdėjimo vietų patvirtinimo privalo susitarti su faktiniu skrydžio vykdytoju arba kelionių organizatoriumi prieš įsigyjant vežimo bilietą arba organizuotos turistinės kelionės paketą.
Pažymime, kad skirtingos avialinijos judėjimo apribojimų turinčiais asmenimis taip pat laiko regėjimo, klausos ar protinę negalią turinčius asmenis. Tam tikrais atvejais asmens psichinė, emocinė, fizinė ar kitokia medicininė būklė gali daryti neigiamą įtaką skrydžio metu tiek pačiam turistui, tiek kartu keliaujantiems asmenims (asmenys su spec. poreikiais, širdies stimuliatoriais, kvėpavimo aparatais, širdies ligomis, besiruošiantys operacijoms ir pan.).
Todėl šie turistai prieš sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį, privalo pasitarti su medikais ir gauti jų leidimą ar rekomendacijas dėl kelionės, kartu įvertinant galimas rizikas jos metu. Neįspėjus apie sveikatos būklę ar galimas rizikas bei nesuderinus skrydžio su skrydį vykdančiu vežėju ar kelionių organizatoriumi, turistas prisiima visas galimas tokio elgesio rizikas ir neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad pagal skirtingų avialinijų bendrąsias keleivių ir bagažo vežimo sąlygas, vežėjas turi teisę atsisakyti tokį keleivį vežti.
Neįgaliems ir judėjimo apribojimų turintiems asmenims ikisutartinių santykių metu taip pat rekomenduojama kelionių agentūroje ar kreipiantis į kelionių organizatorių tiesiogiai išsiaiškinti ar konkretus viešbutis galės suteikti atitinkamas sąlygas poilsiui ir bus pritaikytas neįgaliesiems.
Jei jums reikia specialiosios pagalbos, turite informuoti „Wizz Air“ likus bent 48 valandoms iki suplanuoto išvykimo laiko. Jei jums reikia specialiosios pagalbos, turite apie tai informuoti „Wizz Air“ likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki suplanuoto išvykimo laiko ir paprašyti paslaugos fiziškai vietoje oro uoste iki registracijos oro uoste uždarymo. Jei prašymas dėl pagalbos oro uoste pateikiamas vėliau nei registracijos oro uoste laikas, paslaugos teikimas negali būti garantuotas.
Užklausą galite pateikti internetu, per užsakymo procedūrą arba paskambinę į specialiosios pagalbos skambučių centrą. Rekomenduojame paskambinti mums tą dieną, kai atliksite užsakymą.
tags: #kaip #keliauti #lektuvais #invalidams #turintiems #judejimo