Tam tikrus veiksmus atpažinti kaip smurtą nėra sunku - kai mus muša ar stumdo, suprantame, kad prieš mus smurtaujama. Tačiau ką daryti, jei nesame tikri, kad tai, ką patiriame, yra smurtas? Žemiau išvardyti pavyzdžiai bei klausimai gali padėti įvertinti savo išgyvenimus. Tačiau, jei lieka neaiškumų, geriausia visada pasikliauti nuojauta.
Smurto apibrėžimas ir formos
Smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje yra visi tyčiniai veiksmai, dėl kurių patiriama fizinė, psichinė, seksualinė ar materialinė žala, kai tokius veiksmus naudoja šeimos narys, giminaitis arba kartu gyvenantis asmuo. Ugdymo įstaigose tarp mokinių dažniausiai pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas.
- Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba grasinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Paauglių smurtas romantiniuose santykiuose
Paauglių smurtas romantiniuose santykiuose yra ganėtinai dažnas reiškinys, nes tokiame amžiuje dar tik mokomasi sveiku būdu išreikšti savo emocijas ir komunikuoti poreikius. Atpažinti ir pripažinti partnerio (-ės) naudojamą smurtą yra daug sunkiau nei, pavyzdžiui, bendraamžių patyčias, nes šis žmogus yra daug artimesnis, tapęs didele bei svarbia tavo gyvenimo dalimi. Kad būtų lengviau atskirti nesveikus santykius nuo sveikų, galima pabandyti atsakyti į keletą iš anksto paruoštų klausimų ir pagalvoti, ar kitos poros santykiuose tokį patį elgesį laikytum priimtinu.
Smurtas ugdymo įstaigose
Neretai žiniasklaidos priemonėse matomi įvairūs pranešimai dėl paauglio (-ių) naudoto smurto prieš kitą paauglį, tačiau ne visos ugdymo įstaigos yra tinkamai pasirengusios reaguoti ir imtis atitinkamų priemonių, siekdamos užkirsti kelią smurtui. Negana to, visuomenėje vis dar pasigirsta frazių apie tai, kad vaikai kilusius konfliktus turėtų išsiaiškinti tarpusavyje, be suaugusiųjų pagalbos. Smurtautojo atžvilgiu taip pat turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, kuriomis turėtų būti siekiama ne tik nubausti - sudrausminti, bet ir nustatyti tikrąją priežastį, paskatinusią smurtauti.
Pirmiausia būtina pažymėti, kad nepilnamečių vaikų elgesys, jų asmeninės vertybės ir gebėjimas tinkamai elgtis tarp bendraamžių yra neatsiejami nuo auklėjimo namuose. Tačiau kuomet nepilnametis yra ugdymo įstaigoje, natūralu, jog vaiko tėvai negali visapusiškai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų bei nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias smurtui panaudoti. Tokiu atveju svarbu žinoti, jog mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių mokinių seminarai
Įtarus, jog vaikas galimai patyrė patyčias, smurtą iš kitų nepilnamečių, pedagogų ar kitų mokyklos darbuotojų, reikėtų nedelsiant apie tai raštu pranešti mokyklos administracijai. Žinoma, galima situacija, kuomet teikiama pagalba nėra efektyvi, arba atsisakoma priimti teikiamą pagalbą, o nepilnametis vaikas ir toliau nesilaiko ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kelia grėsmę kitiems vaikams.
Nelaimingo įvykio metu turi būti užtikrinamas situacijos tyrimo objektyvumas, priešingu atveju, nepilnametis patirdamas smurtą apie tai nepraneš ugdymo įstaigos specialistams, o laiku nesuteikus reikalingos pagalbos, smurto ir patyčių pasekmės gali būti labai skaudžios.
