Kelio sąnario skausmas - dažna sveikatos problema, su kuria susiduria tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Neretai skausmą ignoruojame, laikome jį laikinu, susijusiu su nuovargiu ar fiziniu krūviu.
Sąnarių nusidėvėjimą ar trauminius pažeidimus lemia įvairūs veiksniai: amžius, antsvoris, sportinės traumos, netaisyklingas krūvis, genetika ar kitos ligos. Kai sąnarys stipriai pažeistas ir žmogaus judėjimas labai apsunkintas, gydytojas gali rekomenduoti kelio sąnario keitimo operaciją.
Kelio skausmo priežastys
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė A. Gliaudytė pastebi, kad skirtingo amžiaus žmonėms kelio skausmai kyla dėl skirtingų priežasčių. Štai jaunesniems skausmas dažniausiai pasireiškia po traumų - tai neretai būna krepšininkai, futbolininkai, slidininkai, kaituotojai. Be to, mėgėjiškai sportuojantiems arba tiems, kurie sportuoja nereguliariai, kelių skausmai gali būti dažnesni dėl netinkamai pasirinkto krūvio.
Vyresni paprastai skundžiasi dėl kelio sąnario artrozės - tai dažniausia degeneracinė sąnarių liga, susijusi su nuolatinėmis sąnarių traumomis ir senėjimo procesu. Tuo metu vaikams kelių skausmas gali pasireikšti dėl greito augimo šuolio, kai raumenynas nespėja prisitaikyti prie išilgėjusių kaulinių struktūrų.
Pasak pašnekovės, tai gali būti ir sąnarinis skausmas, kuris atsiranda artrozės arba reumatoidinio artrito atveju. „Artrozės atveju nyksta sąnario paviršių dengianti kremzlė ir formuojasi kaulinės ataugos, trukdančios judėti ir sukeliančios skausmą, užsikirtimo pojūtį. Ligai progresuojant, visai sunyksta kremzlė ir kauliniai paviršiai trinasi vienas į kitą. Tai sukelia rytinį sąnarių sąstingį, nuolatinį sąnarių skausmą ir paslankumo sumažėjimą. Artrozė yra viena pagrindinių sąnarių, kelio ir klubo, protezavimo priežasčių“, - sakė A. Gliaudytė.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija dviračiu
Reumatoidinis artritas, kaip paaiškina kineziterapeutė, yra lėtinė autoimuninė liga, kai sąnariuose nuolat vyksta uždegiminiai procesai.
Jei ūmios traumos nepatyrėte, kelių skausmas gali atsirasti dėl per didelio dažno fizinio krūvio, menisko pažeidimo, apie kurį nė nežinojote, taip pat ir sąnarių ligų. Be to, praeityje patirtos traumos gali lemti kelio sąnarių struktūros pokyčius ir paskatinti atsirasti skausmui.
Kada kreiptis į gydytojus?
Į gydytojus, anot pašnekovės, būtina kreiptis tada, kai kelio skausmai atsiranda po traumos, taip pat, kai stiprūs kelio skausmai vaikams prasideda iki augimo spurto ir kankina tiek dieną, tiek naktį - mergaitėms greičiausias augimas pasireiškia 8-13 metų, berniukams 10-15 metų.
„Esant kelio skausmui, patinimui, padidėjus odos temperatūrai aplink kelį. Atsiradus neįprastam iškylimui, kurio nepastebite ant kito kelio“, - kada reikia kreiptis į gydytojus, vardijo pašnekovė.
Tačiau kineziterapeutės teigimu, visiškai atsisakyti fizinio krūvio tikrai negalima. Nėra ligų, dėl kurių būtų visiškai ribojamas fizinis aktyvumas. Jis paprastai yra dozuojamas arba rekomenduojama dirbti su kitomis kūno dalimis tam, kad kraujotaka būtų geresnė ir skatintų greitesnį pažeistų galūnių gijimą.
Taip pat skaitykite: Kompensacija už kelio servitutą: išsamus vadovas
Kelio sąnario endoprotezavimas
Nors pati operacija techniškai sudėtinga, jos tikslas - grąžinti pacientui judėjimo laisvę ir panaikinti skausmą po kelio sąnario operacijos. Po kelio sąnario keitimo pacientas keletą dienų lieka ligoninėje.
Po endoprotezavimo būtina vykdyti gydytojo nurodymus ir vengti draudžiamų veiksmų ar judesių. Pavyzdžiui, po operacijos griežtai nerekomenduojama kelti ar nešti sunkius daiktus, atlikti sunkų fizinį darbą. Tokie veiksmai didina apkrovą sąnariams ir gali išprovokuoti neigiamas pasekmes. Taip pat pacientams siūloma vengti šuoliavimo, bėgiojimo, lipimo laiptais - didelis smūgis sąnariui gali pakenkti gijimo procesui.
