Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (SHMMF) yra svarbus Lietuvos akademinės bendruomenės centras, siekiantis ugdyti Lietuvos ir pasaulio piliečius, pasirengusius nacionalinei ir tarptautinei darbo rinkai. Fakulteto prioritetas - socialinė partnerystė ir tarptautiškumas, užtikrinant studijų kokybę ir mokslinių tyrimų plėtrą.
Bendradarbiavimas su privataus ir viešojo sektoriaus organizacijomis, vietos bendruomenėmis ir Alumni suteikia rinkos poreikius atitinkančių praktinių žinių, gebėjimų bei įgūdžių, skatina kurti bendrus projektus, siūlyti inovatyvius sprendimus ir organizuoti praktinę veiklą.
Istorija ir tradicijos
K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus gatvių kampe stovi pastatas, kuris istorijon įėjo kaip Lietuvos universiteto Pirmieji rūmai. Šie rūmai turi gilią mokslinę, kultūrinę dvasią, kadangi nuo pat pradžių buvo tapę svarbiausiu Lietuvos intelektualiojo ir kultūrinio gyvenimo centru. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas, o 1922 m. kovo 24 d. pradėjo veikti Teisių fakultetas. Nuo 1927 metų jie vadinti Pirmaisiais rūmais. Čia buvo įsikūręs Rektoratas ir veikė Teisių fakultetas, buvo Matematikos-gamtos fakultetų auditorijos.
Personalijos
Prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė - 48 metų mokslinį-pedagoginį stažą turinti mokslininkė, 31 metus nepertraukiamai dirbusi KTU. Jos akademinis kelias prasidėjo 1973 metais KPI Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedroje. Apgynusi disertaciją, P. Jucevičienė toliau tęsė akademinę veiklą - pedagoginį darbą ir mokslinius tyrimus - KPI. 1986 m. perėjo dirbti į Liaudies ūkio specialistų tobulinimo institutą (vėliau - Lietuvos vadybos akademija), kur docentės pareigose dirbo iki 1990 m., kuomet perėjo dirbti į atkuriamą Vytauto Didžiojo universitetą ir Vadybos katedroje docentės pareigose dirbo vienerius metus. Jos nepertraukiamas darbo KTU stažas prasidėjo 1991 metais. Vykstant pokyčiams universitete, keitėsi akademinės struktūros: 1999-2014 metais P. Jucevičienė - Ugdymo sistemų katedros vedėja, profesorė; 2014-2017 metais - Edukologijos katedros profesorė; nuo 2018 m. iki 2022 m. spalio 31 d. - Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė. 1999-2011 metais prof. P. Jucevičienė vadovavo KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos institutui. P. Jucevičienė KTU profesorės pareigose dirbo iki 2022 m.
Prof. P. Jucevičienės akademinis gyvenimas aprėpė platų mokslinių problemų lauką - edukologijos mokslo metodologiniai, šiuolaikinių ugdymo sistemų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, aukštojo mokslo modernizavimo, švietimo vadybos, organizacijos elgsenos, žmogiškųjų išteklių vystymo ir žinių vadybos klausimai. Profesorė P. Jucevičienė darniai sujungė tradicinės pedagogikos ir modernios edukologijos įžvalgas edukaciniams procesams vertinti ir analizuoti, yra pedagogikos virsmo į edukologiją Lietuvoje koncepcijos pagrindėja. Prof. P. Jucevičienė įnešė esminį indėlį į šiuolaikinės edukologijos, kaip mokslo disciplinos ir tarpdisciplininių tyrimų, vystymąsi Lietuvoje, tai darė telkdama edukologijos akademinę bendruomenę. Prof. P. Jucevičienės publikacija „Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos“ (1996) turėjo esminę reikšmę plėtojant šiuolaikinės edukologijos supratimą Lietuvoje. Jucevičienė publikavo apie 250 darbų. Tarp fundamentaliausių: monografijos - „Universiteto edukacinė galia“ (su bendraautoriais, 2010), „Besimokantis miestas“ (2007), dirbant drauge su Kembridžo mokslininkais, publikuota monografija „Aukštasis mokslas ir šalies vystymas“ (2007, Routledge Palmer Press), Modulinio mokymo teorija ir praktika (1989).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
1991 metais grįžusi dirbti į KTU, profesorė pradėjo aktyviai plėtoti edukologijos mokslinę grupę, kurios užuomazgos - 1962 metais KPI įkurtoje Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedroje, inicijuotoje prof. A. Novodvorskio ir kurioje, vadovaujamoje doc. L. Steponaitienės (vėliau ji - prof. L. Šiaučiukėnienė), būrėsi aukštosios mokyklos didaktikos tyrinėtojai. Prof. P. Jucevičienė edukologijos mokslinę grupę išplėtojo į Edukologijos mokslinę mokyklą, kurią 2007 m. Edukologijos mokslinės mokyklos tapimui ypač padėjo tai, kad LR Vyriausybės nutarimu 1992 m. KTU, KU ir VDU buvo suteikta Edukologijos mokslo krypties jungtinės doktorantūros teisė (pirmoji Lietuvoje edukologijos kryptyje); šiai doktorantūrai vadovauti buvo patikėta prof. P. Jucevičienei. 1992-2022 metais vien tik Kauno technologijos universitete buvo parengta per šimtą edukologijos daktarų.
Prof. P. Jucevičienės pakviesti edukologijos doktorantams ir jų vadovams seminarus vedė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė), Lundo universiteto (Švedija), Kvebeko universiteto (Kanada) mokslininkai, o Kembridžo universiteto profesorius T. H. McLaughlin nuo 1996 m. aštuonerius metus kiekvienais metais vedė KTU edukologijos doktorantūros modulį „Šiuolaikinė ugdymo filosofija“, turėjusį didelę reikšmę edukologijos mokslininkų tapimui. Profesorei du dešimtmečius vadovavus KTU Edukologijos mokslinei grupei, edukologų pastangomis taip pat buvo parengta keli šimtai magistrų, besispecializuojančių švietimo vadybos, edukacinių technologijų, socialinio ugdymo kryptyse. Prof. Palmira Jucevičienė buvo 40 apgintų disertacijų vadovė (3 - pedagogikos mokslo kandidato, 35 - edukologijos daktaro, 2 - vadybos (žinių vadyba)).
Prof. Palmira Jucevičienė - tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dalyvavusi Europos Sąjungos ir Amerikos šalių mokslo ir studijų programose. Profesorė užmezgė ir palaikė ilgamečius akademinius ryšius su Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė), Haifos universiteto (Izraelis), Lundo universiteto (Švedija) ir kitų šalių (Kanados, Italijos, Norvegijos) universitetų profesūra, rengė bendrus projektus, konferencijas, publikacijas; buvo tarptautinių konferencijų „European Conference on Knowledge Management“, „Internationational Conference on Intellectual Capital and Knowledge Management“ mokslinių komitetų narė ir jų leidžiamų mokslo žurnalų straipsnių recenzentė.
Prof. P. Jucevičienė inicijavo KTU mokslo žurnalą „Socialiniai mokslai“, buvo jo vyriausioji redaktorė, taip pat užsienio šalių mokslo žurnalų redkolegijų narė. Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo mokslinė taryba profesorę P. Jucevičienę išrinko šio universiteto vizituojančia mokslininke. Prof. P. Jucevičienė buvo pirmojo KTU Senato narė, iš viso buvo renkama į KTU Senatą keturias kadencijas (1992-1996, 1996-2000, 2007-2011, 2011-2016) ir svariai prisidėjo prie Universiteto savivaldos bei akademinės veiklos plėtojimo. Prof. P. Jucevičienė inicijavo Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos sukūrimą, buvo ilgametė šios asociacijos prezidentė, dėjo pastangas šiai nacionalinei asociacijai tapti Europos edukacinių tyrimų asociacijos kolektyviniu nariu, buvo šios europinės asociacijos valdybos narė.
Kaip Lietuvos mokslo tarybos narė (1991-1999) ir Lietuvos mokslų akademijos narė-ekspertė (1999-2009) ypač rūpinosi, kad Lietuvos švietimo, ypač - aukštojo mokslo, reforma būtų grindžiama naujausiomis ugdymo mokslo žiniomis. Kaip Fulbright mokslininkė, profesorė yra gavusi J. William Fulbright užsienio mokslinių tyrimų stipendijų tarybos ir JAV informacijos agentūros pripažinimą už aktyvų, produktyvų dalyvavimą Fulbright programoje (1995 m. prof. Nuo 1996 m. ji - Kembridžo universiteto vizituojanti profesorė, 2004 m. šio Universiteto St. Edmundo koledžo mokslo tarybos pripažinta vizituojančia mokslininke (angl. Profesorė aktyviai talkino Lietuvos švietimo įstaigoms, verslo organizacijoms bei viešojo valdymo institucijoms, siekiančioms tapti novatoriškomis, besimokančiomis organizacijomis. Lietuvos pramoninkų konfederacija už šiuos nuopelnus 2010 m. Prof. P. Jucevičienė inicijavo Kauno miesto vystymąsi į besimokantį miestą ir aktyviai dalyvavo šiame tapsme. Ji buvo Kauno besimokančio miesto tarybos narė. Kaip ekspertė atstovavo Lietuvai UNESCO kuriant Pasaulinį besimokančių miestų tinklą, kurio nariu dabar yra ir Kaunas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kauno savivaldybė apdovanojo P. Jucevičienę Santakos garbės ženklu (2009 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu (2010 m.). Profesorei Palmirai Jucevičienei už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje 2016 m. Tęsdama Kauno-besimokančio miesto idėjas, drauge su prof. Profesorė - daugelio komisijų ir projektų rengimo grupių narė; jos, kaip KTU profesorės, pastarasis darbas - ŠMSM ministrės įsakymu 2022 gegužės mėn. Už akademinius nuopelnus profesorė yra apdovanota Lietuvos švietimo ir mokslo ministro, KTU rektoriaus padėkos raštais, KTU Garbės ženklu, Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atminimo medaliu (2010 m.), taip pat - Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklu (2020 m.). Prof. P. Jucevičienė 2022 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Studijų programos
KTU Socialinių mokslų fakultetas siūlo įvairias studijų programas, atitinkančias šiuolaikinės visuomenės poreikius:
- Edukacinių sistemų studijų programa: Ugdo specialistus, turinčius žinių edukologijos, technologijų ir vadybos srityse. Absolventai bus pasiruošę dirbti besikeičiančioje aplinkoje ir turės darbo rinkoje ypač reikalingų lanksčių įgūdžių šiuolaikinio ugdymo iššūkiams spręsti.
- Politikos mokslų studijos: Siekia įgalinti visuomenę bei jos individus suprasti ir spręsti politinio populizmo, konspiracinių teorijų, „melagienų“ ir propagandos iššūkius.
- Naujųjų medijų kalbos: Jau nuo 2020 m. rudens pradėję studijas „Naujųjų medijų kalbos“ studijų programos studentai galės dvejus iš ketverių metų praleisti Ispanijos, Prancūzijos ar kituose tinklo universitetuose ir baigus studijas gauti net tris tai liudijančius dokumentus.
- Muzikos technologijos: Technologijos - ne vien tik sausi skaičiai ar inžinerija. Tai - ir menai. Todėl džiaugiamės galimybe jus pakviesti studijuoti į išskirtiniu turiniu ir puikiais dėstytojais pasižyminčią studijų programą.
- Socialinės inovacijos ir tyrimai: Studijos „Socialinės inovacijos ir tyrimai“ suteikia unikalų socialinių inovacijų kūrimo ir tyrimų metodologijos derinį. Jis leidžia absolventams tapti ekspertais, gebančiais ne tik analizuoti visuomenės problemas, bet ir kurti tvarius jų sprendimus, dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis institucijomis.
Taip pat fakultetas siūlo ir kitas studijų programas, tokias kaip: Viešasis administravimas, Komunikacija, Vertimas ir redagavimas, ir kt.
Mokslinė veikla ir projektai
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) prasideda projekto „Modernios didaktikos kompetencijų ugdymo sistema“ veiklos. Lapkričio 26 dieną šio projekto dalyviai rinkosi į pirmąjį kūrybinį komandos formavimo seminarą. A. Ražanauskas pasidžiaugė, kad KTU dėstytojai aktyviai įsitraukia į veiklą, geba greitai atlikti užduotis, daug diskutuoja ir nebijo pripažinti, kad kartais ne viską moka ar žino. Gruodžio 2-4 dienomis projekto komandos laukia jau sudėtingesnis išbandymas. Jau nuo gruodžio 1 d., KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete viešės Daan Romein ir Henk Frencken iš Leideno universiteto (Nyderlandai), Aukštojo mokslo katedros (ICLON), kurie mokins projekto narius.
Fakultetas taip pat vykdo sociologinius tyrimus, susijusius su Lietuvos gyventojų pilietinėmis ir politinėmis nuostatomis bei dalyvavimo dinamika, šeiminio gyvenimo tyrimus ir kt.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Doktorantūros studijos
Jungtinė doktorantūra su Lietuvos sporto universitetu, Šiaulių universitetu (nuo 2021 m. Edukologijos krypties doktorantūroje tiriami ne tik jaunosios kartos ir suaugusiųjų formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo bei mokymosi, socialinio ugdymo, švietimo vadybos, aukštojo mokslo klausimai, bet ir šiuolaikinių edukacinių technologijų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, edukacinių novacijų klausimai. Tai tarp dalykinėje mokslinėje erdvėje vykdoma menotyros doktorantūros programa, besikoncentruojanti į tris kryptis - architektūros bei urbanistikos teoriją, istoriją ir muzikologiją.
Lietuvos universiteto Pirmieji rūmai
Pastatas, esantis K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus gatvių kampe, yra svarbus Lietuvos istorijai. Jame 1922 m. vasario 16 d. įsikūrė Lietuvos universitetas, o 1922 m. kovo 24 d. pradėjo veikti Teisių fakultetas. Nuo 1927 metų jie vadinti Pirmaisiais rūmais. Čia buvo įsikūręs Rektoratas ir veikė Teisių fakultetas, buvo Matematikos-gamtos fakultetų auditorijos.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Lietuvos universiteto įkūrimas | 1922 m. vasario 16 d. |
| Teisių fakulteto veiklos pradžia | 1922 m. kovo 24 d. |
| Pavadinimas "Pirmieji rūmai" | Nuo 1927 m. |