Atraskite Muzikos Terapijos Stebuklus Autizmo Gydymui – Efektyvūs Metodai ir Patarimai

Muzikos terapija, arba meloterapija, yra vienas iš psichoterapijos metodų, naudojantis muziką gydymui. Muzika veikia žmogaus emocijas, keičia nuotaiką, silpnina nerimą, įtampą, baimę ir uždarumo būsenas. Šis terapijos būdas taikomas gydant centrinės nervų sistemos funkcinius sutrikimus, psichikos ir psichosomatines ligas.

Muzikos terapijos istorija

Senovės Egiptas: Muzikos gydomasis poveikis aprašytas senovės egiptiečių papirusuose apie mediciną (apie 1500 m. pr. Kr.).
Biblija: Minima, kad Dovydas arfos garsais gydė karalių Saulių nuo depresijos.
Senovės Graikija: Muzikos auklėjamąją ir gydomąją galią aprašė filosofai Pitagoras, Aristotelis ir Platonas.
Viduramžiai: Gydymas muzika buvo primirštas.
XVI a.: Muzikos terapija gydyta chorėja (Šv. Vito šokis).
XVII-XIX a.: Muzikos terapija buvo gydomos psichikos ir somatinės ligos.
XX a.: Buvo renkami empiriniai duomenys apie muzikos poveikį žmogui, pradėti moksliniai tyrimai. Po II pasaulinio karo muzikos terapijos plėtra ypač suintensyvėjo.
Lietuva: Nuo XX a. 8 dešimtmečio pabaigos muzikos terapija, kaip sudedamoji psichoterapijos dalis, taikoma lėtinėms ligoms ir psichiatrijoje psichikos ligoms gydyti.

Muzikos terapijos poveikis

Moksliniais tyrimais įrodytas raminantis ir aktyvinantis muzikos poveikis kai kurioms organizmo funkcijoms, tokioms kaip kvėpavimo dažnis, medžiagų apykaitos procesai, širdies veikla, kraujospūdis ir raumenų tonusas. Muzika, kaip skausmą malšinanti priemonė, taikoma akušerijoje, odontologijoje ir chirurgijoje.

Muzikos terapijos formos

Muzikos terapija taikoma individualiai ir grupėse, būna pasyvi ir aktyvi:

Pasyvi muzikos terapija: Klausomasi muzikos ir su terapeutu aptariami jos sukelti įspūdžiai bei jausmai.
Aktyvi muzikos terapija: Asmuo pats atlieka muzikos kūrinį. Aktyvi muzikos terapija naudojama uždarumo būsenoms (pvz., autizmui) gydyti.

Terapija ypač efektyvi derinant ją su kitomis medicinos ir psichoterapijos priemonėmis - hipnoze, choreografijos, dailės (meno) ir miego terapija, šviesos ir spalvų efektais, masažu bei mineralinėmis voniomis.

Muzikos terapija autizmui

Aktyvi muzikos terapija ypač naudinga gydant uždarumo būsenas, tokias kaip autizmas. Dviejų vaikų tėtis vilnietis Arvydas Dimša pastebėjo, kad muzika pradėjo keisti jo sūnaus, turinčio vystymosi raidos sutrikimą, gyvenimą. Būdamas vos kelerių metų, vaikas isteriškai klykdavo pamatęs vabzdį, ilgai nepradėjo kalbėti, bijodavo nepažįstamų žmonių ir galėdavo pradingti prekybos centre. Berniukui buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas - Aspergerio sindromas.

Visgi Adomo tėvai nenuleido rankų ir ieškojo pagalbos, kaip padėti sūnui paspartinti vystymosi raidą. Adomas mielai dainuodavo pats sau vienas ir kas svarbiausia, labai lengvai įsimindavo ir melodiją, ir dainos žodžius. Atsidūręs socialinės raidos ir reabilitacijos centre „Avevitus“, ketverių metų vaikas pradėjo kalbėti. Pedagogai atkreipė dėmesį į vaiko išskirtinį muzikinį talentą - būdamas vos penkerių metų jis galėjo paskambinti Šopeno ar Mocarto kūrinius.Šiandien berniukui jau 14 metų, jis guvus paauglys, drąsiai pasakojantis apie savo pomėgius, svajones ir netgi ateities planus. Adomas mokosi groti pianinu, bet jam labiau patinka dainuoti - užtenka pasiklausyti muzikinio kūrinio 5-6 kartus ir jo jau nebepamirš - galės tiksliai atkartoti ir žodžius, ir melodiją.

Vibroakustinė stimuliacija

Vystantis mokslui ir nuolat tobulėjant technologijoms, diegiamos vis efektyvesnės priemonės bei metodai muzikos terapijos tobulinimui, viena iš jų yra vibroakustinė stimuliacija. Šiais vaikais naudojamas muzikos ir vibroakustikos metodų derinys. Vibroakustinį metodą pirmą kartą 1989 m. panaudojo O. Skille ir T. Wigram. Prie paciento kėdės ar fotelio yra primontuojamas žemo dažnio garsus arba infragarsus skleidžiantis garsiakalbis, kurio tikslas yra vibruoti paciento kūną žemo dažnio garsu biorezonansiniu būdu.Vibroakustinėje terapijoje garso dažnis yra nuo 30 iki 120 Hz. Pastebėta, kad 40 Hz žemo dažnio garsas reguliuoja dėmesio koncentraciją. Daugybės muzikos terapeutų ir mokslininkų, tokių kaip L. Mayer, C. Burke ir O. Skille, tyrimų duomenimis, vibroakustinis metodas gydo daugelį somatinių, psichosomatinių bei funkcinių sutrikimų. Skille (1992) pirmasis vibroakustiką pradėjo taikyti autizmo sutrikimų turintiems vaikams, autoriaus pastebėjimais, vibroakustinė terapija mažina autizmo simptomus.

Muzika ir stimai

Dvi valandos ramios muzikos ♥♥♥ Lopšinės vaikams bei kūdikiams ♫♫♫ Ramaus miegelio

Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius - tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Mums visiems būdingas savistimuliacinis elgesys, kuris savaime nėra blogas. Tai paprasčiausiai „stereotipiniai“, pasikartojantys motoriniai judesiai, daiktų ar kalbos vartojimas. Nepaisant to, stimai taip pat dažnai siejami su autizmu.Tinkamas klausimas galėtų būti: „Kodėl mano vaikas taip elgiasi?“ Siekimas suprasti elgesio motyvus - puiki pradžia. Stimai gali padėti:

Mažinti skausmą: Pakartotinis mažas trenkimas per galvą ar kitą kūno dalį sumažina bendrą skausmo pojūtį.
Valdyti emocijas: Tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali paskatinti stimus.
Savireguliacija: Kai kurie stimai atlieka raminimo ar paguodos funkciją.

Daugelis tiriamųjų atsakė, kad jų turimi stimai yra automatiniai ir nekontroliuojami, tačiau nei vienas nesakė, kad jų nemėgsta. Priešingai - tokį savo elgesį apibūdino kaip raminančiu. Kitas svarbus pastebėjimas - stimai yra arba atsakas į sensorinį jautrumą, pavyzdžiui, per didelį triukšmą, arba įkyrias mintis, pavyzdžiui, nerimą dėl darbo ir pan.Tyrimo dalyviai įvardija, kad kai kurie įžvalgūs šeimos nariai ir artimi draugai žinojo, kaip „perskaityti“ emocijas, stebint jų stimuliuojančio elgesio ypatumus. Toks aplinkinių supratimas ir socialinis stimuliavimo priėmimas yra raktas į minėtą sveiką bendravimą abiems pusėms.Svarbu paminėti, kad kai kurie savęs stimuliavimo veiksmai kenkia, žaloja ir gali sukelti rimtas traumas.

Kaip elgtis su stimais?

Atkreipkite dėmesį į sensorinius jautrumus ir emocinę aplinką.
Stimo metu toliau bendraukite su vaiku.
Paeiliui užsiimkite veikla, nebandydami sustabdyti stimo. Sukurkite teigiamą ryšį tarp stimuliavimo ir santykių kūrimo.
Prisijunkite prie stimų! Kai kuriose gydymo programose siūloma įsitraukti į savarankiškai stimuliuojantį elgesį kaip būdą bendrauti.

Muzikos terapijos nauda autistiškiems vaikams

Kai kurie autoriai teigia, kad muzikos terapijos užsiėmimai yra vienas iš nedaugelio būdų autizmo sutrikimų turintiems asmenims patirti išorinius stimulus, išvengiant tiesioginio kontakto su kitu žmogumi. Muzika gali būti naudojama funkcinės kalbos naudojimui, mokyti socialinių įgūdžių ir kt.Tačiau, atsižvelgiant į individualius vaiko skirtumus bei ypatumus, negali būti bendrų muzikos terapijos taikymo taisyklių. Vienam autistui tam tikra muzikos terapijos taikymo technika gali būti labai veiksminga, kitam gali net pakenkti. Muzika gali padėti sumažinti autizmo požymius ir skatinti ugdymąsi.

Muzikos terapijos elementai

Garsas, ritmas, melodija ir instrumentas padeda sudominti vaiką tiesiogiai nekontaktuojant su juo, t.y., nesukeliant vaikui baimės ar diskomforto. Santykis tarp vaiko ir instrumento, vaiko ir muzikos terapeuto, vaiko ir muzikos, vaiko ir kitų vaikų yra labai svarbūs.Muzikos terapijos pagalba galima sukurti šiltus tarpasmeninius santykius, ypač jei vaikas nevartoja funkcinės verbalinės kalbos. Muzikos terapija skatina protinę veiklą ir padeda ugdyti simbolių suvokimą. Pastebėta, kad muzikos terapija padeda sumažinti autistams būdingą echolalijos vartojimą, kuris dažnai trikdo funkcinės kalbos vystymąsi.

