Straipsnyje analizuojama gana naujos šeimai skirtų socialinių paslaugų pareigybės - atvejo vadybininko profesinės veiklos sudėtingumas ir supervizijos, kaip profesinės paramos formos, taikymo perspektyva.
Supervizija socialiniame darbe
Socialinio darbo lauke supervizija - gerai žinoma profesinių santykių konsultavimo forma. Socialiniai darbuotojai, keldami profesinę kvalifikaciją, siekia dalyvauti grupės, komandos ir individualiose supervizijose. Socialinio darbo praktikoje puikiai žinoma ir vadovo bei visos organizacijos supervizija.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ji pirmiausia įsitvirtino socialinio darbo lauke, kas rodo šios profesijos sudėtingumą. Socialinis darbas, kaip profesija, nuolat patiria įvairių pokyčių, gausėja paslaugų, vis daugiau dėmesio skiriama specialioms metodikoms, kai globalus požiūris nebetenkina esamos įgalinimo situacijos.
Supervizija, kaip profesinių santykių konsultavimo forma, jau seniai pripažinta profesinės pagalbos profesijose. Ji apibūdinama kaip perdegimo prevencija, galimybė asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, veiksminga paramos ir profesinės paramos forma bei refleksinio ugdymo kontekstas. Kaip ir Lietuvoje, pasaulinėje praktikoje supervizija pirmiausia atsirado socialinio darbo srityje, o vėliau pasiekė ir kitas profesijas sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose, versle ir kt.
Supervizijos praktiką nuolat lydi tyrimai, leidžiantys profesionaliau įgalinti specialistus profesinių santykių konsultavimo procese. Šiuo metu Lietuvoje parengtos trys supervizorių programos. 2006 m. įsteigta Lietuvos profesionalių santykių konsultantų asociacija garantuoja teikiamų paslaugų kokybę ir vienija per 60 supervizorių. Lietuvos supervizoriai atlieka kontrolines supervizijas kitose šalyse, pristato pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir dalyvauja tarptautinėse supervizorių mokymo studijų programose. Tai rodo, kad jau įgyta patirties, kuria galima pasidalinti kuriant supervizijos studijas ir pažangią praktiką tarptautiniu lygiu.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Socialinis darbas, kaip profesija, šiuo metu yra aiškiai susiformavęs; vis daugiau specialistų domisi ir naudojasi profesinės paramos galimybėmis, suvokdami, kad socialinis darbas yra profesija, kurioje darbuotojai nuolat susiduria su iššūkiais, dirbdami krizių intervencijos situacijose. Atsiranda naujų pareigybių, kuriose darbuotojai turi pritaikyti savo profesinės veiklos turinį, kartais kaip iššūkį, o kartais kaip grėsmę. Pokyčiai reikalauja iš darbuotojo naujų žinių ir bendrųjų įgūdžių, o viena iš tokių pareigybių yra atvejo vadybininkas.
Atvejo vadybininko vaidmuo ir iššūkiai
Atvejo vadybininkas yra nauja pareigybė, tad jos turinys tik formuojasi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad darbuotojai nuolat patiria įtampą, kurią didina esamos atsakomybės našta. Jie ir kuria šios pareigybės turinį, nuolat susidurdami su tarpinstitucinio bendradarbiavimo trukdžiais.
Empiriniai tyrimai parodė, kad atvejo vadybininkai, kaip gana naujos pareigybės specialistai, patiria pokyčių situaciją, kai formuojamas profesinės veiklos turinys, reikalaujantis iš darbuotojo naujo požiūrio, naujų kompetencijų, drąsos ir kūrybiškumo. Atvejo vadybininko klientas yra socialinės rizikos šeima. Kaip ir socialinis darbuotojas, dirbantis tiesiogiai su šeima, atvejo vadybininkas dirba krizių intervencijos situacijoje, veikia intensyvios sąveikos sąlygomis. Sudėtingos šeimos problemos, atsakomybė už atvejo valdymą ir sprendimų priėmimą sukelia įtampą, taip pat patiriamas egzistencinis nerimas.
