Kaip tinkamai įforminti darbuotojo neatvykimą į darbą: Praktinis vadovas

Kartais darbdaviai susiduria su sunkumais, kai jų darbuotojai neinformavę, be jokių paaiškinamų priežasčių neatvyksta į darbą. Kaip darbdaviams reikėtų elgtis ir kokių veiksmų imtis? Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip tinkamai įforminti darbuotojo neatvykimą į darbą Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairias situacijas.

Pagal Darbo kodekso (DK) 93 straipsnį darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau - įmonė) dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Iš šios teisės normos išplaukia, kad darbuotojas privalo nustatytu laiku atvykti į darbą ir asmeniškai atlikti jam patikėtas darbines funkcijas.

Pravaikštos įforminimas

Pravaikšta yra laikoma darbuotojo neatvykimu į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta žymima PB ir už šią dieną darbuotojas negauna nustatyto darbo užmokesčio.

Prieš žymėdamas pravaikštą, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas dėl jos pasiaiškintu raštu per nustatytą protingą laiko terminą, paprastai per 7 kalendorines dienas. Nepavykus gyvai gauti pasiaiškinimo darbo vietoje, galima siųsti reikalavimą pasiaiškinti registruotu paštu. Jei per nustatytą terminą darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, pravaikštą galima žymėti ir be pasiaiškinimo.

Darbdavys turi teikti 12-SD pranešimą „Sodrai“, taip pranešdamas apie nedraudiminį laikotarpį, kai už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nedraudiminio laikotarpio pabaigos (darbuotojui grįžus į darbą). Jei pravaikšta nusitęsia per kelis mėnesius, ir prasidėjus naujam mėnesiui darbuotojas darbe nepasirodo, 12-SD pranešimas teikiamas nurodant nedraudiminius laikotarpius.

Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams

Pavyzdžiui, darbuotojas neatvyksta į darbą nuo 2024-05-13 iki 2024-06-10. Įvertinus visas aplinkybes ir darbdaviui nustačius pravaikštą, pildomas 12-SD pranešimas. Langeliuose A13 nurodoma laikotarpio pradžia 2024-05-13, A14 langelyje nurodoma laikotarpio pabaiga 2024-05-31. Kitas 12-SD pranešimas pildomas už tolimesnį laikotarpį, atitinkamuose langeliuose pasirenkant datas 2024-06-03 iki 2024-06-10. Pildant pranešimą A5 ir A6 langeliuose nurodomas pranešimo pateikimo priežasties kodas ir pavadinimas: 09-pravaikšta.

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama vadovaujantis darbo kodekso 58 straipsniu 1 d. „Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.“ Pagal DK 58 str. 3 d. 1 punktą neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Darbdavio veiksmai prieš atleidžiant darbuotoją dėl pravaikštų

Prieš atleisdamas darbuotoją, vadovaudamasis DK 58 str., darbdavys privalo atlikti keletą veiksmų:

• Pirmiausia, nustačius protingą terminą (paprastai per 7 kalendorines dienas), pareikalauti raštiško darbuotojo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą.
• Pasiaiškinime nurodytas pažeidimas - neatvykimas į darbą, turi būti įvertinamas pagal DK 58 str. 5 d. „Sprendimą <...> darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.“
• Labai svarbu, kad pirmą kartą būtų užfiksuotas šiurkštus pareigų pažeidimas - neatvykimas į darbą be priežasties.
• Darbdavys per vieną mėnesį nuo užfiksuotos pravaikštos dienos privalo įspėti, kad antrą kartą įvykus tokiam pačiam pažeidimui darbo sutartis bus nutraukta.
• Tuomet tik antrą kartą pasikartojus tokiam pačiam pažeidimui, darbo sutartis gali būti nutraukiama.
• Darbdavys turi nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo.
• Priėmus sprendimą atleisti darbuotoją, turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogos (jei turi jų sukaupęs), priklausantis darbo užmokestis už dirbtą darbo laiką. Mokėti išeitinės kompensacijos darbdaviui neprivaloma.