Muzikos terapijos užsiėmimai

Įvertinus autizmo sutrikimo požymius, muzikos terapijos užsiėmimų metu didžiausias dėmesys skiriamas noro bendrauti skatinimui, siekiama, kad vaikas pajustų komunikacijos funkcijas ir būtinybę.Muzikos terapeutas imituodamas (improvizuodamas instrumentu) vaiko įprastus posakius ar elgesį gali sukurti tam tikrą simbolinį santykį tarp garso ir vaiko elgesio. Tokiu būdu jo elgesys gali būti suprantamas kaip „komanda“ daug geriau nei žodinė instrukcija.

Kontakto raida muzikos terapijoje

Hauge ir Tønsberg (1998) pabrėžia, kad svarbiausia yra ne atkreipti vaiko dėmesį, bet siekti, kad vaikas pats rodytų iniciatyvą. Dėmesio atkreipimas dažniausiai būna pirmieji žingsniai ieškant ryšio su vaiku.Nordof ir Robbins išskiria dešimt kontakto lygių, pradedant nuo „jokio kontakto arba chaotiškos vaiko reakcijos“ (1 lygis) iki „pasitikėjimo grupinėje veikloje“ (10 lygis). Palyginimui, Schumacher (2004) kontakto raidos skalę sudaro 7 lygiai: (0) kontakto nebuvimas; (1) kontaktinė reakcija; (2) funkcinis-sensorinis kontaktas; (3) kontaktas, nukreiptas į save; (4) kontaktas, nukreiptas į kitą asmenį (intersubjektyvus); (5) ; (6) „susitikimas“ (interaktyvus) santykis.Galima teigti, kad muzikos terapijos procese sėkmingai „prakalbinami“ net ir labai „nedraugiški“ autistai.

Muzika ir motorika

Muzika naudinga normaliam motorikos vystymuisi. Pasak muzikos terapijos specialistų, stereotipiniams judesiams mažinti padeda ritmiškas judėjimas ar supimasis pagal muzikos tempą. Savaime suprantama, kad sumažinus stereotipinius judesius autizmo sutrikimų turintiems vaikams lengviau susikaupti ir mokytis naujų įgūdžių.Analizuojant muzikos terapijos įtaką autizmo sutrikimų turintiems vaikams, pastebėta, kad lavėja vaiko regimasis, girdimasis ir lytėjimo suvokimas. Žaisdamas (liečiant, bandant išgauti garsą) muzikos instrumentus vaikas pradeda suvokti garso, lytėjimo ir regimo vaizdo sąsajas. Be to, galima daryti išvadą, kad tokių užsiėmimų metu lavėja priežasties - pasekmės suvokimas bei skatinama vaiko motyvacija muzikuoti - t.y., žaisti.Alvin (1975) pabrėžia dainų su judesiais (veiksmo dainų) reikšmę. Autoriaus teigimu, veiksmo dainos padeda lavinti vaiko motoriką bei koordinaciją.

Muzikos ugdymo galimybės

Neseniai įvykusią apskritojo stalo diskusiją „Autistiškų vaikų muzikinio ugdymo galimybės“ leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė laiko viena sėkmingiausių iniciatyvų. Leidyklos suburtiems skirtingų sričių specialistams pavyko pasiekti svarbių susitarimų dėl muzikos taikymo autistiškų vaikų ugdymo praktikoje.Diskutuojama apie autistiškų vaikų ugdymo principus, muzikos terapijos ir muzikinio ugdymo metodų dermę. Ekspertai įvertino muzikos vaidmenį ugdant vaikų gebėjimus, aptarė tėvų švietimo ir jų dalyvavimo mokymosi procese svarbą.Mokslininkai ir pedagogai pastebi, kad autistiški vaikai, kurių aukštas intelekto koeficientas, dalyvauja muzikos atlikėjų festivaliuose, tarptautiniuose dainos konkursuose, koncertuoja užsienio šalyse, yra netgi įgijusių aukštąjį muzikinį išsilavinimą ir dirbančių pagal šią specialybę.

Lentelė: Muzikos terapijos nauda autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams

Sritis	Nauda
Emocijos	Mažina nerimą, įtampą, baimę, uždarumo būsenas
Motorika	Lavinama motorika ir koordinacija, mažinami stereotipiniai judesiai
Komunikacija	Skatina norą bendrauti, padeda ugdyti simbolių suvokimą, mažina echolaliją
Sensorinis suvokimas	Lavina regimąjį, girdimąjį ir lytėjimo suvokimą
Socialiniai įgūdžiai	Padeda mokyti socialinių įgūdžių, užmegzti tarpasmeninius santykius