Kas yra egzistencinė terapija ir egzistencinė krizė?
Atėjo laikas kalbėti apie egzistencinį socialinį darbą, apie darbuotojų asmenybės bruožus, jų „asmeninę galią“, pasirengimą dirbti krizinėse situacijose ir psichosocialines kompetencijas. Naujo vaidmens ir funkcijų tobulinimas tampa aktualus; viena iš veiklos kliūčių yra veiklos dubliavimas, biurokratija, perkrovimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo situacija. Reikia naujų žinių ir įgūdžių; susitikimų įgūdžių, oratorinių įgūdžių ir organizacinių įgūdžių; gebėjimo susikaupti ir įtikinti; svarbios teisinės žinios; ir, žinoma, lyderystė. Pokyčių situacijoje labai svarbus aspektas yra profesinė parama, organizacinė kultūra ir vadovavimo stilius.
Supervizijos formos ir nauda atvejo vadybininkams
Straipsnyje aptarti kokybinis tyrimas, atvejo vadybininkų interviu ir supervizijos patirties refleksija leidžia pateikti išvadas dėl supervizijos taikymo perspektyvos, pasiūlyti konkrečias supervizijos formas, išskirtinėmis šioje situacijoje tampa individuali ir komandos supervizija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Grupės supervizijoje atvejo vadybininkų keliami klausimai atspindėjo organizacinę, profesinę, domeno ir santykių dinamiką. Supervizijos metu buvo apmąstytos ir išanalizuotos profesinės vertybės, vaidmenų kaita, konfliktų sprendimo ir streso įveikimo strategijos, pokyčių valdymas ir priėmimas. Pasak dalyvių, supervizija sustiprino pasitikėjimą savimi, suteikė paramą ir saugumą, skatino savirefleksiją ir nuolatinį mokymąsi. Kai kurios supervizijos temos reikalauja gilesnės analizės ir atvirumo, todėl labai rekomenduojama individuali supervizija. Komandos supervizija būtų vertinga: ji padėtų palengvinti pokyčių priėmimo ir naujo bendradarbiavimo turinio kūrimo procesą.
Tyrimo metodai ir dalyviai
- Tikslas: Ištirti supervizijos galimybes atvejo vadyboje.
- Tyrimo metodai: Pusiau struktūruoti interviu, patirties refleksija, naratyvinių duomenų analizė.
- Interviu data: 2020 m. balandžio mėn.
- Dalyviai: Aštuoni N rajono atvejo vadybininkai.
- Konfidencialumas: Užtikrintas visiškas konfidencialumas, teisė į anonimiškumą ir privatumą.
Dalyvių charakteristikos
- Visos dalyvės - moterys.
- X1, X2, X3 ir X4 turi socialinio darbo magistro laipsnį.
- X5, X6 ir X7 turi aukštąjį universitetinį socialinio darbo išsilavinimą.
- Prieš tapdami vadybininkais, visi dalyviai anksčiau dirbo socialinį darbą su rizikos šeimomis.
- Stažas: X1 dešimt metų, X2 šešeri metai, X3 15 metų, X4 šešeri metai, X5 dešimt metų, X6 septyneri metai ir X7 aštuoneri metai.
- Dalyvių amžius: nuo 30 iki 45 metų.
Literatūra
- Atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. Social inquiry into well-being 2024, 22, 1, 72-86.
- Bendradarbiavimas atvejo vadybos procese, teikiant pagalbą mokyklos nelankantiems paaugliams. Tiltai 2022, 2 (89), 159-181.
- Egzistencialistinė paradigma socialiniame darbe: ribos ir galimybės. Acta paedagogica Vilnensia 2010, 24, 9-19.
- Pokyčius patiriantys socialiniai darbuotojai: supervizijos taikymo galimybės. Socialinis darbas 2008, 7, 2, 119-130.
- Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2001, 1, 10-48.
- Socialinis konstravimas: diskursinės perspektyvos supervizijoje link. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2010, 6, 59-74, 202.
- Vaiko teises siekiančio užtikrinti atvejo vadybininko atsakomybė ir kylantys iššūkiai: patirčių analizė.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba