Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai? Atnaujinta 2025-12-08 Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu, dėl ligos ar traumos.
Lietuvoje ligos išmokas administruoja Sodra, tačiau jos mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos. Todėl jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.
Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų. Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės.
Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas. Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja. Remiantis „Lietuvos Statistikos departamento duomenimis“ duomenimis, 2022 metais Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai.
Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą. Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką.
Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų. Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką. Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti. Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Individualios veiklos ligos išmokos dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
- Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
31,03 €/d. × 10 d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.
Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?
Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
- Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
- Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausį.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį.
Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Kokios sąlygos turi būti tenkinamos išmokai gauti?
Taigi, asmenys, nedirbantys pagal darbo sutartį, o dirbantys savarankiškai, t. y. pagal individualios veiklos pažymą ar vykdantys žemės ūkio veiklą ūkininkai, yra draudžiami ligos socialiniu draudimu. Tad susirgę gali gauti ligos išmoką, jeigu:
- turi nustatytą stažą, ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. iki ligos pradžios arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. (stažas gali būti sukauptas ir jei buvo dirbama pagal darbo sutartį). Savarankiškai dirbančiam asmeniui stažas kaupiamas pagal sumokėtas įmokas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo 1 minimalios mėnesinės algos (2023 m. sausio 1 d. MMA - 840 Eur), įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas. Jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės sumos, stažas kaupiamas proporcingai daugiau ar mažiau, bet per kalendorinius metus daugiau nei 12 mėn. stažo sukaupti negalima;
- asmuo apdraustas ligos socialiniu draudimu. Savarankiškai dirbantys asmenys yra apdrausti, kai iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau VSD) už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie susirgo (turi būti gydytojo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas). Jeigu asmuo pasinaudoja galimybe pirmaisiais savarankiškos veiklos metais VSD įmokų nemokėti, tai laikoma, kad asmuo nedraustas ligos socialiniu draudimu ir išmokos gauti neturi teisės.
Kada ir kokio dydžio įmokas reikia mokėti, kad atsirastų teisė gauti ligos išmoką?
Įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų 12,52 proc. tarifu (15,52 proc., jei kaupiama pensijai papildomai). Paprastai įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų iki einamų metų gegužės 1 dienos. Asmuo laikomas apdraustu, jeigu iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėjęs ligos draudimo įmokas už praėjusį kalendorinį mėnesį (pvz., suserga spalį, o įmokos turi būti sumokėtos už rugsėjį).
Norint būti apdraustu ir gauti išmoką einamaisiais kalendoriniais metais, reikia mokėti VSD įmokas ir teikti SAV pranešimus „Sodrai“ kiekvieną mėnesį. SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos, o įmokos mokamos iki einamo mėnesio paskutinės dienos. Sumokėjus įmokas, bet nepateikus SAV pranešimo, ligos išmoka neskiriama. Be šio pranešimo įmokos neįskaitomos, taigi asmuo negali gauti ligos išmokos.
Savarankiškai dirbantis asmuo gali rinktis, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas nuo faktiškai gautų pajamų per mėnesį, ar nuo planuojamų gauti pajamų (pvz., nuo 1 MMA). Tokiu atveju, iki kitų metų gegužės 1 d. reikėtų sumokėti įmokų skirtumą pagal faktiškai gautas pajamas.
Jeigu pateikus metinę pajamų deklaraciją GPM311 VMI, praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamos bus didesnės nei nuo kurių mokėtos įmokos avansu, tai sprendimai dėl išmokų yra peržiūrimi ir išmokama ligos išmokos nepriemoka, jei tokia susidaro. Jeigu deklaruotos pajamos mažesnės ir susidaro išmokos permoka, tuomet jos turi būti grąžintos „Sodrai“.
Pavyzdys
Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 m. 2023 m. rugsėjo 20 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Asmuo yra apdraustas, jeigu yra sumokėjęs VSD įmokas ir pateikęs SAV pranešimą už 2023 m. rugpjūtį. Taigi, išmoką asmuo gali gauti dar einamaisiais metais.