Pacientas po kelio sąnario endoprotezavimo turėtų reguliariai vaikščioti, avėti patogią avalynę, pasirūpinti pakankamu fiziniu aktyvumu. Visa tai turėtų būti atliekama kruopščiai įvertinus pooperacinę būklę ir fizinį pasirengimą.
Svarbios ir rekomendacijos po kelio sąnario endoprotezavimo susijusios su namų paruošimu pooperaciniam laikotarpiui. Rekomenduojama iš anksto parengti gyvenamąją aplinką etapui po operacijos: namuose atlaisvinti vietos, kad būtų galimybė netrukdomai vaikščioti su papildomomis judėjimo priemonėmis, tokiomis kaip vaikštynės, ramentai, lazdelė ir t. t.
Jeigu bute ar name yra laiptai, reikėtų jų vengti ir reikalingas erdves įrengti viename aukšte. Pavyzdžiui, miegamąjį laikinai perkelti iš antro aukšto į pirmąjį, reikalingus daiktus iš rūsio atsinešti į gyvenamąsias patalpas ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kompensacija už servitutą
Taip pat reikėtų pagalvoti apie slidžius ar kitaip trukdančius judėti paviršius, tokius kaip kilimėliai ar kiliminė danga. Jie turi būti pašalinti arba gerai pritvirtinti. Judėjimo erdvėje neturėtų voliotis laidai, pufai, taburetės ir kiti daiktai.
Rekomenduojama pasirūpinti tinkama kėde. Jos sėdynė turėtų būti aukštesnė nei įprastai, kad būtų patogu stotis ir sėstis. Vonioje ar dušo kabinoje siūloma įsitaisyti kėdę, tvirtą ramstį, o tualeto kambaryje - klozeto paaukštinimą.
Taip pat pravers prailgintas batų šaukštas, maudymosi kempinė su rankena ir paėmimo (sugriebimo) įrankis. Šie daiktai padės išvengti pasilenkimo per dideliu kampu.
Sugrįžus namo, pirmosiomis keliomis dienomis gali būti reikalinga kito asmens pagalba. Jeigu jaučiate bent vieną ar kelis aprašytus simptomus, kurie reguliariai kartojasi, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Tik jis gali nustatyti simptomų priežastis bei paskirti gydymą.
Po endoprotezavimo paskiriami fiziniai pratimai sąnario mobilumui atgauti. Po kelio sąnario operacijos pirmiausia svarbu atgauti kelio sąnario tiesimo amplitudę. Padėkite kulną ant nedidelio paaukštinimo ir palaikykite koją tokioje padėtyje 5-10 min. Turėtumėte jausti tempimo pojūtį pakinkyje, tačiau tempimo pojūčiui perėjus į skausmą - pratimą baikite.
Padėkite minkštą vidutinio dydžio kamuolį arba susuktą į ritininį pledą po pakinkliu. Spausdami kamuolį žemyn turite jausti, jog susitraukia šlaunies priekinės dalies raumenys. Atsisėdus užkiškite sveiką koją už traumuotos kojos kulno ir, sveikai kojai padedant tieskite traumuotą koją keldami aukštyn. Lėtai nuleiskite žemyn.
Atsistokite ant vienos kojos ant nestabilaus paviršiaus (tai gali būti keletas viena ant kitos sudėtų pagalvių) netoli sienos. Atsisėdus užnerkite diržą arba virvę ant pėdos ir lėtai traukite pėdą į save lenkiant per kelio sąnarį slystant kulnui lovos paviršiumi. Lenkite koją iki skausmo ribos. Lėtai ištieskite koją.
Dėl reabilitacijos galite kreiptis į „ARTRO klinika“.
Reabilitacija po kelio sąnario endoprotezavimo
Atlikus kelio sąnario endoprotezavimą, kelionė pasveikimo link čia dar nesibaigia. Grįžimo į įprastą gyvenimą procesas gan ilgas, trunkantis nuo pusės metų iki metų, ir sėkmingas rezultatas didžiąja dalimi priklauso nuo paties paciento.
Reabilitacija yra ne mažiau svarbi dalis nei pats endoprotezavimas. Sėkmingai taikant reabilitaciją, mažinama protezo atmetimo rizika, mažėja pooperacinis skausmas, didėja gyvenimo kokybė ir po truputį grąžinamas mobilumas.
Pirmas žingsnis į reabilitaciją - individualios programos sudarymas. Į ją įeina savarankiškai atliekamų fizinių pratimų planas, skirtingų terapijų kursas, kurių pagrindas - kineziterapija, rekomendacijos po kelio sąnario endoprotezavimo. Reabilitacijos programa sudaroma atsižvelgiant į paciento amžių, būklę, fizinius pajėgumus ir operacijos sudėtingumą: buvo atliktas pilnas ar dalinis endoprotezavimas.