Pagal darbo kodekso 127 str. yra numatyta, kokie laikotarpiai yra įskaičiuojami į kasmetinių atostogų laiką: faktiškai dirbtas laikas, darbo laikas komandiruotėse, laikino nedarbingumo laikotarpiai, nėštumo ir gimdymo, mokymosi, tėvystės atostogos, 10 darbo dienų neviršijančios nemokamos atostogos darbuotojo prašymu su darbdavio sutikimu, priverstinės pravaikštos, papildomas poilsio laikas, auginantiems vaikus. Vadovaujantis DK 127 str., pravaikštos (kurios nėra priverstinės) nėra nurodytos kaip įtraukiamos į skaičiuojamą kasmetinių atostogų laiką. Vadinasi, jei darbuotojas be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko 2 mėnesius ir jam nustatytos pravaikštos, šiuo laikotarpiu kasmetinės atostogos nesikaupė.

Nedarbingumo pažymėjimas ir ligos išmoka

Susirgus ar patyrus traumą, paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, yra biurokratiniai procesai. Tačiau nedarbingumo pažymėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „biuleteniu“, yra neatsiejama šios nemalonios situacijos dalis, užtikrinanti socialines garantijas - ligos išmoką. Šiame skyriuje detaliai aptarsime, kas yra nedarbingumo pažymėjimas, kokia jo išdavimo tvarka, kas ir kada moka ligos išmoką, kokios yra darbuotojo ir darbdavio pareigos bei kokie niuansai svarbūs norint sklandžiai gauti priklausančias išmokas iš „Sodros“.

Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo aspektai

Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kada jis išduodamas?

Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus elektroninis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo, slaugos (sergančio šeimos nario priežiūros), motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros. Nors šnekamojoje kalboje vis dar plačiai vartojamas terminas „biuletenis“, oficialiai naudojamas pavadinimas yra „nedarbingumo pažymėjimas“. Šis dokumentas yra pagrindas darbuotojui pateisinti neatvykimą į darbą ir gauti ligos (ar kitą atitinkamą) išmoką.

Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas (šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar kitas teisę turintis sveikatos priežiūros specialistas), įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs laikinojo nedarbingumo faktą. Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu, t.y. asmenims, už kuriuos yra mokamos arba kurie patys moka socialinio draudimo įmokas.

Dažniausios priežastys, dėl kurių išduodamas nedarbingumo pažymėjimas:

• Paties asmens liga ar trauma.
• Sergančio vaiko slauga.
• Kito sergančio šeimos nario (sutuoktinio, tėvų, įtėvių) slauga stacionare ar ambulatoriškai po gydymo stacionare.
• Profesinė liga.
• Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į/iš darbo.
• Audinių, ląstelių ar organų donorystė.
• Gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
• Epideminės situacijos (pvz., karantino) atveju, kai asmuo nušalinamas nuo darbo siekiant apsaugoti kitus.
• Nėštumo ir gimdymo atostogos (nors tai specifinė rūšis, formaliai tai taip pat nedarbingumo pažymėjimas).
• Tėvystės atostogos (taip pat specifinė rūšis).

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (e. pažymėjimas)

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimas: pagrindinė informacija

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS). Visi nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektronine forma. Tai reiškia, kad popierinio „biuletenio“ gauti nebereikia.

Kaip tai veikia praktiškai?

• Gydytojas, nustatęs laikinojo nedarbingumo poreikį, visus duomenis suveda į ESPBI IS sistemą.
• Informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą automatiškai perduodama „Sodrai“.
• Darbdavys taip pat gauna informaciją apie darbuotojui išduotą pažymėjimą per „Sodros“ Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS).

Ši sistema gerokai supaprastina procesą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, tiek pačiai „Sodrai“, nes nebereikia nešioti popierinių dokumentų, mažėja klaidų tikimybė, o informacijos perdavimas vyksta operatyviau.

Darbuotojo pareigos gavus nedarbingumo pažymėjimą

Nors sistema yra automatizuota, darbuotojas taip pat turi tam tikrų pareigų:

• Informuoti darbdavį: Nors darbdavys informaciją gauna per EDAS, gera praktika ir dažnai darbo sutartyse ar vidaus tvarkos taisyklėse numatyta pareiga yra nedelsiant (paprastai pirmąją nedarbingumo dieną, nebent yra objektyvių priežasčių to padaryti negalėti) informuoti tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie savo neatvykimą į darbą dėl ligos ir gautą nedarbingumo pažymėjimą. Tai leidžia darbdaviui planuoti darbus ir tinkamai žymėti darbo laiko apskaitą.
• Pateikti prašymą ligos išmokai gauti (jei reikia): Dažniausiai, kai nedarbingumas trunka ilgiau nei dvi dienas ir „Sodra“ turi visus reikalingus duomenis (įskaitant darbdavio pateiktą NP-SD pranešimą), prašymo teikti nereikia - išmoka skiriama automatiškai. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz., jei keitėsi asmeniniai duomenys, banko sąskaita, arba „Sodra“ neturi visos informacijos) gali tekti pateikti prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui (EGAS) arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Rekomenduojama pasitikrinti savo paskyroje EGAS, ar prašymo teikti nereikia.
• Laikytis gydytojo nurodymų: Nedarbingumo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo skirto gydymo režimo. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo laikosi nustatyto režimo. Nustačius pažeidimus, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Darbdavio pareigos darbuotojui susirgus

Darbdavys, gavęs informaciją apie darbuotojo nedarbingumą, taip pat turi atlikti tam tikrus veiksmus:

• Pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje: Darbdavys turi teisingai žymėti darbuotojo nedarbingumo dienas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (dažniausiai žymima raide „L“).
• Sumokėti už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas: Pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už pirmąsias dvi sutampančias su darbuotojo darbo grafiku nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas gali būti nustatytas kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Svarbu - jei darbuotojas serga trumpiau (vieną ar dvi dienas), „Sodra“ išmokos nemoka, viską apmoka darbdavys.
• Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Kai darbuotojo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas (t.y., kai mokėti turės ir „Sodra“), darbdavys per EDAS sistemą privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo socialinį draudimą (NP-SD formą). Šiame pranešime nurodomi duomenys, reikalingi ligos išmokai apskaičiuoti (pvz., vidutinis darbo užmokestis, jei reikia). Šį pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip pirmąją dieną po dviejų darbdavio apmokamų dienų pabaigos, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Laiku nepateikus NP-SD pranešimo, „Sodra“ negalės apskaičiuoti ir išmokėti ligos išmokos darbuotojui.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos (arba nuo pirmos dienos specifiniais atvejais, pvz., slaugant vaiką, sergant profesine liga ar patyrus nelaimingą atsitikimą darbe) ligos išmoką moka „Sodra“.

Kas turi teisę į ligos išmoką?

Teisę į ligos išmoką turi asmenys, kurie nedarbingumo pradžios dieną yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Šis stažas nebūtinas, jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar profesinės ligos. Taip pat stažo reikalavimas netaikomas tam tikroms asmenų grupėms (pvz., iki 26 metų amžiaus asmenims, kurie yra baigę studijas ir pradeda dirbti).

Ligos išmokos dydis

Ligos išmokos dydis priklauso nuo keleto veiksnių:

• Apdraustojo kompensuojamojo uždarbio: Tai vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Skaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, vertinamos pajamos, turėtos per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužę, bus vertinamos sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamos.
• Mokėjimo procento: Standartiniu atveju (sergant pačiam darbuotojui) „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Pavyzdžiui, jei Jūsų vidutinės draudžiamosios pajamos (kompensuojamasis uždarbis) yra 1500 Eur per mėnesį, „Sodros“ mokama ligos išmoka už vieną darbo dieną būtų apskaičiuojama pagal formulę, atsižvelgiant į mėnesio darbo dienų skaičių ir taikant 62,06 % tarifą.

Yra nustatytos ir ligos išmokos „grindys“ bei „lubos“, susietos su minimalia mėnesine alga (MMA) ir vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU). Išmoka negali būti mažesnė ar didesnė už įstatyme nustatytas ribas.

Išmokos mokėjimo trukmė

Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties (tos pačios ligos ar traumos) paprastai mokama:

• Ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei serga pats asmuo.
• Ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis (pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą).
• Sergant tuberkulioze ar profesine liga - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.
• Nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo atveju - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.

Jei asmuo per kalendorinius metus serga skirtingomis ligomis, bendra nedarbingumo trukmė, už kurią mokama išmoka, negali viršyti 120 kalendorinių dienų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Išmokos mokėjimo tvarka

„Sodra“ ligos išmoką perveda į asmens nurodytą asmeninę banko sąskaitą. Išmoka paprastai išmokama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų (įskaitant gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir darbdavio pateiktą NP-SD pranešimą) gavimo „Sodroje“ dienos.

Specifiniai atvejai: vaikų ir šeimos narių slauga

Vaiko slauga

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka. Tokiu atveju išmoką „Sodra“ moka nuo pirmosios slaugos dienos (darbdavys už pirmas dienas nemoka). Išmokos dydis - 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Išmoka mokama ne ilgiau kaip:

• 14 kalendorinių dienų, jei slaugomas vaikas iki 14 metų.
• Neribotai (kol vaikui sukaks 18 metų), jei slaugomas vaikas, sergantis sunkia liga pagal patvirtintą sąrašą.
• Iki 90 kalendorinių dienų per metus, jei slaugomas stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje vaikas iki 7 metų.
• Iki 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugomas stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje vaikas iki 18 metų, sergantis onkologine ar kita sunkia liga.

Kitų šeimos narių slauga

Slaugant kitą sergantį šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, įtėvius), nedarbingumo pažymėjimas taip pat išduodamas, o „Sodra“ moka 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio išmoką nuo pirmos slaugos dienos. Tačiau ši išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas per kalendorinius metus už to paties šeimos nario slaugą.

Dažniausios problemos ir patarimai

• Vėluojanti išmoka: Dažniausia priežastis - darbdavio laiku nepateiktas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Pasitikrinkite su darbdaviu, ar pranešimas pateiktas. Taip pat įsitikinkite, kad „Sodra“ turi teisingą jūsų banko sąskaitos numerį (galima pasitikrinti EGAS paskyroje).
• Neužtenka socialinio draudimo stažo: Jei neseniai pradėjote dirbti ar turėjote ilgesnę pertrauką, gali būti, kad nesukaupėte reikiamo 3 ar 6 mėnesių stažo. Pasitikrinkite savo stažą EGAS paskyroje.
• Netikslūs duomenys: Kartais pasitaiko klaidų gydytojo ar darbdavio pateiktuose duomenyse. Jei kyla abejonių dėl išmokos dydžio ar mokėjimo, susisiekite su „Sodra“ pasitikslinti.
• Gydymo režimo pažeidimai: „Sodra“ gali tikrinti, ar laikotės gydytojo nurodymų. Nesilaikant režimo (pvz., būnant ne namuose nurodytu laiku be pateisinamos priežasties, dirbant ar pan.), išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Patarimai:

• Visada laiku informuokite darbdavį apie nedarbingumą.
• Reguliariai tikrinkite savo duomenis „Sodros“ EGAS paskyroje (stažą, banko sąskaitą, gautus pranešimus).
• Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienos, pasidomėkite, ar darbdavys pateikė NP-SD pranešimą.
• Kilus klausimams ar neaiškumams, nedvejodami kreipkitės į „Sodrą“ konsultacijos telefonu ar per EGAS sistemą.
• Griežtai laikykitės gydytojo paskirto gydymo režimo.

Neatvykimas administracijos leidimu

Darbuotojas nori parašyti prašymą leisti neatvykti į darbą administracijai leidus. Taip pat, kaip reikia įforminti įsakymą? Kituose įsakymuose reikia nurodyti, kuriuo darbo kodekso straipsniu yra rememasi. Tačiau neatvykimas į darbą administracijai leidus yra tik minimas DK. Ką būtent rašyti šiuo atveju?

Pavyzdžiui:

2012 m. sausio 23 d. Nr.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į vadybininko Miko Tilviko 2012 m. sausio 23 d. l e i d ž i u vadybininkui Mikui Tilvikui neatvykti į darbą adminstracijos leidimu nuo 2012 m. vasario 06 d. iki 2012 m. vasario 17 d.

Ar reikia pranešti sodrai apie darbuotojo neatvykimą į darbą (pvz. 35 k.d.) administracijos leidimu?

Būtinai.

Pavyzdys:

Atejo mergina dirbti 2010 01 06. Padirbo 23 k.d. ir nuo 2010 01 28 isejo gimdymo atostogu iki 2010 06 02. Poto vaiko priežiūra iki 2012 04 25. Nuo 2012 04 26 iki 2012 06 18 neatvykimas administracijai leidus. 2012 06 18 atleidžiama iš darbo.

Tai i staza ieina dirbtas laikas, gimdymo atostogos ir tik 14 k.d is 52 suteiktu neatvykimo i darba admin. leidimu laikotarpio .

tags: #pranesti #sodrai #apie #neatvykima