Gauti solidų atlyginimą ir leisti sau mėgautis gyvenimu nori daugelis. Tačiau ne visi yra pakankamai motyvuoti, jog ryžtųsi ką nors gyvenime keisti. Uždirbti daugiau svajoja daugelis, tačiau ne visi turi ryžto to siekti. Lietuvoje gyvenimo sąlygos yra geros, tačiau siūlomas uždarbis ne visuomet motyvuoja sunkiai dirbti. Todėl vis daugiau žmonių renkasi darbą užsienyje. Darbas Olandijoje pasirenkamas itin dažnai.
Darbas Olandijoje pasirenkamas itin dažnai. Kai kurie renkasi šią šalį dėl siūlomų gerų darbo sąlygų, kiti dėl motyvuojančių atlyginimų. Darbą Olandijoje pasirinkti verta dėl daugelio priežasčių.
Renkantis šalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokį darbą reikės dirbti, bet ir į kitus dalykus. Olandijoje reikės ne tik dirbti, bet ir gyventi, todėl svarbu žinoti, jog tai viena iš laimingiausių tautų. Minėjome, jog olandai laimingi žmonės. Baimintis dėl nedraugiškos darbo aplinkos ir įtampos nereikia. Olandai laimingi, draugiški, šiuolaikiški, todėl darbe įtampos neturėtų kilti. Darbe svarbu sutarti su bendradarbiais, jog darbas vyktų sklandžiai.
Būtina paminėti, jog Olandija yra viena iš saugiausių šalių. Tai nereiškia, jog nereikia rakinti namų durų arba galima vaikščioti šaligatviais naktimis, tačiau dienos metu nereikia baimintis dėl užpuolimų. Šalyje žmonės draugiški, todėl kilus pavojui, galima tikėtis pagalbos. Renkantis šalį svarbu atkreipti dėmesį, jog šalyje būtų saugu. Olandijoje galima rasti nemažai lietuvių, todėl šalis nebus visiškai svetima. Gali būti, jog darbe bus daugiau lietuvių, todėl bus lengviau susikalbėti ir bendrauti.
Eurodirbk.lt galite rasti darbo pasiūlymų Olandijoje. Dirbti Olandijoje verta dėl minėtų priežasčių, tačiau svarbu atidžiai rinktis darbo skelbimą. Mėgiamą darbą dirbti lengviau ir smagiau. Renkantis svarbu atsižvelgti, jog darbas atitiktų turimą darbo patirtį, žinias. Tokiu atveju bus nesudėtinga prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos ir gerai atlikti darbą. Darbo Olandijoje kartais ieško tie, kurie anksčiau nedirbo. Neturint darbo patirties sudėtingiau rasti darbą, tačiau darbas Olandijoje siūlomas net ir tiems, kurie nemoka atlikti jokių darbų.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Tik keletui Europos valstybių pavyksta išlaikyti nepriekaištingą nedarbo lygį, neviršijantį 5 proc. Jų receptais bent iš dalies neprošal pasinaudoti toms šalims, kuriose darbo nuolat neturi penkiolika, dvidešimt, o kai kuriais atvejais - beveik 30 proc. Europos Sąjungoje nedarbas dabar siekia beveik 11 proc., o prošvaisčių, kad šiemet jis ims ir sumažės, beveik visiškai nėra, nes padėtis tik blogėja. Pavyzdžiui, statistika skelbia, kad visoje ES šiuo metu darbo neturi daugiau nei 26 mln. žmonių, o kas mėnesį įregistruojama dar po maždaug 150 tūkst. Tačiau svarbiausia, kad net 18,8 mln. visų Europos bedarbių gyvena euro zonos šalyse ir daugiau nei 100 tūkst. naujų bedarbių kas mėnesį užfiksuojama būtent šiose 17-oje valstybių.
JAV analitikai Michaelas B.Sauteris ir Charlesas B.Stockdale’as iš Volstrito pernai parengė studiją, kurioje analizavo mažiausio nedarbo rodikliais pasižyminčias pasaulio valstybes. Likusias valstybes jie pavadino visuotinio darbo valstybėmis, mat bedarbių jose jau daug metų yra mažiau nei 5 proc. Pasak analitikų, šios valstybės paslaptis - labai išplėtota rinkos ekonomika, paremta aptarnavimo ir pramonės sektoriais, ir ypatingos vyriausybės pastangos skatinti darbdavius neatleisti darbuotojų. Apžvalgininkas Adamas Cohenas pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin gerai suveikė Olandijoje, taip pat ir Austrijoje bei Vokietijoje įgyvendintos trumpalaikio darbo programos. Dėl jų Olandijoje nedarbo lygis neišaugo net tuomet, kai šalyje smarkiai, beveik perpus, smuko, tarkime, sunkvežimių gamyba - viena svarbiausių jos pramonės šakų.
Valstybės parama tuomet prisidėjo prie to, kad darbą išsaugojo per 80 proc. “Hire and Fire” (pasamdyk ir atleisk) - taip vadinasi trumpalaikiai darbo kontraktai, kuriuos krizių laikotarpiu subsidijuoja Olandijos vyriausybė, leisdama darbdaviams, kurių pajamos smunka bent 30 proc. Svarbu paminėti, kad šiai valstybei tokie maži nedarbo rodikliai atsiėjo nepigiai. Skaičiuojama, kad Olandijos biudžetui trumpalaikio darbo programos, kurios į šalies konstituciją kaip būtina priemonė krizės laikotarpiu buvo įrašytos dar nacių laikais, vien per pastaruosius kelerius metus kainavo apie 2 mlrd.
Tačiau kas tinka vienoms šalims, nebūtinai suveikia kitose. “Galbūt dėl to, kad Olandijoje buvo panaudotos ir kitos priemonės, kurioms Vokietija nesiryžo”, - svarsto S.Scarpetta, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Olandijoje pastarosios krizės laikotarpiu vyriausybė ėmėsi visų priemonių, dažnai vertinamų prieštaringai, kad atbaidytų gyventojus nuo mėginimų piktnaudžiauti bedarbiams skirtomis išmokomis. Pavyzdžiui, pernai Olandijoje staiga liko net 20 tūkst. Vokietijoje nedarbas pasižymi viena ir, ko gero, pačia svarbiausia savybe - jis yra stabilus.
Galima sakyti, kad nedarbo lygis nuo pat 2005 iki 2011 m. stabiliai mažėjo tiek buvusioje Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje, o 2011 m. 7,1 proc. “Dabar darbo rinka atsigauna daug sparčiau, nei tikėtasi”, - džiaugiasi Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen, paminėdama, jog šalyje, kurios ekonomiką aukštyn tempia didelis vidaus vartojimas ir itin aukštos kvalifikacijos darbininkų gildija, sugebanti lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių, taip pat sparčiai daugėja ir visą darbo dieną dirbančių žmonių.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Jaunimo nedarbas kelia itin didelį susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES).Briuselyje vykusioje konferencijoje „Piliečių agora jaunimo nedarbo klausimais" dalyvavo 56 jaunieji europiečiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių - po du 18-30 metų jaunuolius iš kiekvienos šalies. Agoros dalyviai tris dienas diskutavo apie pagrindines kliūtis ieškantis darbo ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz) įteikė savo siūlymus, kaip didinti jaunimo užimtumą ES.
Statistika rodo, kad jaunimas yra labiausiai nedarbo paliesta socialinė grupė: darbo neturi daugiau nei ketvirtadalis - 5,6 milijonų - 15-24 metų europiečių. Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis - Graikijoje ir Ispanijoje (atitinkamai 57, 3 proc. ir 56 proc.), žemiausias - Olandijoje ir Danijoje (atitinkamai 11,4 proc. ir 11,5 proc.).
Jaunimo nedarbo lygis ES šalyse
Pajūryje užfiksuoti uraganiniai vėjo gūsiai: įvesti laivybos ribojimai
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Olandijoje nedarbas sausio mėnesį pasiekė net 8,5 proc., kai tuo tarpu prieš keletą metų šis rodiklis buvo vienas iš mažiausių Europoje ir tesiekė 5 proc. Atrodytų padirbėję užsienyje lietuviai turėtų sugrįžti, tačiau klientų pateikiami dokumentai rodo, kad dauguma lietuvių pasibaigus vienam sezoniniam darbui ieško kito darbo Olandijoje.
Mokesčius iš Olandijos praėjusiais metais susigrąžino 50 proc. Olandijoje pajamos už darbinę veiklą apmokestinamos progresyviniu pajamų mokesčio tarifu, t.y. kuo didesnės pajamos, tuo didesniu mokesčių tarifu jos apmokestinamos. Ši sistema mūsų tautiečiams yra priimtina, kadangi lietuvių metinis darbo užmokestis dažniausiai neviršija 19 tūkst. eurų ir yra pritaikomas minimalus 37 proc. tarifas. Maksimalus pajamų mokesčio tarifas Olandijoje yra 52 proc. Jis yra taikomas retai - kai metinės pajamos viršija 52 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Yra pasitaikę atvejų, kai „RT Tax Lietuva“ bendrovės klientams, dirbusiems Olandijoje, sugrįžo 5000-5500 eurų permokėtų pajamų mokesčių. Vienas iš lietuvių vertinamų privalumų Olandijoje yra išmokos vaikui, reguliariai mokamos iki kol vaikui sukanka 18 metų. Augant vaikui, didėja ir išmoka: 12-17 metų vaikui ši išmoka per metus siekia apie 1100 eurų. „Gera žinia ta, kad nuo šiol „vaiko pinigus“ yra įmanoma atgauti už praėjusį laikotarpį, jei šios išmokos nebuvo gaunamos gyvenant Olandijoje“, - teigė V. Vidutinė grąžinama mokesčių suma iš Olandijos siekia 900 eurų.
Kartais atsitinka taip, kad mokesčių permoka nesusidaro, tačiau mokesčių deklaraciją vis tiek privalu pateikti. „Tenka tvarkyti grįžusių tautiečių dokumentus tiek tam, kad jie susigrąžintų permokėtus mokesčius, tiek tam, kad jie grįžtų į Lietuvą neturėdami skolų. Olandija nėra tarp pirmųjų valstybių pagal emigracijos iš Lietuvos rodiklius, tačiau tendencijos rodo, kad šią kryptį renkasi vis daugiau lietuvių.
Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Minimalus įmanomas nedarbo lygis, kai nėra ciklinio nedarbo, yra natūralusis nedarbo lygis. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2007 visame pasaulyje nedarbo lygis vidutiniškai sudarė 5,7 % (vyrų - 5,5 %, moterų - 6,0 %, jaunimo iki 25 metų - 11,9 %). Ekonomiškai stipresnėse šalyse nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei Trečiojo pasaulio valstybėse: Rytų Azijoje (be Japonijos) - 3,9 %, Europos Sąjungoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje - 5,7 %, o Šiaurės Afrikoje - 10,6 %, Artimuosiuose Rytuose - 9,5 %.
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu.
Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva.
Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose.
Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis. 2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %. 2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Nyderlanduose gruodžio mėnesį bedarbių skaičius siekė 12 000, tai pirmasis pokytis statistikoje nuo 2014 gegužės mėn. Susumavus visus duomenys - Olandijoje šiuo metu yra 642,000 = 8% bedarbių, tai vis dėl to mažesnis skaičius, palyginus su praeitais metais (666,000). Šis skaičius smarkiai sumažėjo tarp gegužės ir rugpjūčio mėnesių. Vėliau stabilizavosi (8%) tarp rugsėjo ir lapkričio.
Ministras Lodewijk Asscher liko nepatenkintas tokia statistika. Šalies ekonomistai pranašauja, kad bedarbystės skaičiai mažės šiais metais. Mažinti bedarbių skaičių, tai vyriausybės prioritetas. “Mes bendradarbiaujam su darbdaviais ir darom viską, kad žmonės išsaugotų savo darbus”.
| Metai | Nedarbo lygis (Darbo biržos duomenys) | Nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys) |
|---|---|---|
| 1991 | 0,3% | - |
| 1993 | 3,1% | - |
| 1995 | 6,2% | - |
| 2001 | 11,2% | 16,5% |
| 2008 | - | 5,8% |
| 2009 (II ketv.) | - | 13,6% |
tags: #nedarbingumo #lygis #olandijoje #statistika