Lietuvos gyventojai vis labiau domisi galimybėmis sukaupti papildomų pajamų senatvei. Naujausias „Artea“ grupės tyrimas rodo, kad 50 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų siekia sukaupti papildomų pajamų senatvei, o pensijų fonduose kaupia 58 proc. šalies žmonių.
Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai yra jau sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų. Didžiąją dalis šios sumos sudaro II pakopos pensijų fondų turtas.
II ir III Pakopos Pensijų Fondų Skirtumai
Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. sako: „Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa.
Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
III pakopos fonduose, kurie turi tik apie 180 tūkst. dalyvių, sukaupta beveik pusė milijardo eurų, o didžiausią dalį šio turto - beveik 200 mln.
„Tai, kad gyventojai po II pakopos reformos vertina galimybes kaupti senatvei, rodo brandų požiūrį.
III pakopos fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, pavyzdžiui, kaupiantieji bent 5 metus, kuriems iki pensijos liko 5 metai, galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos.
Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
II Pakopos Pensijų Fondų Privalumai
„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus.
Pensijų Kaupimo Reforma 2026 Metais
Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje.
2025 m. vasarą „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu aktyvių veiksmų dėl kaupimo II pensijų pakopoje ketina imtis bent 2 iš 5 jos dalyvių. Dažniau svarstoma atsiimti visas lėšas ir nutraukti kaupimą visiškai, rečiau - atsiimti dalį sukauptų lėšų.
Be to, gyventojams atsiveria ne tik šios dvi galimybės - jie taip pat gali atsiimti lėšas ir vėl pradėti kaupti iš naujo II pakopoje, nukreipti visas ar dalį atgautų lėšų į III pakopos pensijų fondą, kitą taupymo ar investavimo įrankį, taip pat sustabdyti kaupimą neribotam laikui, paliekant sukauptas lėšas dabartiniame fonde.
Galiausiai, svarbu pastebėti ir tai, kad pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje sąlygos nesikeičia - išlieka valstybės paskata, toliau taikomi palankūs valdymo mokesčiai, o investuotos lėšos valdomos taikant gyvenimo ciklo investavimo strategiją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Skaičiavimai parodo, kad tie, kurie tęs kaupimą ir nesiims jokių veiksmų, turėtų užsitikrinti geriausią finansinį rezultatą. Vis dėlto verta panagrinėti ir kitus pasirinkimus bei jų „kainą“ mūsų senatvei.
Kiek Vidutiniškai Sukaupta II Pakopoje?
Lietuvoje II pakopos sistema pradėjo veikti 2004 m., o per pastaruosius 20 metų buvo kelis kartus reformuota suteikiant daugiau lankstumo ir pasirinkimo galimybių kaupiantiesiems.
Šiuo metu kaupiantieji nuo savo atlyginimo perveda 3 proc. ir papildomai gauna 1,5 proc. vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Kaip matysime vėliau, pastaroji itin svarbi galutiniam finansiniam kaupimo rezultatui.
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų.
Ši suma gaunama įvertinus tai, kad per visą ligšiolinį kaupimo laikotarpį kaupiančiojo atlyginimas prilygo vidutiniam darbo užmokesčiui, o faktinė vidutinė metinė pensijų fondo grąža sudarė 7,25 procento.
Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai. Kuo galėtų virsti dabartinė suma esant 4,8 proc. tikėtinai vidutinei metinei grąžai, o vidutiniam atlyginimui kasmet paaugant po 4 procentus?
Kaupiant Toliau - 7 Kartus Didesnė Suma
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus.
Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), „nuostolius“ būtų galima atstatyti per 2-3 metus ir toliau auginti finansinį turtą.
Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą - galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Prasčiausią rezultatą, neįskaitant visiško pasitraukimo, lemtų įmokų mokėjimo sustabdymas ir fonde paliktos lėšos. Nepervedant naujų įmokų, kaupiama suma per kelis dešimtmečius padidėtų apie 2,5 karto ir sudarytų beveik 55 tūkst. eurų. Tai galėtų virsti apie 250 eurų per mėnesį siekiančia anuiteto išmoka. Tai parodo, kad reguliarios tolesnės įmokos nuo atlyginimo yra itin svarbios kuo geresniam galutiniam rezultatui.
Visiškai nutraukus kaupimą būtų galima atsiimti apie 12 tūkst. eurų. Tačiau išleidus šias lėšas dabarties poreikiams, ateityje reikės pasikliauti tik valstybės mokama pensija, kuri šiuo metu tenkintų tik kas dešimtą šalies gyventoją.
Lėšų Perkėlimas Į III Pakopą
Maždaug kas antras iš II pensijų pakopos ketinantis pasitraukti žmogus teigia, kad lėšas senatvei ketina taupyti ar investuoti savarankiškai.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 40 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių - atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
Jei atsiimtą sumą gyventojas tiesiog paliktų III pensijų pakopos fonde, ji per du dešimtmečius galėtų išaugti iki 37 tūkst. eurų. Vadinasi, tai finansiškai prastesnis rezultatas negu tada, kai pinigai paliekami II pakopos pensijų fonde.
Aktyvus Pasiruošimas Senatvei
Kalbant apie kitas investavimo formas - jų grąža turėtų būti gerokai didesnė už vidutinę pensijų fondų grąžą, kad ilgainiui būtų galima pasiekti panašius rezultatus. Be to, kitų formų investicijoms gali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčiai, ką taip pat reikėtų įskaičiuoti į galutinį rezultatą. Todėl III pakopa ar kitos investavimo priemonės nėra alternatyva - tai kaupimą II pensijų pakopoje sustiprinantys finansiniai instrumentai.
Aišku, kiekvieno situacija skirtinga, todėl ir galutinį pasirinkimą gali nulemti ne tik finansiniai skaičiavimai. Tačiau jie parodo svarbiausią dalyką - jei norime finansiškai geriau aprūpintos senatvės, jai turime aktyviai ruoštis patys.
Kaip Pereiti Į Kitos Pensijų Kaupimo Bendrovės Valdomą Pensijų Fondą?
Dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi pateikti prašymą kitai pensijų kaupimo bendrovei.
Pensijų kaupimo bendrovė, kuriai dalyvis pateikė prašymą pereiti į jos valdomą pensijų fondą, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti reikiamus duomenis.
VSDF valdyba, gavusi visus reikiamus duomenis, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Asmuo tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu nuo prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.
Padariusi atitinkamus įrašus Dalyvių ir sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis, o jeigu dalyvis gauna periodines pensijų išmokas, - ir informaciją apie tai, kad dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas.
Jeigu asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti laikantis sąlygų, nustatytų priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse.
Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą susijusias išlaidas, nurodytas šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, jeigu pensijų kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą taikyti tokio pobūdžio atskaitymus, atsižvelgdama į priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytus leidžiamus išlaidų dydžius.
Jeigu pensijų kaupimo bendrovė ketina perduoti pensijų fondo valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo arba pensijų fondai jungiami, perduodamo arba panaikinamo pensijų fondo arba jungime dalyvaujančių pensijų fondų dalyviai per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo informacijos apie atitinkamą sprendimą išsiuntimo dalyviams dienos, turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.
Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nepereina į kitą pensijų kaupimo bendrovę, priežiūros institucijos nustatyta tvarka tokie dalyviai ir jiems priklausantis pensijų turtas perkeliami į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.
VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus.
Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios pereina jos valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, konvertuoja pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas dienos, kurią VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovei pateikia informaciją apie dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, pensijų fondo vienetų verte ir per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą.