Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena: istorija, tikslai ir reikšmė

Balandžio 2-oji - Pasaulinė autizmo supratimo diena, o visas balandžio mėnuo skirtas autizmo supratimo didinimui. Šios dienos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.

Nuo šių metų balandžio 2 d. - Pasaulinė autizmo supratimo diena - oficialiai įtraukta ir į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.

Kas yra autizmas?

Autizmas nėra liga. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris veikia žmogaus bendravimą, socialinius įgūdžius ir elgesį. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kurio priežastys vis dar nežinomos. Autizmas įvardinamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikę socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas palaikyti socialinius ryšius (vaikas menkai domisi bendraamžiais, nemoka su jais žaisti, palaikyti ilgesnį kontaktą), sutrikę kalbos ir kiti bendravimo gebėjimai (vaikas nesuvokia vadinamosios kūno kalbos, turi sunkumų išreiškiant savo mintis žodžiais), tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius.

Paprastas autizmo paaiškinimas būtų toks: šis sutrikimas pasireiškia, kai vaikai turi problemų reikšti savo bei suprasti kitų asmenų mintis ir jausmus. Autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui neretai yra sunkiau bendrauti, išreikšti jausmus, norus, susirasti draugų, orientuotis kasdieninėje veikloje bei pokyčiuose.

Autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Jie jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį.

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?

Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą.

Svarbu pabrėžti, jog autizmas nėra liga, o neurologinis sutrikimas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą. Autizmas nėra blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys.

Autizmas visiems asmenims pasireiškia skirtingai. Specialistai dažnai teigia, kad atrasti du vienodus autistiškus vaikus beveik neįmanoma. Reikėtų žinoti, kad kiekviena autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus istorija yra vis kitokia. Labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria.

Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.

Autizmo priežastys

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Tiksliai žinoma tik tiek, kad vienos priežasties nėra. Autizmo sutrikimo formavimuisi turi įtakos daugelis faktorių.

Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje

Mokslininkai įrodė, kad autistai dažniau negu kiti žmonės pasižymi tam tikromis genų kombinacijomis. Vis dėlto panašu, kad vien tik nepalankūs genai daugeliu atvejų autizmo nesukelia: net ir egzistuojant tam tikrai genų kombinacijai, dar turi pasireikšti ir tam tikri išoriniai rizikos faktoriai.

Įrodyta, jog autizmas tikrai nėra blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. Jam įtakos turi genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo.

Pagrindiniai Pasaulinės autizmo supratimo dienos tikslai ir reikšmė

Pagrindinis Pasaulinės autizmo supratimo dienos tikslas - didinti visuomenės informuotumą apie autizmą ir skatinti supratimą bei toleranciją autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Ši diena skirta:

• Šviesti visuomenę: Svarbu priminti, kad visuomenės dalis yra patys įvairiausi žmonės, o autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nėra kokie „baubai“ - agresyvūs ir neprognozuojami.
• Skatinti ankstyvą diagnostiką ir pagalbą: Ankstyva intervencija gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams išmokti elgesio ypatumų, bendravimo ir kitų svarbių įgūdžių.
• Kovoti su mitais ir išankstiniais nusistatymais: Nors autizmo diagnozė jau seniai nebėra retenybė, visuomenė į šią būseną dažnai žiūri pro mitų ir išankstinių nusistatymų miglą.
• Pabrėžti autizmo įvairovę: Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma.
• Skatinti įtrauktį: Svarbu užtikrinti, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės turėtų galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant švietimą, užimtumą ir socialinę veiklą.

Kaip atpažinti autizmą? Ankstyvieji požymiai

Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai.

Tėvams svarbu pastebėti pirmuosius galimus autizmo simptomus, kitonišką vaiko reakciją į bendravimą, emocijų reiškimą.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:

• vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
• vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
• vaikas neklauso nurodymų;
• kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
• vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas;
• vaikas neseka tėvų žvilgsnio;
• vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius;
• vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs;
• vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
• kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
• vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
• vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
• vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
• vaikas neatsako šypsena į šypseną;
• vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
• vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
• vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas;
• vaikas ima daiktus tik sau;
• pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas;
• vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
• vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);
• vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus.

Pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams

Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Autizmas išlieka visą žmogaus gyvenimą. „Vaistų“ nuo autizmo nėra. Tačiau teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę vaiko gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. Geriausi rezultatai pasiekiami, jei pagalba autistui vaikui teikiama nuo mažens.

Autistams vaikams netinka mokymo strategijos, tinkančios kitiems vaikams. Socialiniai bendravimo įgūdžiai ir elgsena, kuriuos kiti vaikai išmoksta gana lengvai (naudoti rodomuosius gestus, sekti žmogaus žvilgsnį, kad nustatytų, į ką jis žiūri, naudoti akių kontaktą ir veido išraiškas), autistiškiems vaikams neateina natūraliai ir dažnai to turi būti mokoma atskirai.

Pagrindiniams autizmo sutrikimo simptomams koreguoti taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus. Jos paprastai integruoja ergoterapijos ar logopedinių užsiėmimų elementus. Terapijų rūšių esama labai įvairių.

Psichologinių ir pedagoginių pagalbos priemonių spektras labai platus. Yra sukurta daug autistiškų vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.

Yra specialios, individualiai parenkamos terapijos: ABA terapija, kalbos ir kalbėjimo mokymas naudojant paveikslėlius (PECS), elgesio mokymas (TEACCH), įvairių užsiėmimų terapijos skirtos šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus, „Socialinių istorijų“ metodika ir kitos.

Kur kreiptis pagalbos?

Kreiptis galima į šeimos daktarą, kuris nusiųs pas vaikų neurologą, į artimiausią Ankstyvosios reabilitacijos skyrių ar į raidos centrą.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ vienija autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų tėvelius, senelius ir kitus šeimos narius, specialistus ir pedagogus, dirbančius tokių vaikų labui.

Iniciatyvos ir renginiai, skirti autizmo supratimo dienai

Visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, vyksta įvairios iniciatyvos ir renginiai, skirti Pasaulinei autizmo supratimo dienai.

• Šviečiamąsias kampanijas: Siekiama didinti informuotumą apie autizmą ir skatinti supratimą.
• Konferencijas ir seminarus: Skirta specialistams, tėvams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
• Paramos grupes: Suteikia galimybę autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms ir jų šeimoms susisiekti ir pasidalinti patirtimi.
• Meninius renginius: Demonstruoja autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių talentus ir kūrybiškumą.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia išreiškiant palaikymą dalyvauti įvairiuose renginiuose bei, kaip ir pernai, su draugais, kolegomis sustoti begalybės ženklo - autizmo simbolio - nuotraukai ir pasidalinti socialiniuose tinkluose.

Kaip galime prisidėti prie autizmo supratimo didinimo?

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie autizmo supratimo didinimo:

• Švieskite save: Sužinokite daugiau apie autizmą iš patikimų šaltinių.
• Būkite tolerantiški ir supratingi: Atminkite, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės kitaip suvokia pasaulį ir gali elgtis kitaip nei mes.
• Skatinkite įtrauktį: Siekite, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės turėtų galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse.
• Palaikykite autizmo organizacijas: Paaukokite pinigų ar savanoriaukite organizacijose, kurios dirba su autizmo spektro sutrikimą turinčiais žmonėmis.
• Kalbėkite apie autizmą: Pasidalinkite savo žiniomis ir patirtimi su kitais.

Autizmas Lietuvoje: statistika ir iššūkiai

Remiantis paskutiniais 2018 metų duomenimis, oficialiai Lietuvoje yra 2061 asmuo, kuriam yra nustatyta diagnozė iš autizmo grupės sutrikimų. Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar susiduriama su iššūkiais, susijusiais su autizmo supratimu ir pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Tai apima:

• Žinių trūkumą: Visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie autizmą.
• Neigiamą požiūrį: Dėl aplinkinių žinių ir tolerancijos stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje, dėl jo išskirtinio elgesio ar socialinių įgūdžių trūkumo, yra vertinimas kritiškai.
• Pagalbos trūkumą: Trūksta specialistų ir mokytojų, kurie būtų paruošti darbui su autistiškais mokiniais.

Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.

Visame pasaulyje balandis žinomas kaip autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnuo.

Balandžio 2-oji - Tarptautinė Autizmo supratimo diena, kuomet visas pasaulis ,,užsidega“ mėlyna spalva, todėl šią dieną kvietėme visus dėvėti mėlyną drabužį ar turėti mėlynos spalvos akcentą.

Metai	Autistiškų žmonių skaičius Lietuvoje
2018	2061
2021	4082

tags: #balandzio #2 #d #autizmo #diena