Muzikos terapija - tai terapinė praktika, kuri naudoja muzikos elementus, kaip pvz., garsą, ritmą, melodiją, aukštį, tembrą, dermes ir žodžius, siekiant pagerinti asmens fizinį, psichologinį, emocinį ir socialinį gerbūvį. Tai yra specializuota terapinė sritis, kurią praktikuoja kvalifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi muzikos terapijos žinias bei įgūdžius. Muzikos terapija yra efektyvi ir galinga priemonė, padedanti žmonėms palengvinti kasdienius rūpesčius ir patirti vidinės ramybės jausmą.
Muzikos terapija gali padėti sušvelninti stresą, skatinti komunikaciją, pagerinti motoriką, padidinti emocinį intelektą, prisidėti prie tikslingo elgesio pokyčio ir skatinti saviraišką. Tai yra vienas iš seniausių gydymo būdų, kuris vis dar naudojamas gydant įvairias psichologines būsenas. Muzikos terapija ir ryšys tarp muzikos ir medicinos egzistuoja daugelį metų. Muzikos veiksmingumas ir naudojamas gydymo tikslais yra įrodytas klinikinių tyrimų. Muzika padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sveikti - malšina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką.
Naudojami įvairūs muzikos elementai - melodija, harmonija, metras, aukštis, trukmė, tembras, forma, faktūra, įvairios dermės ir instrumentai. Šių elementų dėka muzikos terapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno žmogaus poreikiams ir galimybėms. Muzikos terapeutai specializuojasi dirbti su konkrečiais klientų poreikiais. Muzikos terapijos metodai yra taikomi atsižvelgiant į konkrečius sutrikimus: muzikinė psichoterapija susitelkia ties psichikos sutrikimais (tokiais kaip depresija, šizofrenija, trauminis stresas), tuo tarpu neurologinė muzikos terapija naudojama gydant neurologines problemas (pvz., insultą, Alzhaimerio ligą, autizmą, išsėtinę sklerozę).
Konferencijos dalyvius pasveikinęs sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis informavo, kad jau parengtas Alternatyvios medicinos įstatymo projektas. Jis reglamentuos ir muzikos terapijos veiklą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Muzikos Terapijos Nauda Vaikams
Vaikai mėgsta leisti laiką žaidžiant, judant, kūrybiškai išreiškiant save ir grojant muziką. Jiems svarbios teigiamos emocijos ir džiaugsmingos patirtys, nepaisant esamų kliūčių. Muzika leidžia jiems pajusti sėkmės jausmą bei dalintis muzikavimo malonumu, nepaisant galimų sunkumų. Muzika yra kaip universali kalba, jungianti žmones ir peržengianti visus barjerus, nereikalaujanti žodžių, tačiau kurianti betarpėį bendravimą.
Ji skatina vaikus veikti bei pasitelkti kūrybiškumą. Muzika vaikams yra natūrali, savyje turinti terapinį poveikį, atpalaiduojanti ir skatinanti teigiamą veiklą. Todėl muzikinėje terapijoje sukuriamas džiugus, saugi žaidybinė muzikinė aplinka, kurioje siekiama ne tik muzikinių, bet ir terapinių tikslų. Svarbu, kad vaikus motyvuotų įvairios muzikinės veiklos, kurias galima būtų pritaikyti kiekvienam vaikui. Muzikinėje terapijoje skiriama ypatinga dėmesio vaikų individualiems poreikiams, skatinamas jų kūrybiškumas ir priimama kiekviena vaiko išraiška, suteikiant jai muzikinę formą.
Muzikos terapijos užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas saugiam ryšiui tarp muzikos terapeuto ir vaiko, skatinant deramą sąveiką bei teigiamą dabarties patyrimą. Šis ryšys aktyvuojamas per malonias muzikines veiklas, kurios padeda įgyvendinti terapinius tikslus. Muzikinė veikla, kaip kompleksiškas stimuliatorius, gali tenkinti keletą terapinių poreikių vienu metu.
Muzikos Terapija Autizmo Spektro Sutrikimams
Saviraiška per muziką ar vaizduojamąjį meną naudinga visiems. Tačiau meno terapija gali sužadinti ir nuraminti ASS turinčių asmenų smegenis taip, kaip kitais būdais paveikti būtų sudėtinga.
Muzikos terapija 🌿Atpalaiduojanti muzika ir gamtos garsai giliam miegui ir streso mažinimui #3
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
„Man ne kartą iš tėvų teko girdėti, kad jų ASS turintis vaikas reaguoja tik į muziką, daugiau į nieką. Po muzikos terapijos toks vaikas atgyja, tampa džiaugsmingas, energingas, šoka, bendrauja“, - pasakojo profesorius Phillipas L. Pearlas, vadovaujantis Bostono vaikų ligoninės Epilepsijos ir klinikinės neuropsichologijos skyriui.
Savo paskaitoje profesorius pabrėžė, kad muzika - jos klausymasis ir įsivaizdavimas - aktyvina nemažai abiejų smegenų pusrutulių, taip pat ir smegenėlių, sričių. Muzikos suvokimas prasideda girdimojo suvokimo (audialiniame) smegenų centre, skirtingos smegenų zonos reaguoja į garso aukštumą, tembrą, ilgį, garsumą. Muzikinė improvizacija aktyvina somatosensorinę smegenų žievę (atlikimas), deaktyvina limbinę žievę (motyvacijos ir emocijų reguliavimas), aktyvina motorinį Broko centrą (ekspresyvios kalbos centras).
Dr. Vilmantė Aleksienė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos įkūrėja ir pirmininkė: „Pirmąsias sėkmės istorijas taikant muzikos terapiją ASS turintiems žmonėms aprašė Paulas Nordoffas ir Robertas Claytonas Robbinsas (1977) bei Juliette Louise Alvin (1978). Pastaraisiais dešimtmečiais profesionalių muzikos terapeutų aprašytų sėkmės atvejų ir muzikos terapijos tyrėjų įrodymų apie muzikos terapijos naudą žmonėms su ASS yra tikrai gausu (Geretsegger, Elefant, Moessler, Gold, 2014; Kern, Rivera, Chandler, Humpal, 2013).“
Įrodyta, kad muzikos terapija efektyviai gerina autistiškų vaikų bendravimo, tarpasmeninių santykių įgūdžius, ugdo asmeninę atsakomybę (Whipple, 2012), gali padėti išlaikyti dėmesį (Kalas, 2012), lavina sensorinius, percepcinius ar stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius (LaGasse, Hardy, 2013), padeda identifikuoti bei tinkamai reikšti emocijas (Katagiri, 2009).
Lietuvos muzikos terapijos specialistai taip pat dirba su ASS turinčiais vaikais. Sėkmės istorijomis S. Zvicevičienė, J. Žebrauskaitė-Taločkienė, M. Balderman, I. Papečkytė, L. Švirinas, A. Vilkelienė pasidalijo knygoje „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“ (2016). Profesionali muzikos terapija daugiausia taikoma Vilniuje, taip pat Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje. Geriausia kreiptis į Lietuvos muzikos terapijos asociaciją - rekomenduosime įstaigą ir muzikos terapeutus (www. Muzikos terapija yra efektyvi ir galinga priemonė, padedanti žmonėms palengvinti kasdienius rūpesčius ir patirti vidinės ramybės jausmą.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos nauda autizmui
Muzikos Terapijos Sesijos
Muzikos terapijos sesijos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui, šeimai ar grupėms. Pirmojo susitikimo metu nustatomi kliento poreikiai ir tikslai, taip pat aptariamos galimybės siekti šių tikslų. Klientas gali susipažinti su terapeutu, išbandyti metodus, o terapeutas vertina, ar jis gali padėti. Tada terapeutas pasiūlo sesijų planą per kelis mėnesius ar net metus į priekį. Po nustatyto laiko įvertinama, ar pasiekti tikslai. Jei dar yra problemų, gali būti siūloma pratęsti terapiją arba kreiptis į kitą specialistą.
Muzikos terapijos sesijos gali vykti įvairiose institucijose, tokiuose kaip mokyklos, ligoninės ir senelių namai, taip pat specializuoti muzikos terapijos centrai. Viena sesija trunka apie valandą, ir visuomet užtikrinamas paslaptis. Muzikos terapija dažniausiai apima pokalbius ir įvairias muzikines veiklas.
Europoje daugiausia naudojami aktyvios muzikos terapijos metodai, kuriuose klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja ir kuria muziką. Amerikoje populiarus yra receptyvusis metodas, vadinamas GIM (angl. Guided Imagery in Music), kuriuo klientas ne groja patiems, bet klausosi muzikos. GIM terapijoje klientas, būdamas gilios atsipalaidavimo būsenoje, kalbasi su terapeutu apie muzikos sukeliamus vaizdinius ir jausmus, siekdamas suprasti savo sunkumus ir rasti būdų juos įveikti.
Instrumentai Muzikos Terapijoje
Muzikos terapijai reikalingi instrumentai gali skirtis priklausomai nuo terapijos tipo, klientų poreikių ir terapeuto metodų. Vis dėlto, yra keletas instrumentų, kurie dažnai naudojami dėl jų lankstumo, galimybės pritaikyti prie įvairių scenarijų ir prieigos prie įvairių amžiaus grupių.
Muzikos Poveikis Kūnui
Muzikos įtaka kūnui labai plati. Jis gali skatinti intelektualinę veiklą, palaikyti įkvėpimą, ugdyti estetines vaiko savybes. Harmoninga muzika geba sutelkti moksleivių dėmesį ir padeda greitai įsiminti naują medžiagą. Muzikos terapija padeda suvokti muzikos kalbą, įvairius garsus, ritmus, melodijas, tempą, tembrą, režimą, turi psichologinį ir fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.
Muzika dažnai siejama su nuotaika, kai mėgstama daina gali pakelti nuotaiką, suteikti energijos ir padėti atsipalaiduoti. nors kiekvieno asmeniškai prie širdies artima muzika yra pati veiksmingiausia. skatinti kūrybiškumą. Muzikos terapija turi teigiamą poveikį kiekvienam, nepaisant jo muzikinio skonio, įgūdžių ar muzikos supratimo. Skirtingi muzikos žanrai sukelia skirtingus neurologinius dirgiklius. Pavyzdžiui, klasikinė muzika suteikia komforto ir atsipalaidavimo, o roko muzika, priešingai, gali sukelti diskomfortą.
Atskiri muzikos elementai, sudarantys muzikos kalbą, turi tiesioginį poveikį įvairioms žmogaus kūno sistemoms. Jei muzikos ritmas skamba rečiau nei pulso ritmas, tai melodija atpalaiduos kūną, švelnūs ritmai ramina, o jei greitesni už pulsą, atsiranda jaudinantis efektas. Greiti pulsuojantys ritmai gali sukelti neigiamas emocijas. Liūdnos, minorinės tonacijos turi sunkinantį, slegiantį poveikį, džiaugsmingos, didingos - pakelia nuotaiką, didina kraujospūdį, raumenų tonusą. Taip pat labai svarbios tokios savybės kaip disonansai - neharmoningi garsų deriniai, jie jaudina, erzina, o harmoningi garsų deriniai - jie priešingai, ramina, sukuria malonų jausmą.
Muzikos terapija paremta reikiamų melodijų ir garsų parinkimu, kurių pagalba galima teigiamai paveikti žmogaus organizmą. geresnės nuotaikos ir geresnių rezultatų. Muzikos klausymas gali sumažinti nerimo ir nesaugumo jausmą. Jums padės pagrindinės melodijos, kurios tempas yra žemesnis nei vidutinis. Liaudies ir vaikiška muzika suteikia saugumo jausmą. Hiperaktyviems vaikams naudinga dažnai ir ilgai klausytis ramios, tylios muzikos. Fleitos, smuiko ir fortepijono garsai atpalaiduoja ir ramina. Gamtos garsai (jūros, miško ošimas) ir valsai (sūkuriuojantis ritmas - trys ketvirtadaliai) suteikia raminamąjį poveikį.
Norint pakelti bendrą gyvybingumą, pagerinti savijautą ir aktyvumą, reikia ritmingos, gaivinančios muzikos. visų rūšių ritminiai judesiai, ritminiai žaidimiai. Norint suprasti muzikos kalbą, reikia jos ne tik klausytis, bet ir piešti. Muzikiniai garsai atitinka tam tikras spalvas. Muziką galite piešti spalvingomis dėmėmis, potėpiais, kurių spalvinė gama priklausys nuo požiūrio į kūrinį, nuotaikos, vyraujančios emocijos. Bendravimas ir menų integravimas su muzika išmokys įsiklausyti ir klausytis muzikos. Svarbu išmokyti mokinius suprasti muzikinę kalbą ir ją naudojant išreikšti save. Rekomenduokite mokiniams klausantis muzikos nesusikoncentruoti ties tuo, kas nesuprantama, o įjungus lengvą muziką tiesiog atlikti įprastus buities darbus (pvz: namų ruošos darbus).