Pavyzdys
Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 metų. 2023 m. rugsėjo 25 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už 2023 m. rugpjūtį VSD įmokos nesumokėtos. Šiuo atveju asmuo neturi teisės gauti ligos išmokos nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., bet ji gali būti paskirta kitais metais (2024 m.), kai asmuo iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruos 2023 m. pajamas VMI ir sumokės VSD įmokas „Sodrai“.
Kokio dydžio išmoka yra mokama?
Ligos išmokos dydis priklauso nuo asmens pajamų ir apskaičiuojamas pagal 3 mėnesių pajamas, nuo kurių yra mokamas VSD įmokos, buvusias iki kalendorinio mėnesio, prieš mėnesį, kai nustatytas nedarbingumas (pvz., jeigu nedarbingumas nustatytas rugsėjį, asmens pajamos yra vertinamos iš gegužės, birželio ir liepos mėnesių). Iš „Sodros“ lėšų savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka mokama nuo trečios nedarbingumo dienos, už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Mokama 62,06 proc. kompensuojamojo užmokesčio (dydis yra apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (pajamos, nuo kurių mokamos įmokos), gautas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius iki praėjusio mėnesio prieš nedarbingumą).
Ligos išmokos išmokėjimo dieną iš priskaičiuotos sumos yra išskaitomi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) ir privalomas sveikatos draudimas (6 proc.) (toliau PSD).
Preliminariai pasiskaičiuoti ligos išmokos dydį, galima pasinaudoti „Sodros“ puslapyje esančia skaičiuokle: www.sodra.lt (pasirinkti „Skaičiuoklės“, tada „Ligos išmokos skaičiuoklė“)
Pavyzdys
Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 metų. Nuo 2023-09-11 iki 2023-09-17 išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už rugpjūtį VSD įmokos sumokėtos, SAV pranešimas pateiktas. „Sodros“ puslapyje esančioje skaičiuoklėje įrašius minėtą nedarbingumo laikotarpį, vidutines pajamas 1000 Eur, gauname „Sodros“ mokamą išmoką neatskaičius mokesčių 89,09 Eur. Atskaičius mokesčius būtų 70,38 Eur.
Jeigu visi dokumentai „Sodrai“ yra pateikti, išmoka apskaičiuojama per 10 d. d., o išmokama per 7 d. d. nuo apskaičiavimo dienos į asmens prašyme nurodytą banko sąskaitą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokamos PSD įmokos nedraudžia ligos socialiniu draudimu. Įmoka, mokama, kad nenutrūktų draustumas medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Taip pat svarbu pateikti prašymą „Skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą), GPS1“ „Sodrai“. Prašymas galioja neterminuotai. Šis prašymas teikiamas pakartotinai, jeigu pasikeičia asmens banko sąskaita.
Savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos formos (individuali veikla pagal pažymą, individuali įmonė, mažoji bendrija, savarankiška žemės ūkio veikla), turi teisę į tokias pačias „Sodros“ išmokas kaip ir dirbantys pagal darbo sutartis. Skiriasi tik dirbančių pagal verslo liudijimą situacija.
Norint gauti išmoką, reikia „Sodrai“ pateikti prašymą išmokai gauti. Tą galima padaryti tiek „Sodros“ skyriuose, tiek internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Yra galimybė elektroniškai pateikti prašymą neterminuotam laikotarpiui (tada nereikia kiekvieną kartą susirgus ar norint gauti kitą išmoką pateikti prašymo iš naujo). Svarbu atkreipti dėmesį, kad išmokos mokamos tik po to, kai savarankiškai dirbantis gyventojas sumoka visas socialinio draudimo įmokas, nes pagal jas ir nustatoma išmokų suma.
Jei gyventojas pajamas deklaruoja kartą per metus už praėjusius metus, išmoka skiriama po to, kai gaunamos įmokos. Pavyzdžiui, susirgus lapkritį ar gruodį, išmoka už dėl ligos praleistas dienas būtų skirta kitų metų gegužį, kai asmuo pateikia deklaraciją ir sumoka įmokas. Norint, kad išmoka būtų skirta iškart, galima įmokas kas mėnesį mokėti avansu (iki einamojo mėnesio pabaigos). Jei deklaruojamos didesnės metinės pajamos, po deklaracijos išmokamas ir skirtumas.