Nelaimingi atsitikimai mokykloje
Komisija turi atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, t. y. išklausyti įvykį mačiusių asmenų, įskaitant ir mokinių bei darbuotojų paaiškinimus, o prireikus gauti jų rašytinius paaiškinimus ir pasiaiškinimus bei ekspertų išvadas, nukentėjusiojo (esant galimybei) rašytinį paaiškinimą, medicinos įstaigos pažymą apie traumos pobūdį, sunkumą, taip pat išnagrinėti kitą su įvykiu susijusią medžiagą ir nustatyti aplinkybes bei priežastis, kas ir kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė.
Jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vaiko ligos, žaidžiant sportinius žaidimus ar atliekant kitą veiklą be švietimo įstaigos sutikimo, tyčia susižalojant ar susižalojant dėl neteisėtų veiksmų (pvz., chuliganizmo, vagystės ir t.t.), tokiu atveju tyrimas gali būti neatliekamas.
Atsakomybė už žalą
Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą taip pat gali būti taikoma.
Taip pat skaitykite: Mokinių saugumas mokykloje
Tyrimai ir statistika
Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, seksualinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Vaikai jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto reiškinį tarp vaikų ugdymo įstaigoje.
Tyrimo instrumentas - anketinė apklausa vaikams (dalyvavo 216 vaikų) ir tėvams (dalyvavo 107 tėvai). Išanalizuoti vaikų ir tėvų anketinės apklausos rezultatai rodo, kokioms mokyklos vietoms turėtų būti skiriamas didžiausias administracijos atstovų dėmesys ir sustiprintas vaikų drausmingumas. Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros, tai yra, pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salių įrengtuose persirengimo kambariuose. Dažniausiai vaikai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos yra: spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais.
Analizė parodė, kad vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja. Taip pat išryškėjo šios pagrindinės vaikų smurto mokykloje priežastys: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas. Atlikus empirinį tyrimą, iškelta hipotezė pasitvirtino. Vaikų smurtas mokykloje yra socialinė problema. Ją pripažįsta ir vaikai, ir tėvai. Smurto prevencija mokykloje vykdoma atskiromis bendruomenės narius iniciatyvomis.
Šis fizinių ir emocinių prievartų mokykloje tyrimo aktualumą lemia dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje. Tai paskatino žmonių agresyvaus, žiauraus elgesio protrūkį. Baugina pranešimai spaudoje, žiniasklaidoje, vis žiauresnės smurto apraiškos žmonių sąmonėje įsitvirtina, kaip kasdienis reiškinys.
Valstybės požiūris į vaiką per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Tačiau įstatymų priėmimas negarantuoja, kad vaikas realiai bus apsaugotas nuo prievartos. Prievartos taikymo nesustabdys jokie įstatymai, kol nepasikeis požiūris į patį vaiką. Pagarbos gyvybei principo pagrindu teisines reformas turėtų lydėti visuomenės mentaliteto kaita.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialūs poreikiai
Tai su priimtais ir vykdomais teisiniais aktais reikalingas sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjamasis darbas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, kaip elgtis tikėtino smurto situacijose, situacijų atpažinimo ir savikontrolės pagrindų įsisavinimas. Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išsamiau pradėta tyrinėti palyginti neseniai - tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje.
Sprendžiant smurto problemą, Lietuvai reikalingos kompleksinės, koordinuotos įvairių žinybų pastangos siekiant išvengti smurto mokyklose, vykdyti smurto prevenciją ir teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams. Šiam tikslui parengtas Kompleksinės smurto prevencijos ir kontrolės programos projektas (2002), įgyvendinant LR Vyriausybės 2000 - 2004 metų programą, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 125 "Dėl neatidėliotinų veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių plano patvirtinimo" (Valstybės žinios. 2002. Nr. 72-2245; 2001. Nr. 82-879).
Tačiau, norint problemą spręsti veiksmingai, nepakanka vien tik Lietuvos Švietimo ministerijos parengto projekto. Reikalingos įvairios programos, įtraukiant kuo platesnį visuomenės ratą: tėvus, politikus, įvairias žinybas, ugdant vaikų, mokytojų, tėvų ir visos mokyklos bendruomenės supratimą apie vaikų psichosocialinę raidą, smurto destruktyvią įtaką jų savivertės formavimuisi. Taip pat labai svarbu, kad mokyklose būtų sudarytos smurto prevencijos ir kontrolės programos ir į jų vykdymą būtų įtraukiama visa mokyklos komanda: pedagogai, mokyklos administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai bei patys vaikai.
