Ruošiantis pensijai, svarbu žinoti, kokios pajamos jūsų laukia ateityje. Lietuvoje pensijos dydis priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant stažą, sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir apskaitos vienetus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojamas pensijos dydis, nuo ko jis priklauso ir kokios naujovės laukia 2025 metais.
Kaip Apskaičiuojamas Pensijos Dydis?
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Stažas
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Minimalus ir būtinasis stažas skiriasi. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Apskaitos Vienetai
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Pavyzdžiui, 2023 m. VDU siekė 1 684,90 Eur. Per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai. Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 000 eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
Pensijos Apskaičiavimo Pavyzdžiai
- Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę: 246,21 + 108,3 (19 x 5,70) = 354,51 Eur
- Žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę: 246,21 + 216,6 (38 x 5,70) = 462,81 Eur
- Jei 2023 metais į pensiją išeina žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis bus skaičiuojamas pagal tokią formulę: 313,36 (42/33 x 246,21) + 216,6 (38 x 5,70) = 529,96 Eur
- Jei žmogaus, sukaupusio 42 metus stažo, atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis ir jis sukaupė 72 apskaitos taškus, dėl didesnio taškų skaičiaus individualioji pensijos dalis bus atitinkamai didesnė: 313,36 (42/33 x 246,21) + 410,40 (72 x 5,70) = 723,76 Eur
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Pensijų Pokyčiai 2025 Metais
Nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi įvairūs socialinių išmokų dydžiai, kurie turi įtakos ir pensijoms. Štai keletas svarbiausių pokyčių:
- Vidutinė senatvės pensija: Prognozuojama, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus.
- Šalpos pensijų bazės dydis: Nuo 2025 m. didėja šalpos pensijų bazė, o tai reiškia, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.).
- Tikslinių kompensacijų bazė: Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Tai reiškia, kad didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
- Bazinė socialinė išmoka (BSI): Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų.
Ar turite pakankamai santaupų pensijai? | Amyr Rocha Lima | TEDxKingstonUponThames
Kaip Sužinoti Savo Būsimos Pensijos Dydį?
Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Tokioje suvestinėje pateikiama naujausia informacija.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Kairėje meniu pusėje reikia paspausti „Mano suvestinės“ -> „Nauja suvestinė“ -> REP.02 suvestinė „Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ arba REP.49 suvestinė „Informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.
Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę - koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai. Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją.
Dirbote Užsienyje?
Jeigu žmogus dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje, jo pensijos skyrimas vyksta kitaip nei tų žmonių, kurie visą laiką dirbo tik Lietuvoje. Kiekviena Europos šalis, kurioje žmogus yra dirbęs, skiria ir moka pensiją tik už tuos metus, kai jis dirbo toje šalyje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Tačiau prieš priimant sprendimą, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, svarbu susumuoti visose šalyse įgytą stažą. Jeigu vienoje šalyje žmogus neturi pakankamai stažo, kad gautų pensiją, jis vis tiek gali įgyti teisę į pensiją susumavus visų šalių stažą.
Norint, kad pensija būtų teisingai paskirta, būtina surinkti duomenis ne tik apie darbo laikotarpius Lietuvoje, bet ir apie laikotarpius, kai žmogus dirbo kitose šalyse.
Žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje. Dėl pensijos skyrimo galima kreiptis ir anksčiau - likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus.
Valstybinė Socialinio Draudimo Sistema: Solidarumo Principas
Svarbu suprasti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas - taip pat, kaip jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir įmokas mokėsiantys žmonės.
„Sodros“ pensija nėra kaupiama individualiai asmeniui. Ji nepriklauso tiesiogiai nuo sukauptų pinigų sumos, bet nuo stažo ir apskaitos taškų skaičiaus. T. y. nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
Socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu: „Sodros“ pensija yra socialinė garantija, užtikrinanti pajamų tęstinumą visiems, net ir tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo uždirbti daug, pvz., dirbo mažiau apmokamą darbą.