Lapkričio 15-ąją minima Europos muzikos terapijos diena, kurios šūkis šiais metais - „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me). Muzika kiekvieno žmogaus gyvenime gali atlikti skirtingą vaidmenį, daugiau ar mažiau ji yra visiems svarbi ir reikšminga, nes visa mūsų egzistencija yra pagrįsta muzika.
Viena iš aktualiausių socialinių grupių yra neįgalūs žmonės. Ši grupė skiriasi nuo kitų socialinės atskirties žmonių ne tik lėšų trūkumu, bet ir galimybių apribojimu. Juos būtina skatinti ir remti įvairiomis užimtumo programomis, kad palaikyti jų integraciją visuomenėje.
Muzikos terapija - tai tikslingas, sistemingai organizuotas muzikos poveikio, muzikinių išgyvenimų bei terapeuto ir paciento santykių procesas, padedantis palaikyti dvasinę sveikatą bei gerą savijautą. Muzikos terapijos specialybės perspektyvas iš dalies apibrėžia parengtas Menų terapeutų veiklos reikalavimų dokumentas, kuriame rašoma, kad menų terapeutai yra specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros specialistų komandose. Šiuo metu tik psichikos sveikatos komandose įteisintas menų terapeutų bendradarbiavimas.
Asmenų su negalia užimtumas, yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklis. Įgyvendintos projektinės veiklos, prisidėjo prie psichinės sveikatos stiprinimo Centro lankytojams. Projekte numatytų veiklų organizavimas - pagerino paslaugų teikimą negalią turintiems Centro lankytojams, kuriems pastaruoju metu ir taip kenkia ribojimas socialinės distancijos, susiklosčiusi esama situacija pasaulyje, tiek karinė, tiek pandeminė. Projekte numatytų priemonių įsigijimas, užtikrino galimybę, negalią turintiems Centro lankytojams.
VU MF Muzikos terapijos programos studentės ir doc. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė pasakoja apie muzikos terapijos studijas, metodus ir galimybes.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Įvadas į muzikos terapiją
Muzikos Terapijos Studijos Lietuvoje
Lietuvoje muzikos terapeutus rengia vienintelė studijų programa - VU ir LMTA jungtinė muzikos terapijos magistrantūros programa. Programa startavo 2015 m. ir jau išleistos dvi muzikos terapeutų laidos - 15 jaunų specialistų. Tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą.
Šią programą rengė VU MF prof. dr. V. Danilevičiūtė, doc. dr. A. Navickas, prof. dr. R. Stukas ir LMTA doc. V. Aleksienė ir dr.
Besimokančiųjų Statistika
Studijuojančiųjų amžius - nuo 23 metų (iškart po bakalauro) iki brandaus amžiaus, artėjančio prie 40 metų. Lietuvoje tik moterys studijuoja muzikos terapiją, dar neturėjome vyrų studentų, bet esu tikra, kad bus. Mūsų programa vykdoma lietuvių kalba, tad kol kas užsienio šalių studentų neturime, bet pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą bendradarbiaujame su Juveskiulės (Suomija), Bergeno (Norvegija), Edž Hilo (D. Britanija) universitetais.
Gavusi muzikos terapeuto išsilavinimą Norvegijoje ir grįžusi į Lietuvą jau nuo 2002 m. galvojau apie muzikos terapijos specialistų rengimą Lietuvoje. Sekiau situaciją ir žingsnis po žingsnio ruošiau tam dirvą. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos kolegų įdirbis padėjo populiarinti muzikos terapijos paslaugas, atsirado bendraminčių studijoms rengti. Per tuos metus buvo teikti projektai, buvo pradėti įvadiniai muzikos terapijos specializacijos kursai. Svarbiausia, kad mūsų idėja patikėjo ir buvo sukurta jungtinė VU ir LMTA muzikos terapijos magistrantūros programa.
Muzikos Terapijos Metodai Ir Nauda
Muzikos terapija - tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Projekto vykdymo laikotarpiu, didelis dėmesys buvo skiriamas neįgaliųjų asmenų fizinės ir dvasinės ramybės sintezei - pažintinių išvykų/ekskursijų organizavimui. Į numatytas organizuojamas išvykas buvo įtraukti ir jaunuolių tėvai, taip stiprinant tarpusavio ryšį.
