Socialinis darbas yra nuolat besikeičianti sritis, kurioje darbuotojas privalo derinti profesines žinias, vertybes ir praktinius įgūdžius, kad galėtų efektyviai padėti žmonėms. Tapatinimasis socialiniame darbe apima individo identifikavimą su profesija, empatiją, gebėjimą įsijausti į kliento situaciją ir tuo pat metu išlaikyti profesinę atsakomybę.
Kas yra tapatinimasis socialiniame darbe?
Tapatinimasis socialiniame darbe reiškia, kad darbuotojas ne tik atlieka funkcijas ar procedūras, bet ir dalį savo asmenybės, vertybių bei emocijų sieja su profesine veikla. Socialinis darbas man - tai daugiau nei profesija. Tai mano gyvenimo būdas, gyvenimo dalis, kadangi aš ne tik dirbu, tačiau laisvu nuo darbo laiku dar ir savanoriauju ne vienoje organizacijoje.
Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus. Socialinis darbuotojas turi pasižymėti empatija, kantrybe, atsakomybe, tolerancija, gebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti.
Tapatinimosi reikšmė kasdieniame darbe
Tapatinimasis padeda užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su klientais. L. Bartulienė (2006) išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Norėdami to pasiekti, specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu.
Per darbo metus turėjau (ir turiu) galimybę dalyvauti daugybėje mokymų, įgijau vyriausiojo socialinio darbuotojo kategoriją, gavau dvi padėkas už puikų darbą ir pagarbą žmogui bei už profesionaliai, atsakingai ir nuoširdžiai atliekamą darbą. Džiaugiuosi, kad tokių žmonių tikrai yra - ypač tarp kolegų.
Taip pat skaitykite: Geriausi socialiniai darbuotojai
Įgalinimas ir orumo išsaugojimas kaip tapatinimosi dalis
Socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis yra svarbi ir atsakinga socialinio darbo sritis, apimanti pagalbą, švietimą ir paramos organizavimą tiems, kurie dėl amžiaus pokyčių tampa pažeidžiamesni. Įgalinimas socialiniame darbe suvokiamas kaip gebėjimas rinktis, veikti pagal savo jėgas ir kontroliuoti bent dalį savo gyvenimo sričių.
Šios profesijos tikslas - ne tik užtikrinti žmogui saugumą ar fizinę priežiūrą, bet ir padėti išsaugoti orumą, savarankiškumą, asmeninio gyvenimo kontrolę bei galimybę išlikti aktyviems visuomenės nariams. Žmonės, jaučiantys gyvenimo prasmę ir turintys galimybę dalyvauti bendruomenės veikloje, išlieka psichologiškai stipresni ir labiau pasitikintys savimi.
Tapatinimosi ribos: profesinė distancija ir saugumas
Tapatinimasis neturi virsti emociniu perdegimu ar neteisingu įsijautimu, kai darbuotojas praranda gebėjimą objektiviai spręsti kliento situaciją. Socialinių darbuotojų emocinė ir profesinė realybė reikalauja reguliaraus tobulėjimo ir savipagalbos: Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje. Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau.
Taip pat ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį dalyvauti intervizijose (intervizija - konsultavimo (si) metodas, reiškiantis „matymą iš vidaus“). Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai „pravėdina galvą“, „padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus“.
Tapatinimasis ir profesinis tobulėjimas
Vis keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, „pasenęs“, ribotos kompetencijos. Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Mano darbinė patirtis socialinio darbo srityje nėra labai ilga - studijas baigiau 2017 m. ir iškart įsidarbinau socialinio darbo srityje, tačiau per šį laikotarpį susidūriau su ne vienu pokyčiu socialinio darbo srityje - pasikeitė darbo su sunkumus patiriančiomis šeimomis metodas, visa darbuotojų struktūra, bendradarbiavimo galimybes, atsirado asmeninio asistento paslaugos, socialinis darbas su nelegaliais migrantais bei socialinis darbas su iš pataisos įstaigų paleidžiamais asmenimis.
Tapatinimasis bendradarbiaujant su kitomis institucijomis
Jau keli metai socialiniai darbuotojai, savivaldybių administracijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų bei kiti specialistai reguliariai susitinka ir diskutuoja įvairiomis temomis. Šiai grupei labiausiai būdinga tai, kad susitikimų metu yra dalinamasi, kaip vieni ar kiti dalykai veikia praktikoje, kaip praktiką veikia nauji teisės aktai ar rekomendacijos.
