Abortai yra viena iš opiausių ir labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikinėje visuomenėje. Ši tema apima ne tik medicininius ir teisinius aspektus, bet ir gilius etinius bei moralinius klausimus. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, abortai yra legalūs, tačiau jų prieinamumas ir suvokimas visuomenėje vis dar kelia daug diskusijų. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių darbuotojų nuomonę apie abortus, iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir perspektyvas, kaip pagerinti moterų, priimančių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo, situaciją.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Lietuvoje moteris turi teisę nutraukti nėštumą, tačiau šią teisę lydi įvairūs teisiniai ir etiniai apribojimai. Praėjusią savaitę Bažnyčios spaudžiama Vyriausybė priėmė atitinkamas Medicinos praktikos ir Pacientų teisių bei žalos sveikatai atlyginimo įstatymų pataisas. Jose numatyta galimybė gydytojams iš anksto pareikšti savo įsitikinimus ir informuoti, kurie gali atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą.
Iki šiol gydytojai irgi turėjo galimybę rinktis daryti abortus ar ne, tačiau ji buvo teorinė, neįteisinta įstatymu. Akušerių-ginekologų etikos kodeksas gydytojams leido nedaryti abortų, jeigu tai prieštarauja jų moraliniams ar religiniams įsitikinimams. Apsisprendusieji neatlikti tokių procedūrų apie tai žodžiu informuodavo įstaigos administraciją ir kolegas.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pritaria, kad valstybė turėtų gerbti medikų, kurie dėl religinių ar moralinių įsitikinimų nenori daryti nėštumo nutraukimo, valią. Tačiau dalis medikų neigiamai vertina Bažnyčios kišimąsi į valstybės reikalus. Jie sako, kad panašiomis įstatymų pataisomis pamažu einama prie abortų uždraudimo šalyje. Minėtų dviejų įstatymų pataisos dar bus svarstomos Seime.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį konsultuojant moteris, kurios svarsto abortą. Jie teikia informaciją apie galimas alternatyvas, tokias kaip įvaikinimas, ir padeda moterims priimti informuotą sprendimą. Tačiau socialiniai darbuotojai taip pat susiduria su etiniais dilemomis, kai jų asmeninė nuomonė apie abortus nesutampa su kliento poreikiais.
Taip pat skaitykite: IĮ ir MB įmokos į pensijų fondą
Žinomas mieste ginekologas sako, kad yra labai dėkingas ligoninės vadovams ir kolegoms už supratimą. Mainais jis stengiasi perimti kuo daugiau darbų iš tų, kuriems tenka daryti abortus. Jis įsitikinęs, kad visiems gydytojams tai yra labai nemalonus, o dažnai ir dvasines kančias sukeliantis darbas. „Kai kalbama apie abortus, dažniausia akcentuojama žala moters sveikatai. Iš tiesų ji yra didelė. Tačiau tokią pat žalą, tik ne fizinę, o dvasinę, patiria ir gyvybę nutraukiantis gydytojas. Jam tenka gyventi su tam tikra moraline našta, tai neigiamai veikia dvasinę sveikatą“, - kalbėjo specialistas.
Ž.Janušauskui nepriimtina, kad Lietuvoje abortai atliekami bendro profilio ligoninėse, o ne specializuotose įstaigose, kaip tai daroma užsienyje. Jo manymu, nemoralu, kai tas pats gydytojas vieną dieną priima gimdymą, o kitą jau žudo užsimezgusią gyvybę.
Gydytojas mano, kad pageidaujančią aborto moterį prieš tai turėtų konsultuoti psichologai, socialiniai darbuotojai ir pasistengti jai padėti išspręsti problemas, dėl kurių ji nenori gimdyti.
Abortų statistika ir visuomenės nuomonė
Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst. Tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas.
„Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie socialines pašalpas
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų sutiko su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę.
Lietuvos Gyventojų Požiūris į Abortų Draudimą
Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus.
Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą - 11 proc. moterų ir 8 proc. vyrų.
Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą. 1994-aisiais už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų. 2000-aisiais tokiai nuomonei pritarė 20 proc. Lietuvos gyventojų. 2009 m. už abortų uždraudimą ar apribojimą pasisakė 19 proc. gyventojų, o 2022 m. - 13 proc. Nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išliko beveik nepakitusi iki 2009 m.: 1994-aisiais taip manė 70 proc., 2000-aisiais - 71 proc., o 2009-aisiais - 72 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 2022 m. šios nuostatos laikėsi didesnė dalis - 78 proc. respondentų. Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m.
Svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o kuriomis - ne. Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių - ne. Per visą nepriklausomybės laikotarpį absoliuti dauguma (visais atvejais daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis.
Taip pat skaitykite: Kaip perskaičiuojama pensija už stažą?
Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.
| Metai | Už besąlygišką draudimą ar apribojimą (%) | Prieš draudimą ar apribojimą (%) |
|---|---|---|
| 1994 | 27 | 70 |
| 2000 | 20 | 71 |
| 2009 | 19 | 72 |
| 2022 | 13 | 78 |
Medikamentinis abortas: prieinamumas ir iššūkiai
Nors medikamentinis abortas Lietuvoje yra legalus, jo prieinamumas vis dar ribotas. Dalia apie nėštumą sužinojo 6 savaitę. Laikas, varstant gydytojų duris, sparčiai tirpo. „Didžiausias šokas ir baimė buvo, kad nepavyks pasidaryti to aborto. Kitas galvos skausmas - nusipirkti medikamentų, sukeliančių persileidimą. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje.
Vaistinį nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.
Seime pernai net buvo iškelta iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios.
Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę.
Skambutis į kliniką dėl medikamentinio aborto. Kitose klinikose nėštumo nutraukimo neatlieka nė vienas gydytojas. Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.
BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. „Kodėl iki šiol neveikia, kaip turėtų? Kad jis buvo labai skubotai paviešintas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo, ir kai tai paviešino per televiziją, aš net pati loštelėjau. Mes nežinojome, kad toks bus, susidomėjimas buvo didelis, ir moterys kreipėsi.
Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas.
Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, - gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško.
Anot gydytojos B. „Mano viena kolegė dirba tik kartą per savaitę, atvažiuoja į Panevėžį. Sako, kaip aš ją seksiu ir žiūrėsiu? Kur ji tada pateks? Sakau, kad yra dar skubi pagalba. Moteriai išaiškini, bet tau papildomai skambina.
Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį.
Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.
Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. „Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau <...>.
Kita BENDRA.lt kalbinta anonimiška norėjusi likti akušerė ginekologė pasakojo, kad teoriškai žinotų, kaip atlikti medikamentinį abortą, bet neatlieka jų visai dėl savo įsitikinimų. „Jei dirbi tame skyriuje, kur atlieka nutraukimą, kaip ir turi atlikti.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, buvusi gydytoja akušerė ginekologė Esmeralda Kuliešytė, pabrėžia, kad dėl sunkiai prieinamo aborto turėtų susirūpinti SAM ir gydymo įstaigų vadovai. „Tai yra moters teisė. Ne kiekvienai to reikia, turbūt mažumai, nėštumo nutraukimų mažėja.
E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta?
Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų.
E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. „Nėra strategijų, programų. Kaip mes vystomės šiuo klausimu, niekas nežino. Tai turėtų užtikrinti SAM <...>. Visada sakoma, kad dar ne laikas.
Pozityvi patirtis Vengrijoje
Naujausia Vengrijos demografinė statistika verčia iš nuostabos aikčioti visas valstybes, stebinčias nuoseklų gimstamumo mažėjimą ir augantį skyrybų ar nenoro kurti šeimas mastą. Budapešto demografinio viršūnių susitikimo metu Vengrija atskleidė, jog 2011-2021 metais šalyje gimstamumas padidėjo 29 proc., abortų sumažėjo 46 proc., o santuokų kiekis išaugo net 101 proc. Tokie skaičiai visiškai sutriuškino daugumos politikų įsitikinimą, jog šeimai palanki politika neva negali ištraukti Europos valstybių iš visiško demografinio kritimo.
Per dešimtmetį vengrai taip pagerino savo demografiją, kad tapo reikšmingiausiai augančia valstybe iš visų ES narių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, neramumų pasaulyje, ekonominės krizės ir kitų kone persidengiančių ar viena po kitos vykusių problemų, Vengrija yra žymiai geresnėje padėtyje nei 2011 metais. Be to, net ir 2022 metais vengrų gimstamumas tūkstančiui gyventojų akivaizdžiai viršijo ES vidurkį.
2011 metais Vengrija priėmė naują Konstituciją. Ji apėmė tokius teiginius kaip: „Mes pasitikime bendrai formuojama ateitimi ir jaunesnių kartų įsipareigojimu. Tikime, kad mūsų vaikai ir anūkai vėl padarys Vengriją didingą.“ „Manome, kad šeima ir tauta yra esminis mūsų koegzistencijos pagrindas.“ „Mes esame atsakingi už savo palikuonis.“
Vengrijos konstitucija taip pat apima įsipareigojimą išsaugoti tvirtą kalbą, istorinį nacionalinį paveldą, krikščionišką tapatybę ir bendruomenės vertybes. Be to, konstitucijoje buvo aiškiai įrašytas požiūris į šeimas, nepaliekant vietos jokioms LGBT ideologijai būdingoms mintims:„Vengrija saugo santuokos institutą kaip vyro ir moters sąjungą <...> ir šeimą kaip tautos išlikimo pagrindą. Vengrija skatina įsipareigoti turėti vaikų. Šeimos apsaugą reglamentuoja pagrindinis įstatymas.“
2011 ir 2012 metais Vengrija pakeitė surenkamų mokesčių struktūrą, atleisdama vaikų turinčias šeimas nuo tam tikrų mokesčių. Tokiu būdu šeimos sutaupė ~400-1 400 Eur, priklausomai nuo to, kiek vaikų jos augina. Be to, darželiai tapo nemokami, o studentų paskoloms irgi pradėtos taikyti lengvatos.
2015 metais Vengrijos vyriausybė paskelbė apie naują svarbią politiką: šeimoms bus skiriamos dosnios subsidijos naujiems namams pirkti ar statyti, o subsidijos bus didinamos atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir vaikų skaičių.
Ši „Šeimos būsto pašalpos programa“ (CSOK) suteikia maksimalią naudą susituokusioms poroms, turinčioms tris ar daugiau vaikų. Tokiai šeimai suteikiama ~34 000 Eur dotacija naujam namui įsigyti, kartu su didelėmis palūkanų ir mokesčių lengvatomis. Iš tiesų minėtos lengvatos tokio gausios, jog yra vertos maždaug 14 000-47 000 Eur, priklausomai nuo įsigyto būsto ir paskolos sąlygų. Tad bendra gautos paramos suma gali siekti nuo 48 000 iki 81 000 Eur.
O pora, kuri turi du vaikus, gali tikėtis maždaug 17 000-33 000 Eur. Taigi, kiekvienas vaikas porai tampa itin reikšmingu pliusu, bandant kuo pigiau įsikurti savo svajonių namuose. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Vengrija nuosekliai didino išmokas šeimoms, motinoms bei vaikams.
Naujausi duomenys rodo, jog šeimų paramai skirtų schemų įgyvendinimui Vengrijos vyriausybė dabar skyrė 6% BVP. Tai yra didžiausias santykis ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.
2018-05-08 Spaudos konf. „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“
tags: #mokes #abortu #socialines #workers