Valstybės tarnyba Lietuvoje per pastaruosius metus stipriai keičiasi. Prasidėjus pasaulinei COVID - 19 pandemijai, viešasis sektorius turėjo greitai priimti sprendimus užtikrinant nuotolinį darbą, dėl ko susidūrė su technologiniais, biurokratiniais ir kitais sunkumais. Taigi, kaip ir daugelyje Europos šalių, taip ir Lietuvoje, valstybės tarnybą siekiama sukurti vis labiau efektyvią - naujosios viešosios vadybos principais grįstą tarnybą.
Tačiau ne tik privalumai, tokie, kaip nuotolinis darbas, papildomas privatus sveikatos draudimas ir kt., Lietuvos valstybės tarnybą sugretina su privačiu sektoriumi. Be viso to, valstybės įstaigose diegiami naujosios viešosios vadybos principai - veiklų optimizavimas, efektyvus valdymas, išlaidų mažinimas ir klientų pasitenkinimo rodiklių vertinimas. Vis dėlto, naujoji viešoji vadyba ne visada gali būti teigiamai pritaikoma, ypač socialinių paslaugų srityse.
Vien į efektyvumą ir finansinę naudą nukreiptas viešasis sektorius praranda savo pagrindinę esmę - tarnystę piliečiams, grindžiamą humanitariniais ir demokratiniais idealais. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Būtent tai skiria jas nuo privataus sektoriaus, ir tai yra valstybės tarnybos specifika, o tarnautojai turi teikti nematerialinio pobūdžio naudą. Naujosios viešosios vadybos metodai - didinant darbų tempus ir orientavimasis į darbų kiekybę, gali turėti įtakos darbo kokybei.
Kalbant apie naująją viešąją vadybą, svarbu paminėti planuojamą naują valstybės tarnybos reformą, kuria siekiama dar labiau priartėti prie privataus sektoriaus valdymo principų.
Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme yra keliami aukšti reikalavimai naujai priimamiems tarnautojams, t. y. privalomas aukštasis universitetinis arba koleginis išsilavinimas. Galima sakyti, kad dėl ypatingai aukštu reikalavimų kompetencijai, nepriekaištingai reputacijai, taip pat dėl kitų įstatymuose nustatytų draudimų ir pareigų, valstybės tarnautojai yra ypatinga darbuotojų grupė, kurios negalima sulyginti su darbuotojais dirbančiais pagal darbo sutartis.
Taip pat skaitykite: Slauga Lietuvoje
Taip pat yra klaidinga darbo užmokestį bei kitas socialines garantijas sulyginti su privačiu sektoriumi. Po reformos siūloma keisti reguliavimą nustatant, kad pretenduojant į valstybės tarnybą užtenka turėti aukštojo mokslo arba jam lygiavertę kvalifikaciją.
Nėra atsižvelgiama į Konstitucinio teismo išaiškinimus, kuriuose akcentuojama, kad valstybės tarnautojams turi būti keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, kadangi valstybės tarnybos specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas: „ tai, kad valstybės tarnybos paskirtis - garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą“.
Be to, naujuoju reglamentavimu nustatoma, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą susipažinimui visiems įstaigos valstybės tarnautojams. Matomas akivaizdus siekis darbo apmokėjimo sistemą sugretinti su privataus sektoriaus sistema, tačiau neatsižvelgiama į pagrindinį privataus ir viešojo sektoriaus įstaigos vadovų skirtumą.
Privačiame sektoriuje vadovo darbo tikslas yra įmonės pelnas, kurį galima apčiuopiamai įvertinti, kaip ir įvertinti įmonės darbuotojų indėlį šį pelną didinant. Dažniausiai valstybinės ar savivaldybės įstaigos vadovas po Seimo rinkimų pasikeičia, ir ateina vykdyti darbų, susijusių su nauja valdančiosios politinės partijos programa. Taigi, kyla klausimas, ar atėjęs naujasis vadovas gali objektyviai įvertinti tarnautojų darbą, kurio naudingumo nėra galimybės finansiškai ar kitaip apčiuopiamai pamatuoti.
Daug diskusijų sukėlė ir priedo už darbo stažą valstybei bei papildomų atostogų naikinimas. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Taip pat skaitykite: Kainos ir galimybės: privatus gydymas
Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybės tarnybos instituto pakeitimai vyksta pakankamai dažnai, todėl institucijos ir tarnautojai prie pokyčių turi prisitaikyti. Dažnos reformos ir pokyčiai mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir didina visos sistemos nestabilumą.
Socialinis verslas - svarbus ramsštis
Šiandien vis dažniau susiduriame su sudėtingais iššūkiais: klimato kaita, didėjančia socialine nelygybe, demografiniais pokyčiais, nedemokratinių jėgų stiprėjimu. Jau tris metus besitęsiantis karas prieš Ukrainą, energetikos ir ekonomikos krizės dar labiau apsunkino padėtį ir paskatinto suprasti, kad turime stiprinti pilietinę visuomenę, siekti įtraukties, kovoti su skurdu, teikti geresnes socialines paslaugas, stiprinti demokratiją ir mūsų saugumą.
Be to, bandant įveikti neatidėliotinas šių krizių pasekmes, tampa akivaizdu, kad reikalingas esminis mūsų visuomenės pokytis, siekiant dar tvaresnio jos modelio tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu. Socialinis verslas yra svarbus tiek bendram valstybės ekonomikos augimui, tiek sprendžiant visuomenei kylančius iššūkius.
Šis sektorius per pastarųjų dešimtmečių krizes pademonstravo nepaprastą gebėjimą prisidėti prie bendruomenių atsparumo stiprinimo ir sugebėjo suvaldyti esminius pokyčius, „<…> pralenkė kitus pramonės sektorius ir sukūrė iki 12 proc. darbo vietų, kartu spręsdamos pagrindines visuomenės problemas. Šių visuomenės problemas sprendžiančių įmonių mastas ir kolektyvinis poveikis yra didžiulis - vien Europoje yra 2,8 mln. socialinių organizacijų <…>“.
Daugelio visuomenės ir aplinkos iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien, ateityje tik daugės. Atsižvelgiant į šiuo metu didėjančius demokratijos ir saugumo iššūkius, radikalių jėgų aktyvėjimą, didėjančias įtampas visuomenėje ir poreikį stiprinti demokratines vertybes bei mūsų solidarumą, socialinis verslas tampa ne tik reikšmingu ekonomikos sektoriaus, bet ir šalies socialinės gerovės bei demokratinio atsparumo ramsčiu.
Taip pat skaitykite: Paslaugos: privatūs paliatyviosios slaugos namai
LISVA vardu norime pasidžiaugti, kad jau pagaliau turime socialinio verslo apibrėžimą įstatyme - aktyviai ir nuosekliai dirbome šiuo klausimu kartu su socialinio verslo bendruomene ir kitais partneriais. Šis žingsnis sulaukė plataus politinio palaikymo iš įvairių politinių partijų atstovų Seime. Tai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje. Apibrėžimas suteikia daugiau aiškumo, nuoseklumo ir tvarumo šios verslo kategorijos plėtrai, padeda didinti žinomumą. Šis žingsnis sustiprins socialinio verslo ekosistemą.
Pirmiausia, oficialus registras ir aiškūs statuso kriterijai padarys socialinius verslus labiau matomus - bus lengviau stebėti jų kuriamą poveikį, veiklos sritis bei indėlį į šalies BVP. Nustatyti socialinio poveikio kriterijai skatins verslus nuosekliau siekti apibrėžto socialinio ir/ar aplinkosauginio poveikio, taip padidinant jų veiklos efektyvumą ir ilgalaikį poveikį visuomenei. Taip pat tai leis priimti sprendimus grįstus faktais ir duomenimis.
Lietuvos, kaip pažangiausios Europoje socialinio verslo ekosistemos, kūrimas
Teisinės bazės kūrimas socialiniam verslui. Siekiant užtikrinti socialinio verslo sektoriaus augimą ir ilgalaikę plėtrą, būtina sukurti išsamią ir darnią teisinę bazę, kuri ne tik suteiktų socialiniam verslui aiškų teisinį statusą, bet ir apibrėžtų šio sektoriaus veiklos specifiką bei reglamentuotų svarbiausias sąlygas, įgalinančias jo plėtrą.
Socialinio verslo įtraukimas į strateginius šalies dokumentus ir ES finansavimo programas. Socialinio verslo kompleksinė įtrauktis į nacionalinius strateginius dokumentus, ES finansinius planus ir ekonomikos pagalbos priemones yra būtina užtikrinant sektoriaus augimą. Aiškiai apibrėžtos nuostatos sudarytų galimybes socialiniam verslui lengviau gauti tikslinį finansavimą ir naudotis ES investicijomis, kurios galėtų būti nukreiptos į socialinių problemų sprendimą, užimtumo didinimą bei inovatyvių sprendimų kūrimą.
Be to, tai sustiprintų socialinio poveikio mastą ir užtikrintų sektoriaus ilgalaikį palaikymą, leidžiantį efektyviai mažinti socialinę atskirtį, skurdą bei spręsti aplinkosaugos problemas. Socialinio verslo ekosistemos vystymo priemonių stiprinimas. Socialinis verslas sėkmingai vystosi tik bendradarbiaujant su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir verslo subjektais.
Siūlome kurti ilgalaikes verslumo kompetencijų stiprinimo ir nuolatinės ir/arba reguliariai pasikartojančiais mentorystės programas, skirtas socialiniam verslui, kurios apimtų investicijų pritraukimą, poveikio matavimo mokymus ir praktines plėtros strategijas. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra mūsų asociacijos jau antrus metus iš eilės organizuojama socialinio verslo akceleravimo programa „Poveikio akademija“, kuri padeda skatinti socialinio verslo augimą ir inovacijas, suteikdama dalyviams praktines žinias, mentorystę ir prieigą prie tinklų, kurie reikalingi sėkmingai plėtrai.
Finansinės inžinerijos instrumentų ir mikrokreditų socialiniam verslui užtikrinimas bei plėtra. Daugelyje šalių yra plačiai taikoma finansinės inžinerijos praktika, apimanti mikrokreditus ir kitas tikslines finansines priemones, socialinio verslo augimui bei plėtrai. Raginame Vyriausybę remti šiuos instrumentus, taip užtikrinant socialiniams verslams galimybes sparčiau pritraukti reikalingas investicijas ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje jas įgyvendinat per specialiai tam dedikuotą fondą.
Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų plėtra. Skatinti priemones (žinomumas, gebėjimai), leidžiančias socialiniam verslui aktyviai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taikant socialiai atsakingų pirkimų praktiką. Tai padėtų socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms plėsti veiklą, kuriant reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį visuomenei. Socialiai atsakingi viešieji pirkimai skatintų socialinių verslų veiklos stabilumą ir tvarumą.
Didinti socialinio verslo žinomumą ir formuoti teigiamą visuomenės požiūrį. Socialinis verslas vis dar nėra pakankamai atpažįstamas ir suprantamas Lietuvoje, o tai lemia visuomenės palaikymo trūkumą. Nacionalinės informacinės kampanijos organizavimas: sukurti ir vykdyti informacinę kampaniją, skirtą pristatyti socialinio verslo veiklą, poveikį visuomenei ir naudą, akcentuojant sėkmingus socialinių verslų pavyzdžius.
Edukacinių renginių organizavimas: rengti konferencijas, seminarus, kūrybines dirbtuves ir viešus renginius, kuriuose būtų pristatomi socialinio verslo modeliai ir sėkmės istorijos. Tai padėtų ne tik informuoti visuomenę, bet ir įtraukti potencialius partnerius, investuotojus ir vartotojus. Socialinio verslo įtraukimas į švietimo programas: Skatinti aukštąsias mokyklas, profesinio mokymo įstaigas ir mokyklas įtraukti socialinio verslo temas į mokymo programas.
Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms plėtra. Viešųjų paslaugų perdavimas socialiniam verslui leidžia efektyviau spręsti šias problemas, užtikrinant inovatyvius, pritaikytus ir socialiai atsakingus sprendimus. Socialinio verslo įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą leidžia kurti inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, programas, skatinančias pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, arba bendruomenines iniciatyvas, mažinančias socialinę atskirtį.
Tokie verslai gali vykdyti prevencijos iniciatyvas, tokias kaip edukacinės kampanijos prieš smurtą artimoje aplinkoje ar bendruomenės patrulių organizavimas, kurios prisideda prie saugesnės visuomenės kūrimo. Tiksliniai mokymai ir gebėjimų stiprinimas veiksmingam skaitmeniniam proveržiui. Sukurti ir įgyvendinti mokymo ir gebėjimų stiprinimo programas, kurios didintų socialinio verslo organizacijų ir įmonių skaitmeninį raštingumą. Šios programos, orientuotos į praktinį technologijų taikymą, padėtų sumažinti atotrūkį tarp tradicinių metodų ir šiuolaikinių skaitmeninių įrankių.
Tai leistų sustiprinti socialinių verslų poveikį sprendžiant aktualius iššūkius. Socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, tokiais kaip pasenusių administravimo sistemų naudojimas, skaitmeninės rinkodaros trūkumas, nepakankamas duomenų analitikos įrankių taikymas ar paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Skatinti mokymąsi apie socialinio verslą ir socialines inovacijas mokslo įstaigose.
Siūlome integruoti socialinių inovacijų mokymo programas, paremtas technologijomis grindžiamais sprendimais į programas apie verslumą mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose. Tokia iniciatyva suteiktų studentams galimybę spręsti realias visuomenės problemas, kartu teikiant naujas įžvalgas socialinėms įmonėms.
Šio požiūrio nauda būtų juntama ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir vietos bei regioniniu lygmeniu, stiprinant inovatyvių socialinių sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Tam galima pasitelkti jau sukurtas ir išbandytas skaitmeninių socialinių inovacijų kūrimo tarptautines metodikas tokias kaip, „The POSITIVE Impact Challenge“, kurios kursą galima lengvai pritaikyti kaip modulį ar semestro trukmės pasirenkamąjį dalyką.
Socialinio verslo plėtros politikos skaidrumas ir partnerystė su valdžia. Siūlome užtikrinti skaidrų ir atvirą socialinio verslo politikos formavimo procesą, įtraukiant platų spektrą suinteresuotųjų šalių, nes tai yra esminė sąlyga tvariai sektoriaus plėtrai. Toks požiūris ne tik sustiprintų sektoriaus dalyvių pasitikėjimą, bet ir leistų priimti labiau faktais pagrįstus ir efektyvius sprendimus.
Siūlome užtikrinti skaidrų ir atvirą socialinio verslo politikos formavimo procesą, įtraukiant platų spektrą suinteresuotųjų šalių. Kaip rodo kitų pažangių šalių socialinio verslo ekosistemų patirtis, tai yra esminė sąlyga tvariai sektoriaus plėtrai. Toks požiūris stiprina sektoriaus dalyvių pasitikėjimą, leidžia priimti labiau faktais pagrįstus sprendimus.
poreikius ir kartu formuoti reikalingus sprendimus, kurie skatintų socialinio verslo augimą ir pozityvų poveikį visuomenei. Siūlome išsikelti ambicingą tikslą - per ketverius metus penkis kartus padidinti socialinio verslo įmonių ir organizacijų skaičių, sudarant palankią ekosistemą šiam augimui.
Tam būtina pasitelkti visas anksčiau pateiktas priemones: stiprinti socialinio verslo teisinę bazę, plėsti viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui, įgyvendinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, užtikrinti tikslinius mokymus skaitmeniniam proveržiui, skatinti dialogą su partneriais ir didinti socialinio verslo žinomumą bei visuomenės palaikymą. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai bus vertinami kaip reikšmingas pagrindas ilgalaikiams pokyčiams inicijuoti ir įgyvendinti Lietuvoje.
Apibendrinant, socialinis verslas Lietuvoje turi didelį potencialą tapti reikšmingu socialinės gerovės ir ekonomikos augimo ramsčiu. Svarbu užtikrinti tinkamą teisinę bazę, finansavimą, švietimą ir visuomenės palaikymą, kad šis sektorius galėtų sėkmingai plėtotis ir spręsti aktualias visuomenės problemas.
7 socialinių įmonių pavyzdžiai | Ne pelno siekiančios organizacijos arba verslo pradžia
tags: #privatus #socialiniai #sektoriai