Bendraudami su savivaldybės darbuotojais arba socialinių paslaugų teikėjais, galime pastebėti daug susierzinimo ir nesusipratimų tarp šių socialinių darbuotojų grupių ir tų, kurie dirba savivaldybėse. Toliau pateikiami savivaldybių darbuotojų ar socialinių paslaugų teikėjų pavyzdžiai gali būti laikomi iliustracijomis, kurios kelia klausimą: „Kaip galima pagerinti bendradarbiavimą?“
Gera žinia ta, kad jau keletą metų nevyriausybinės organizacijos (toliau - NVO) gali lengviau teikti socialines paslaugas, nereikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų. Įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja, kad biudžetinės įstaigos ir NVO vienodomis sąlygomis, t. y.
Tapatinimasis praktiniuose kontekstuose: pavyzdžiai
Dirbdamos socialinės globos namuose, mes, socialinės darbuotojos, kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose būtina derinti globos ir įgalinimo principus. Mūsų pareiga - padėti žmogui išlikti stipriam net kai silpnėja sveikata, mažėja savarankiškumas ar keičiasi socialinės galimybės.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Dirbu biudžetinėje įstaigoje, mano darbo vieta yra seniūnijoje. Sulaukiame žmonių, kurie ateina su įvairiausiais klausimais, nuo socialinių iki teisinių. Man kartais pritrūksta žinių ir ne visada galiu atsakyti į visus rūpimus klausimus, todėl nukreipiu asmenis į atitinkamas institucijas. Tačiau kartais pasižiūriu į savo kolegę, kuri dirba jau daugybę metų, ir pagalvoju, kokį didelį žinių bagažą ji turi.
Socialiniame darbe darbuotojams neretaitenka susidurti su agresyviais klientais, kurie kartais turimą pyktį nesąmoningai nukreipia į aplinką ar darbuotoją. Ten kur kyla agresija (prieš save arba kitą) visada reikėtų ieškoti priežasčių dėl ko taip vyksta. Agresija gali kilti iš frustracijos arba būti instrumentinė t.y. būti naudojama kaip įrankis gauti tai, ko norima.
Etinės dilemos ir asmeninės ribos
Tapatinimasis su klientais kelia etines dilemas: kaip padėti, nesukeliant žalos, ir kaip išlaikyti profesinę distanciją. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Taigi, socialinio darbuotojo klientai yra tik tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / ar yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti. Socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda.
Tapatinimasis kaip motyvacija ir iššūkis
Tapatinimasis teikia prasmę ir motyvaciją: Didžiausia mano motyvacija - žmonių, kuriems padedu, nuoširdus dėkingumas. Tai ne tik įkvepia stengtis dar labiau, bet ir nuolat primena, kodėl mano darbas turi prasmę. Kartais užtenka nuoširdžiai pasakyto žodžio „ačiū“, šiltos šypsenos ar matomo teigiamo rezultato.
Tačiau tapatinimasis taip pat atneša iššūkių - emocinę naštą, darbo monotoniją ar perdegimą. Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs.
Praktiniai patarimai socialiniams darbuotojams
- Reguliariai dalyvauti mokymuose ir supervizijoje, skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus profesiniam tobulėjimui.
- Užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su klientais, taikant nesmerkiančią komunikaciją ir empatiją.
- Atpažinti agresijos priežastis ir taikyti prevencines priemones bei emocijų valdymo strategijas.
- Išlaikyti profesinę distanciją ir ribas, kad tapatinimasis nesukeltų emocinio perdegimo.
- Bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir NVO, siekiant užtikrinti efektyvias paslaugas.
Apibendrinant
Tapatinimasis socialiniame darbe yra dvipusis procesas: jis stiprina ryšį su klientais, suteikia prasmę ir motyvaciją, bet kartu reikalauja atsakingo valdymo, nuolatinio profesinio tobulėjimo ir pastovių saugiklių bei pagalbos mechanizmų. Kai tapatinimasis dera su profesine kompetencija, jis padeda kurti ilgalaikį teigiamą poveikį klientų gyvenimams.
tags: #tapatinimas #socialinis #darbas