Turi pasikeisti požiūris į vaiką, kaip į visavertį žmogų, kuris turi teisę būti apsaugotas. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose. Tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai. Tačiau socialinis darbuotojas vienas tikrai nieko nepadarys, jis tik gali iš dalies įtakoti smurto paplitimą. Kovojant su smurto problema turėtų būti komandinis darbas, be to labai svarbu, kad būtų įtraukti patys vaikai (Mokyklos saugumo politikos formavimas įtraukiant moksleivius, 2004).
Siekiant nustatyti vaikų ir tėvų nuomonę apie tai, kur vaikai mokykloje smurtauja vieni prieš kitus, kokias naudoja smurto rūšis ir formas, išsiaiškinti vaikų smurto mokykloje priežastis ir pasekmes, reikia atlikti empirinį tyrimą (taikant kiekybinio tyrimo metodą - anketą).
Smurto sąvoka
Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingi smurto sąvokos aiškinimai. Kriminologas G. Kaiseris teigia, jog dabar ši sąvoka vis dar plėtojama, nes visuomenė tampa vis jautresnė įvairiausioms smurto apraiškoms (Justickis, 2001).
Mokslinėje literatūroje pateikta įvairių smurto apibrėžimų. Pasak A. Ščiupokienės ir V. Blažio, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas, stipriai įtakojant normalią egzistenciją. Socialinio pedagogo žinyne (2002) sąvoka smurtas prieš vaiką įvardinama kaip vaiko patiriama fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, jėgos vartojimo prieš vaiką (12-18 m.). A. Kurienė ir R. V. Pivorienė (2000) apibrėžia smurtą kaip vaiką žalojantį elgesį. Šio elgesio rūšys gali sukelti žymius fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, žlugdyti normalų asmenybės vystymąsi. M. V. Makurova (2002), apibrėžia smurtą, kaip žiaurų elgesį. N. O. Zinovjeva ir H. F. Michailova (2003) nagrinėjant smurtą mokykloje, smurtą nusako kaip smurto rūšį, kai yra panaudojama jėga sprendžiant santykius tarp mokinių ir mokytojų, ar mokinių tarpusavyje. Tuo tarpu I. Leliūgienė (2002) vartoja sąvoką prievarta. Prievarta - tai privertimas kurį vykdo subjektas ar grupė siekdami tam tikrs tiksls. Mokslinėje literatūroje dažnai sutapatinamos smurto ir prievartos sąvokos. Būtina įsisavinti, jog agresija pati savaime nėra neigiamas reiškinys (Gage, Berliner, 1994). Ji tampa smurtinio elgesio dalimi tik smurtinio elgesio scenarijuose. Agresija - tai bandymas apginti save ar kitą žmogų atlikti nepriimtiną veiksmą. Šalia smurto ir prievartos ne mažiau svarbios yra žiaurumo ir agresijos sąvokos, bei jų kaip smurto komponentų sąsajos bei tarpusavio priklausomybės ryšiai. Psichologijos žodyne (1993) agresija apibūdinama, kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai (Blažys, 2001). Panašiai agresiją įvardija E. Fromas (2000) - tai kitiems kenkiantis elgesys. Tas pats žodynas žiaurumą apibūdina, kaip agresyvų.
Teisinis reglamentavimas
Pagal 231 straipsnį, patvirtintą 2016 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. (TAR, 2016, Nr. 1. 5), smurtas apima mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) veiksmus prieš mokinius, mokytojus. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. Smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas vis dar yra tylioji tiksinti bomba šiais laikais. Sunkiau fiksuojamas, mažiau registruojamas ir rečiausiai atpažįstamas lyginant su kitomis smurto formomis, psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kur - mokykloje, namuose, darbo aplinkoje, socialinėse medijose. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai.
Patyrusiems psichologinį smurtą vaikams, kaip ir po fizinio smurto, gali atsirasti ankstyvieji potrauminiai požymiai - potrauminio streso, nerimo, depresijos simptomai. Šiuos ankstyvuosius simptomus sėkmingai padeda mažinti projekte "Kartu mes galime" adaptuojamos JAV kurtos, moksliniais tyrimais grįstos metodikos "CBITS" (Cognitive Behavioral Intervention for Trauma in Schools) ir "Bounce back". Nelikime abejingi smurtui!
Socialinė aplinka ir bendraamžių įtaka
Mokykla, keldama vaikui naujus reikalavimus, tuo pačiu suteikia ir naujų galimybių. Vaikas iš šeimos aplinkos patenka į aplinką, kurioje galioja tam tikros taisyklės, reikalavimai bei vertinimai, parodantys, kaip vaikui sekasi šioje aplinkoje. Tačiau nors ugdymo procesu metu mokykloje vaikas gauna daug naudingos informacijos, palengvinančios adaptacijos mokykloje laikotarpį, įgalinančios jį sėkmingai socializacijai, tolygiam fiziniam, psichiniam vystymuisi ir pan., bet visgi vaikas nėra apsaugomas nuo neigiamos patirties.
Remiantis pasauline ir Lietuvos statistika, smurto ir patyčių raiškos tendencijos prieš vaikus ir tarp vaikų įgauna vis platesnį mastą: smurtas ir patyčios tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, šis reiškinys dažnas jaunesniojo amžiaus vaikų grupėse ir naujose socialinėse aplinkose.Tai ypač aktualu vaikams, kurie nėra pasiekę aukšto statuso bendraamžių tarpe. Kitaip sakant, vaikams, kurie pasijaučia atstumti savo bendraamžių.Daugelis jų išgyvena stiprius vienatvės ir socialinio nepasitenkinimo jausmus. Atstumti vaikai taip pat turi mažiau savigarbos ir gali būti labiau prislėgti nei kiti vaikai.
Jei bendraamžių atstūmimas tęsiasi keletą metų, padėtis dar labiau pablogėja, nes bendraamžiai į tokius vaikus ima žiūrėti kaip į turinčius atstumtųjų statusą. Mokykliniais metais bendraamžių grupės skiriasi pagal priklausomybę lyčiai. Berniukai draugauja didelėse grupėse, o mergaitės buriasi į mažas grupeles ar poras. Mergaičių draugystei būdingesnės emocijos: įtampa, pavydas, konfliktai, atstūmimas. Berniukų draugiški santykiai orientuoti į bendrą veiklą, o mergaičių - į socialinį pasitenkinimą, abipusį artumą.
Pastebėta, jog bendraamžių atstumti, izoliuoti, klasės draugų ir mokytojų nemėgstami paaugliai negatyvius vertinimus pradeda ignoruoti, elgtis šiurkščiai, provokuojančiai, nevengia grasinimų, fizinės jėgos ir net smurto. Todėl labai svarbu, kad socialiniai pedagogai įvertintų vaikų problemų rimtumo ir didelį dėmesį kreiptų į bendraamžių atstumtus mokinius, kuriems labai reikia palaikymo bei pagalbos.Sprendžiant bendraamžių atstumtų mokinių problemas didelį dėmesį būtina skirti tokių vaikų tinkamai jausmų raiškai, bendravimo kultūrai skatinti ir padėti jiems jaustis reikalingais ir svarbiais bendraamžių tarpe.
Stebėti mokinių emocinę būseną. Stebėti mokinių elgesį mokyklos bendruomenėje.
Apibendrinant, norėtųsi priminti, kad pastebėjus ugdymo įstaigoje patyčias ar smurtinius atvejus, būtina nedelsiant reaguoti ir imtis pirminių veiksmų konfliktinei situacijai nutraukti.