SOCIOLOGIJA - tai mokslas apie visuomenę, jos grupes ir visuomeninį elgesį. Tai viena iš žmonijos mokslo šakų. VISUOMENĖ - tai didžiulis žmonių santykių kompleksas, tarpusavio sąveikų visuma. Sociologijos objektas - tai žmonių socialinė sąveika. Šis terminas atspindi visuomenės specifiką, akcentuodamas socialinio ryšio metu žmonių sąveiką.
Sociologijos Funkcijos
Sociologijos funkcijos nustato sociologinius aspektus:
- Pažintinė funkcija: užtikrina naujų žinių apie skirtingas socialinio gyvenimo sferas gausinimą, atskleidžia socialinius dėsningumus.
- Ideologinė funkcija: atliekama tam tikrų ideologijų kontekste.
- Taikomoji funkcija: susijusi su praktiniu problemų sprendimu.
PARADIGMA - tai visų pripažintas mokslinis atradimas, kuris tam tikram laikui siūlo mokslininkų bendrijai problemos išskyrimo, apibrėžimo ir išsprendimo būdus. Žmonės į juos supantį pasaulį negali reaguoti betarpiškai (vien per refleksus), todėl jie sureikšmina simbolius.
Socialinės Funkcijos Skirstymas
- Akivaizdi funkcija: tai tyčinė ir sąmoninga socialinė funkcija.
- Disfunkcija: tai visuomenės funkcionavimo sutrikimas.
KULTŪRA - žmonių bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines vertybes. Tai pasaulėvaizdžio ir elgesio taisyklių sistema, būdinga žmonių grupei.
Kultūros Funkcijos
- Orientacinė-organizacinė funkcija: žmonių orientavimasis visuomenėje.
- Vertybės: visuotiniai įsitikinimai, atspindintys tikslus, siekius, kurių žmonės turi laikytis.
Deviantinė elgsena - grupės žmonių elgesys, nukrypstantis nuo visuomenėje priimtų normų.Deviantinė subkultūra - grupės žmonių kultūra, besiskirianti nuo dominuojančios kultūros. Ksenofobija - priešiškumas kitataučiams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socializacija
Socialization: Crash Course Sociology #14
- Mokymasis ir savikūra: tai žmogiško elgesio pagrindų mokymasis socialinėje aplinkoje.
Socializacijos Turinys
Socialinio gyvenimo pagrindas - tai pagrindiniai socialinio gyvenimo dalykai. Tai yra pagrindinė informacija apie tai, kas yra žmonės, ko galima iš jų tikėtis, kaip jie turi elgtis grupėse ir pan.
- Kalba: informacijos perdavimo priemonė.
- Įgūdžiai ir mokėjimai: buities organizavimo įgūdžiai. Jie suvedami į mokėjimą bendrauti.
- Elgesio taisyklės: nustatymas tarp galimo ir negalimo elgesio.
Socializacijos Agentai
Socializacijos agentai (tarpininkai) - tai jėgos, prisidedančios prie socializacijos proceso:
- Slopinantis būdas: bendravimo būdas, pabrėžiant paklusnumą, pagarbą autoritetui ir išorinę kontrolę.
- Dalyvaujantis būdas: socializacija, kai pabrėžiamas vaiko dalyvavimas ir atlyginimas už gerą elgesį. Čia vaikui leidžiama išbandyti įvairius vaidmenis.
Savivoka - savęs identifikavimas (tapatinimas), savęs kaip objekto supratimas. Tai yra įsivaizdavimas savęs kaip savarankiškos būtybės.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Susitapatinimas ir Vertinimas
Formuojant savivoką, pirma mes save priskiriam prie tam tikros grupės žmonių, suprantam save kaip moterį ar vyrą, nes nuo to priklauso socialiniai vaidmenys. Susitapatinimas - bandymas save vertinti ir nuspręsti kitų žmonių požiūrį į mus.
- Vaikystės socializacija: vaikystėje socializacija gali būti vykdoma 2 skirtingais būdais: socializacija slopinant ir socializacija dalyvaujant.
- Paauglystės socializacija: paauglystėje akcentuojama savivoka, o ne mokymasis. Bendraamžiai nustato elgsenos ribas. Būti "savu" grupėje yra labai svarbu.
- Suaugusiojo socializacija: šis socializacijos tarpsnis tęsiasi visą likusį gyvenimą, kadangi suaugusiojo vaidmenys reikalauja naujo mokymosi, o socialinės situacijos pasikeitimas iškelia naujus reikalavimus.