Taip pat, ne ką mažiau dėmesio bus rodoma edukacinių užsiėmimų vykdymui. Numatytos, organizuojamos edukacinės programos - užtikrino, specialiųjų poreikių turinčių asmenų įtraukimą į numatytas veiklas, skatino aktyvų dalyvavimą, padėjo pritaikyti ir pagilinti ar praplėsti dalyvių jau turimas žinias, sužinoti naują informaciją, padėjo ugdyti pažinimo, kūrybiškumo ir kt. kompetencijas. Kūrybiškos patirtys, sukūrė dalyviams teigiamas emocijas, taip stiprėjo pasitikėjimo savimi jausmas. Edukacinės programos vyko saugioje ir tam pritaikytoje Varėnos socialinių paslaugų Centro erdvėje.
Siekiant, kokybiško asmenų su negalia psichinės sveikatos gerinimo, labai svarbu plėsti teikiamas paslaugas. Psichinės sveikatos gerinimo priemonių yra labai daug ir įvairių, sparčiai diegiamos naujos formos, metodai, viena jų - Muzikos aromaterapija - tikslingas, sistemingai organizuotas muzikos - kvapų poveikio, muzikinių išgyvenimų procesas, kuris padėjo projekto dalyviams, palaikyti ar atgauti fizinę ir dvasinę sveikatą, bei gerą savijautą. Projekto vykdymo laikotarpiu, 1 k. į savaitę po 1 ak. val., vyko - muzikos aromaterapijos užsiėmimai. Vykdomų muzikinių aromaterapinių užsiėmimų metu, projekto dalyviai lavino muzikinius gebėjimus, turėjo galimybę patirti, šios nepakartojamos procedūros malonumus ir pasiekti gydomąjį sveikatinimo efektą. Muzikavimas grupėje, leido patirti bendradarbiavimo, draugystės ir sėkmės džiaugsmą, padėjo atsiverti, skatino saviraišką. Šiems veiksniams pasiekti, Muzikos aromaterapijoje labai svarbu yra ,,įrankiai”.
Pastebint, kad negalią turinčių asmenų, smulkioji/stambioji motorikos yra neišlavėjusios, kai kurie atliekami judesiai yra nekoordinuoti, trūksta judėjimo greičio, sunku atlikti judesius abiem rankomis vienu metu, projekto vykdymo laikotarpiui, įsigytų lavinamųjų priemonių, reikalingų smulkiosios/stambiosios motorikos lavinimui pagalba, daug dėmesio buvo skiriama kasdienam smulkiosios/stambiosios motorikos lavinimui. Lavinant smulkiąją/stambiąją motorikas, buvo siekiama lavinti negalią turinčių asmenų rankų, pirštų ir riešo judesius, aktyvinti mąstymą, atmintį, dėmesio koncentraciją, ugdyti kūrybiškumą.
Muzikos terapijos užsiėmimo metu naudojami muzikos terapijos metodai padedantys stiprinti tėvų ir vaiko emocinį ryšį, tarpusavio sąveiką ir komunikaciją, suteikiantys teigiamų emocijų išgyvenimą, pasitenkinimą ir padedantys besiformuoti pozityviam tėvų požiūriui į esamą situaciją ir į vaiką. Akivaizdus vaiku įsitraukimas ir pasitenkinimas muzikuojant kartu su tėvais. Pozityvi patirtis padeda kurti harmoningus tarpusavio ryšius. Muzika motyvuoja stengtis - išlaikyti ir pagroti patinkančiu instrumentu, ištarti garsą, prisiminti dainos žodžius. Išmokimas groti įvairiais instrumentais didina vaikų pasitikėjimą savimi. Teigiama motyvacijos kupina mokymosi patirtis gali būti perkeliama į kitas nemuzikines sritis - kyla motyvacija mokytis, gerėja dėmesys ir koncentracija.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos nauda autizmui
Saugus pagrindas padeda atkurti patikimo prieraišumo ryšį. Pažystamos aplinkos pojūtis malšina stresą, verksmą. Teigiamos emocijos, malonumo išgyvenimas mažina skausmą. Atitinkamo pobūdžio muzika padeda sureguliuoti ir stimuliuoti emocinę būseną: atpalaiduoti, nuraminti arba suaktyvinti.
Aktyvios muzikos terapijos į tarpusavio sąveiką orientuotų metodų naudojimas gali padėti vystyti sveiką tėvų - vaiko prisirišimo procesą, suteikti adekvatų žmogišką kontaktą, skatinti bendravimą, sureguliuoti emocijas. Užsiėmimo metu kuriamas tėvų - vaikų patikimas prieraišumo ryšys, perimami bei įtvirtinami pozityvūs elgesio modeliai, sąveikos būdai. Vietoj instruktavimo yra pasirenkamas subtilaus modeliavimo metodas - tėvams perteikiama pozityvi santykių kūrimo, bendravimo patirtis, palaipsniui tėvams perimant vedančiąją rolę sąveikoje su vaiku.
Tėvams dalyvaujant muzikos terapijos užsiėmime vaikai turi galimybe pasidalinti jų juntamu pasitenkinimu su tėvais, apkabinti juos arba aplinkai esant nepažiniai ir bauginančiai, ieškoti nusiraminimo jų glėbyje. Tėvai, stebėdami vaiko susidomėjimą muzikavimu, jo pasiekimus, išgyvenamą malonumą - taip pat jaučia malonumą.
Pagrindiniai Muzikos Terapijos Metodai
- Muzikos atkūrimas: dainų dainavimas bei nesudėtingų muzikos kūrinių atlikimas pritariant įvairiais muzikos instrumentais.
- Muzikiniai žaidimai ir improvizacija: padeda vystyti sąveikos, komunikacinius ir socialinius įgūdžius.
- Muzikinis kalbinimas: gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui.
- Klausimasis: pasirinktos ar parenkamos muzikos klausimasis su tam tikru konkrečiu tikslu.
- Istorijos kūrimas: muzikinių istorijų kūrimas pasitelkiant laisvą muzikinių instrumentų naudojimą, kalbėjimą, dainavimą ir judesį.
Muzikos Terapijos Formos
Iš esmės yra dvi pagrindinės muzikos terapijos formos: receptyvioji, kai mes klausome muzikos, ir aktyvioji, kai mes patys grojame, kuriame, aktyviai įsitraukiame.
Mano užsiėmimuose susirinkus padarome atidaromąjį ratą, kuriame trumpai pasidalijame, kaip šiandien jaučiamės, kokia yra nuotaika. Kartais išsakome intenciją, ko mums šiandien norėtųsi. Taip pradedame užsiėmimus, vėliau visada darau praktiką, kuri skirta įsijungti, nutolti nuo savo minčių, nes tai, kad atsisėdome čia, dar nereiškia, kad mintimis nedarome 59 darbų (juokiasi). Darome kūno perkusijos užduotį, kartu dažnai niūniuoju, mes plojame į kelius su rankomis, įtraukiame kažkokius žodžius, kad žmonės atsirastų čia ir dabar. Toliau pasitelkiame tos dienos temą, pavyzdžiui, vidinis ritmas, emocijos, palaikymas, resursas. Aš mėgstu gamtos resurso improvizaciją, kai mes ieškome tokio vaizdo ar vietos, kuri mus ramina. Terapijoje yra daug instrumentų, kurie atitinka gamtos garsus. Sudedu instrumentus, kurie tiktų tai improvizacijai. Mano kaip terapeutės užduotis - parinkti tokus instrumentus, kurie tiktų užduočiai ir temai, čia svarbus ir reikalingas muzikinis išsilavinimas. Vėliau atliekame kitą užduotį, kuri bus kito resurso tema. Svarbus momentas yra įsisąmoninimas, kas su žmogumi vyko, ką jis atrado, koks jausmas aplankė. Šitų improvizacijų dėka galime išsiaiškinti daug dalykų apie save.
Pabaigoje dažnai paleidžiu mėgstamas pacientų dainas ne pagal tai, ar patinka ar nepatinka, kiekvienas pasako, kokie jausmai ir mintys kilo. Prašau žmogaus, kuris dalinosi daina, kalbėti paskutiniam. Dažniausiai tas visas sudėtas paveikslėlis sukrenta į bendrą turinį, apie ką buvo daina tam, kuris pasidalijo. Reiškia, kad mes galime neįtikėtinai jautriai girdėti. Jeigu išmokstame girdėti kitą, tada girdime ir save.
Taigi mes keliaujame tokią kelionę: nuo atidarymo, įsijungimo, pasinėrimo, įsisąmoninimo, pasidalijimo. Pabaigoje irgi būna uždarymo ratas, kai mes aptariame, kas įvyko užsiėmimo metu ir koks atsirado pokytis. Dažnai tas jausmas, emocijos, kurias atsinešė pradžioje ir pabaigoje, skiriasi. Gali skirtis labai minimaliai, nes muzikos terapijos tikslas nėra pakeisti, tikslas yra pats procesas.
Muzikos Terapeutui Būtinos Savybės
Visada sakau, kad muzikos terapeutui turi būti įdomus žmogus. Jam turi būti gera domėtis žmogumi, bendrauti ir apskritai padėti žmogui. Nesiekiame išgelbėti pasaulio, bet žmogus terapeutui yra įdomus su visais savo mechanizmais, vidiniu pasauliu. Taip pat svarbus smalsumas ir kūrybiškumas, nes muzikos terapija yra kūrybos reikalaujanti sritis. Nors yra tam tikri metodai, tyrimai ir t.t., kai kurios šakos yra konkrečios, bet mes vis tiek turime smalsiai ir noriai ieškoti kažko naujo, kurti, dėlioti, pritaikyti. Niekada nebus viskas idealiai taip pat, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Dar viena savybė - atsakingumas, svarbu visada turėti pagarbą ir atsakomybę prieš save ir kitą. Paskutinis bruožas - muzikos terapeutas turi turėti muzikinį išsilavinimą ir mylėti muziką. Kartu reikalingas ir atvirumas viskam, kas vyksta. Jeigu mano pacientui patinka klasika, mes galime keliauti per tai. Jei patinka repas ar metalas, valio, mes dirbsime su tuo.
Muzika Kaip Resursas
Nepritaikysime muzikos terapijos savarankiškai namuose, bet galime naudoti muziką kaip resursą. Dažniausiai mes kiekvienas turime patinkantį garsą ar instrumentą. Visada sakau, kad nebūtina nuvažiuoti prie jūros ar nusipirkti kažkokį instrumentą, galime naudotis YouTube. Aš skatinu sąmoningai naudoti muziką kaip resursą. Jeigu mes einame miegoti ir norime nusiraminti, neklausykime pačios aktyviausios ir trankiausios muzikos. Rinkimės kažką, kas yra vienu laipteliu ramiau. Galima net sau sukurti grojaraštį, kuris nuramina ir veda į miego fazę. Jeigu rytais negaliu išlipti iš lovos, aš visada sąmoningai pasileidžiu tingias, bet kartu ir smagias dainas, kurios išjudina. Muziką galima naudoti kaip palaikymą, išsiventiliavimo priemonę.
Jeigu žmogus turi kažkokią dainą, kuri susijusi su gražiais, smagiais prisiminimais, tai gali būti taip, kad ta daina pakels nuotaiką. Iš esmės, nuotaiką pakels ne pati daina, o koks yra išgyvenimas ir asociacija su daina. Esant liūdnai nuotaikai, aš siūlau pasileisti dainą, kuri būtų šiek tiek mažiau liūdna už tavo būseną. Paklausyti pora liūdnų, tada mažiau liūdnų dainų, o vėliau linksmesnių ir visai linksmų. Galime išvesti save, bet persijungti staiga nepavyksta. Nebent tai labai stipri asociacija, kai būna išgirsti dainą ir verki, bet verki ne dėl dainos, o dėl prisiminimų.