Kaip jau buvo minėta, pooperacinis laikotarpis gali trukti iki metų, tačiau įprastai pakanka pusmečio. Tam tikra reabilitacijos forma pradedama neilgai trukus po operacijos: pacientas savarankiškai keliasi iš lovos, mokosi judėti su naujuoju sąnariu, susipažįsta su kineziterapijos programa, mėgina atlikti pirmuosius kineziterapijos žingsnius.
Pagrindiniai reabilitacijos tikslai: didinti lankstumą ir judesių amplitudę, mažinti skausmą, padėti prigyti implantui, grąžinti aplinkiniams raumenims bei sąnariui jėgą ir galiausiai - atgauti mobilumą ir darbingumą.
Reabilitacijos metu svarbu ne tik laikytis gydytojo rekomendacijų, bet ir atlikti kineziterapijos mankštą, lankyti paskirtas terapijas, masažus. Tik visas gydymo kompleksas leidžia pasiekti sėkmingų rezultatų: judėti be pagalbinių priemonių, nusikratyti ilgą laiką lydėjusio skausmo, užsiimti mėgiama veikla ir t.
Reabilitacinis laikotarpis klinikoje ir namuose tęsiami kineziterapeuto paskirti pratimai yra labai svarbūs atsistatymui. Aktyvios reabilitacijos laikotarpis „Gijos Klinikose“ dažniausiai trunka 18 d. (minimali trukmė - 10 d.).
„Gijos Klinikų“ kineziterapeutas, kuris Jus prižiūrės reabilitaciniu laikotarpiu, patars dėl pagalbinių priemonių. Jums gali prireikti: mankštos-masažinių priemonių, ramentų, kelio įtvaro ir kt.
Po operacijos galimas blauzdos ar net visos kojos tinimas (nuo švelnaus iki vidutinio išreikštumo), kuris gali išsilaikyti iki pusės metų.
Prieš išvykstant iš klinikos, Jums bus paruošti neperšlampantys tvarsčiai, vaistai nuo skausmo ir kiti reikalingi medikamentai bei priemonės, kuriuos naudosite namuose nurodytą laiką.
Kontroliniam vizitui pas Jus operavusį chirurgą turėtumėte apsilankyti po operacijos praėjus 3 mėn.
Kaip taisyklingai atlikti pratimus po kelio sąnario keitimo operacijos
Nedarbingumo trukmė
Grįžimo į darbą laikas kiekvienam pacientui yra skirtingas, nes priklauso nuo žmogaus darbo pobūdžio, atliktos operacijos sudėtingumo, tipo, reabilitacijos eigos ir pan. Dažniausiai, esant sėkmingam gijimui, pacientas gali sugrįžti į sėdimą darbą po 1-1.5 mėn. Į daugiau fizinės ištvermės reikalaujantį darbą galima sugrįžti po maždaug 2-3 ir daugiau mėn.
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Išmokos už laikiną nedarbingumą
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Kremzlės pažeidimai
Traškantys, stringantys ir maudžiantys sąnariai - kremzlės pažeidimo požymiai. Šią diagnozę išgirsta ne tik vidutinio ir vyresnio amžiaus, bet ir gerokai jaunesni pacientai, užsiimantys aktyvia fizine veikla, pasirinkę per didelį fizinį krūvį ar patiriantys traumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Darijus Rimas pabrėžia, kad į šią problemą svarbu tinkamai ir laiku sureaguoti, nes galutinė delsimo pasekmė - neįgalumas.
Sąnarinė kremzlė - tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kada kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška.
Pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. „Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio - ilgas žygiavimas, bėgimas.
Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformatyvūs minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimo atveju. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: jo pagalba įvertiname raiščių, meniskų būklę, kremzlės pažeidimo lokalizaciją, plotą, gylį, kaulo būklę apie pažeistą kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.
Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų pacientų turi gilų kremzlės pažeidimą. Tai reiškia, kad su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus. Vyresniame amžiuje, progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų turi degeneracinę sąnario ligą - osteoartritą.
Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojama kremzlės pažeidimai. Po operacinio gydymo tik apie 45-78 proc. sportininkų grįžta į buvusi sportinį lygį.
Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D. Rimas aiškina, jog esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, priešuždegiminis ir nuskausminamas gydymas, galimos hialurono rūgšties, plazmas, steroidinių vaistų injekcijos. Taip pat rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportines ar darbinės veiklos keitimas.
Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija - atkuriama pažeista kremzlė. Esant poreikiui, pacientui skiriama reabilitacija po kelio sąnario operacijos, skatinanti kremzlės regeneraciją.
Negydomi kremzlės pažeidimai veda į invalidizaciją.
tags: #kelio #sanario #uzdegimas #kiek #laiko #nedarbingumas