Persocializacija - procesas, kurio metu žmogus perima naujas vertybes ir normas. Resocializacija - procesas, kurio metu žmogus išmoksta naujų socialinių įgūdžių, pakeičiančių senus.
Socialinė Sąveika
SOCIALINĖ SĄVEIKA - veikimas, atsižvelgiant į kitus ir jų elgesį. Sąveika kyla iš asmeninių troškimų bei individo stiprybių ir silpnybių. Socialinė sąveika nagrinėjama 2 lygiais: mikrolygyje - tai mūsų kaip individų kasdieninis gyvenimas; makrolygyje - tai, kas mums daro įtaką sąveikaujant, kad mes atstovaujam tam tikras grupes.
Socialinė sąveika yra reguliuojama 2 sistemų: išorinės (kultūrinės vertybės ir normos), vidinės (asmeninės vertybės ir normos). Socialinė integracija - gebėjimas sukurti kuo daugiau reikšmingų santykių visokio dydžio grupėse, dalyvauti įvairiose bendrijose, suvokti save kaip bendruomenės dalį, kaip grupės narį.
Socialinė situacija - aplinkybės apibrėžtos laike ir erdvėje, kuriose vyksta socialinis kontaktas, kai situacija yra apibrėžta. Etikečių klijavimas - toks veiksnys, kuris atsiranda socialinės sąveikos metu, kada vienas socialinis veikėjas fixuoja kitą socialinį veikėją. Stigma - tai "priklijuota etiketė", kuri leidžia užmiršti visas kitas žmogaus savybes.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Bendravimo Ritualai
- Vengimo ritualai: labai subtili dėmesio žmogui forma, kai mes žmogaus nepastebime.
- Palaikymo ritualai: jais sutvirtiname santykius, padarome juos ilgalaikiais.
- Patvirtinimo ritualai: jais keičiamės ir taip rodom dėmesį kitam socialiniam veikėjui.
Socialinės Kontrolės Sistema
SOCIALINĖS KONTROLĖS SISTEMA - visuomenės narių tarpusavio sąveikos reguliavimui įvairiose situacijose sukurta priemonė.
- Socialinis veikėjas - šeima: pagrindinė socialinė grupė.
- Bendruomenė: visuomenės dalis, kuri žmonėms leidžia įsivaizduoti save visuomenės dalimi.
- Valstybė: taip pat socialinės kontrolės priemonė.
- Kultūra: žmonių elgesio reguliavimo priemonė.
Socialinės kontrolės priemonės: fizinė jėga, ekonominės sankcijos, teisės normos ir moralinės normos. Socialiniai mainai - tokia socialinė sąveika, kurioje socialinis veikėjas visada siekia būti pranašesnis už kitą socialinį veikėją ir visada tikisi sau daugiau naudos, nei įdeda pastangų.
Socialinė Padėtis ir Vaidmenys
SOCIALINĖ PADĖTIS - tai yra tai, kokią vietą mes užimame visuomenėje. Socialinė padėtis, kaip mūsų vieta, yra statiškas fiksavimas. Yra įgyta padėtis ir įgimta padėtis. Įgytos padėtys tos, kurias pasiekti yra sunku ir tai reikalauja daug pastangų, ir netgi konflikto su visuomenės nuomone. Įgimta padėtis yra ta, kuri nepriklauso nuo mūsų pastangų. VAIDMENYS - teisės ir pareigos, kurias diktuoja užimama socialinė padėtis arba tai yra elgesio modelis.
Vaidmens našta - nemaloni, įtempta būsena, kai žmogus negali atitikti visų jam keliamų reikalavimų. Pagrindiniai santykiai - santykiai, siejantys individą su visuomene per grupę. Šalutiniai santykiai - formalūs santykiai, kuriems nereikia emocijų, tai dalykiniai santykiai.
Grupės
- Pagrindinė grupė: grupė žmonių, tarp kurių palaikomi neformalaus emocinio pobūdžio santykiai ir jie išreiškia glaudžią grupės narių sąveiką.
- Šalutinė grupė: grupė žmonių sudaroma formaliais santykiais.
Bendruomenės
- Urbanizacija: gyventojų koncentracija miestuose.
- Biurokratija: formali socialinė organizacija.
Formalios organizacijos - tai organizacijos, įkurtos siekti tam tikrų tikslų ir turėti formalią struktūrą, skirtą numatyti ir valdyti savo narių veiklos sritis, įgyvendinant tuos siekius.
Formalios Struktūros Bruožai
Šios įstaigos būtinos šiuolaikinės visuomenės racionalizavimui ir jos sisteminiam vystymuisi, nes jų pagalba visuomenė gali efektyviai valdyti savo išteklius. Racionali-įstatyminė valdymo sistema yra pagrindinis formalių organizacijų valdymo principas. Čia pavaldiniai paklūsta vadovo padėčiai, įgytai profesiniais pasiekimais, o ne jo asmeniniams bruožams ir ne todėl, kad seka tradicijomis.
Segmentacija - tai interesų pasiskirstymas tarp organizacijų. Neformalios struktūros formalioje organizacijoje - individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje. Neformalus elgesys pasireiškia tuomet, kai žmonės nesilaiko formalių taisyklių.
Institucionalizacija - tapimas institucija, kurio nors fakto, įpročio visuomenėje.
Pagrindiniai Socialiniai Institutai
- Socializacijos institutas: individo tapimas visuomenės nariu.
Socialinė Nelygybė
SOCIALINĖ NELYGYBĖ - sąlygos ir aplinkybės, nulemiančios nevienodas žmonių galimybes. Klasė - socialinė grupė, kuri nuo kitų skiriasi ekonominiu ir politiniu statusu. Strata - visuomenės sluoksnis. Socialinės karjeros mobilumas - aiškinamas kaip vertikalus mobilumas. Struktūrinis mobilumas - socialinės struktūros pokyčiai, leidžiantys žmonėms keisti savo socialinę padėtį.
Rasė ir Etninė Grupė
Rasė - tai, pagal ką žmonės išsiskiria savo įgimtais požymiais. Į rasę įeina tokie požymiai kaip odos spalva, kūno sudėjimas, plaukai. Etninė grupė - grupė žmonių, turinčių bendrą kultūrą, kalbą ir istoriją. Homogeninė visuomenė - visuomenė, kurioje vyrauja viena kalba, religija, kultūra ir rasinė kilmė. Pliuralistinė visuomenė - visuomenė, kurioje yra kelios rasės, kultūros, religijos, kalbos. Diskriminacija - aktyvus grupės išskyrimas, neleidžiant jai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Amžius ir Lytis
Amžiaus statusas - padėtis visuomenėje, kurią žmogus užima atsižvelgiant į jo amžių. Eidžejizmas - diskriminacinis žmonių amžiaus grupės požiūris į kitą. Amžiaus normos - socialiniai reikalavimai atsižvelgiant kiek mums metų, į santykius su kitais žmonėmis. Formalios amžiaus normos - patvirtintos valstybės taisyklės, nuo kelių metų ką daryti. Lytiniai vaidmenys - darbo ir teisių pasidalinimas tarp vyrų ir moterų.
Žr. Socialinės apsaugos sistema, sukurta pagal Vokietijos valstybės vadovo Oto Bismarko (Otto von Bismarck, 1815-1898) pasiūlymus, kai valstybės tikslas yra rūpintis visų gyventojų gerove, ypač palaikant labiausiai remtinus gyventojus ir pasitelkiant tam tikras institucijas bei bendruomenės išteklius.
Asmuo, kuris nepriklauso prie visiškai užimtų darbuotojų grupės ir dirba tik darbo dienos arba savaitės dalį (pavyzdžiui, paslaugų srities darbuotojai); šių asmenų teisės į pašalpas, susijusias su užimtumu, gali būti ribotos. Žr. Veikliųjų gyventojų dalyvavimas ekonominėje veikloje bei pasirengimas jai.
Valstybių Europos Sąjungos narių bei Maltos, Islandijos, Norvegijos ir Turkijos 1953 m. Žr. Žr. Valstybių Europos Tarybos narių 1950 m. Valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių 1951 m. Valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių 1954 m.
Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo būdas, pagal kurį gydytojui arba medicinos įstaigai atlyginama pagal nustatytą mokestį už (prisirašiusį) asmenį, nepaisant asmeniui suteiktų paslaugų skaičiaus, t.y.
Lėšos, kurias gauna asmuo, šeima arba namų ūkis (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, dividendų ir pan. Metai, per kuriuos asmuo turėjo mokėti pajamų mokestį (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tai metai nuo balandžio 6 d. 1948 m.
Visuomenės atsisakymas atskirų savo narių (pavyzdžiui, benamių, narkomanų), jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan. Valstybių Europos Tarybos narių bei Kipro Respublikos, Norvegijos ir Islandijos 1961 m. Keletas išmokų, kurias asmuo gali gauti iš tos pačios arba kelių skirtingų sistemų. Pagal kolektyvinę sutartį numatytos socialinio draudimo nuostatos.
Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje 1948 m. gruodžio 10 d. socialinės sistemos elemento vaidmuo, jo organizacija įgyvendinant socialinių grupių tikslus ir interesus.
tags: #socialines #funkcijos #reiksmes