Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą.
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą. Be abejo, tai gali pasitaikyti ir šeimoje, šalia mūsų.
Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose.
Institucionalizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto.
Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė.
Institucinės socialinės globos sistemos pertvarka Lietuvoje prasidėjo 2012 m. patvirtinus Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos numato, kad negalią turintys, kaip ir kiti asmenys, turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, su kuo gyventi, naudotis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis ir pagalba.
Globos įstaigų pertvarka pereina į aktyvią stadiją, t. y. pradeda veikti globos įstaigų pertvarkos organizacinė grupė. Pertvarkos gairės pradėtos kurti 2013 m. Per 2014 m. Lygiagrečiai bus sprendžiamas ir kompleksinės pagalbos šeimai didinimo klausimas.
Prieš metus pradėtas Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas - projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurį koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, finansuoja Europos socialinio fondo agentūra.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Projekto koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas sako, kad tai yra tik nedidelė visos pertvarkos dalis. Institucinės globos klausimais G. Baltrūnas ėmė domėtis nuo 2013 metų - tebedirbdamas globos įstaigoje priklausė Socialinio darbo tarybai, kuri kūrė pertvarkos gaires.
Aknystos socialinės globos namuose jis dirbo 11 metų. Gytis matė, kad ta sistema negera, kad ji pražudo ten uždarytus žmones. Globos namuose kartu gyvena ir sunkia Alzhaimerio ligos forma sergantis senukas, ir psichikos liga susirgęs ką tik universitetą baigęs jaunas vyras, ir proto negalią turintis asmuo, kuris nemoka rašyti ir skaičiuoti, bet yra fiziškai stiprus.
Visiems gyventojams teikiamas paslaugas būtų sudėtinga diferencijuoti, tad viskas daroma centralizuotai - skalbiami drabužiai, keičiama patalynė, gaminamas maistas ir pan.
Prieš gal 10 metų dalyvaudamas tarptautiniuose projektuose G. Baltrūnas lankėsi Olandijoje, Prancūzijoje, Danijoje. Jis matė, kad šiose šalyse didelė dalis intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių gyvena bendruomenėje gaudami jiems reikalingas paslaugas.
Rengiant projektą buvo konsultuojamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis. Kartu nutarta plėtoti keturių rūšių naujas paslaugas negalią turintiems darbingo amžiaus žmonėms: socialinių dirbtuvių, apsaugoto būsto, įdarbinimo su pagalba, pagalbos priimant kasdienius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Įgyvendinant pilotinį projektą labai gerai neturėti per daug įsivaizdavimų ar išankstinės nuomonės, nes reikia numatyti bandomų paslaugų vietą visoje bendruomeninių paslaugų sistemoje.
Socialinių dirbtuvių paslauga yra socialinės priežiūros paslauga, pretenduojanti tapti dienos globos alternatyva. Šios paslaugos poreikis yra labai didelis. Socialinės dirbtuvės kuriamos tam, kad neįgalieji dirbtų jiems prieinamus darbus ir net galėtų simboliškai užsidirbti.
Veiklų, kurias gali atlikti socialinių dirbtuvių lankytojai, iš tikrųjų yra labai daug. Vieni pakuoja kačių kraiką, kiti siuva maišelius, treti valo laiptines, tvarko aplinką. Dirbtuvėse vienu metu dirba 10 žmonių.
Didžioji jų dalis neturi darbo įgūdžių, dažną reikia pripratinti prie darbinės veiklos, todėl su jais dirba socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir užimtumo specialistas, kuris moko konkretaus darbo.
Šia paslauga siekiama paskatinti intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones įsilieti į atvirą darbo rinką. Žinoma, šiuo metu, kai ir šiaip daug žmonių ieško darbo, mūsų klientams įsidarbinti dar sudėtingiau.
Dažnas darbdavys verčiau rinksis asmenį, kuris galbūt ne toks geras darbuotojas, bet neturi psichosocialinės negalios. Įdarbinimo su pagalba specialistas su vienu žmogumi dirba metus. 4-6 mėnesiai skirti padėti surasti darbą, o likusieji 6-8 - padėti jam išsilaikyti darbo vietoje.
Atsiranda įvairių faktorių, dėl kurių jiems sunku išsilaikyti darbo vietoje, vienas iš jų yra neigiamos kolektyvo nuostatos. Šios paslaugos tikslas yra ne tik įdarbinti, bet ir paruošti žmones dalyvauti darbo rinkoje. Arba net visiškai savarankiškai.
Žmogui, kuris turėtų gyventi globos namuose, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute. Išsikėlusieji iš globos namų iš pradžių džiaugiasi laisve, bet greit pavargsta, nes viską tenka daryti patiems.
Turime leisti jiems „atkristi“ ir vėl pradėti iš naujo. Angliškai tai vadinasi loop - žmogui gali tekti 10 ar net 15 kartų grįžti į ankstesnę institucinę rutiną, o po to vėl iš naujo bandyti, kol jis taps savarankiškas.
Ypač svarbu neleisti, kad šiuo metu į globos namus patektų žmonės, kurie yra pakankamai savarankiški, kad jie neįgytų tos nelemtos perteklinės globos patirties. Deja, Lietuvos globos įstaigose tebegyvena apie 6 tūkst. žmonių.
Sakyčiau, tai yra naujausia ir sudėtingiausia paslauga. Šią pagalbą dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai. Taip susiklostė, kad socialinis darbas Lietuvoje yra pernelyg paternalistinis, t. y. per daug globėjiškas.
Svarbu suprasti, kad pagalbos priimant sprendimus užsakovas yra klientas, todėl paslaugą teikiantis darbuotojas be kliento noro nieko negali daryti. Šią paslaugą kai kas sieja su neveiksnumo institutu.
Aš pats mėgstu sakyti, kad reikia žmogui leisti nusipirkti per mažus batus. Manau, tai, kad mūsų visuomenė kol kas nėra pasirengusi priimti kitokių žmonių.
Užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, paprastai manęs klausdavo, kur mūsų neįgalieji, nes jų pas mus nėra, gali sutikti tik vieną kitą. Apklausų duomenys rodo, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės vertinami kaip pavojingesni už kenčiančius nuo priklausomybės ar išėjusius iš įkalinimo įstaigų.
Kai ieškome būstų neįgaliesiems, nuomotojai, išgirdę, kam reikalingas butas, dažnai nuomoti atsisako. Šiems žmonėms paslaugas neretai atsisako teikti net fizinę negalią turinčius asmenis jungiančios draugijos - manoma, kad jie neprognozuojami, pavojingi.
Pagal statistiką intelekto ir psichosocialinę negalią turintys žmonės nusikalsta gerokai rečiau nei „sveikieji“. Jie turi grįžti į visuomenę, tada visuomenė ims keistis.
Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės.
Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.
20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką.
Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.
Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Š.m. pavasarį vyko mokymai-diskusijos apie didelių socialinių globos institucijų pertvarką Lietuvoje pagal partnerių sukurtą programą projekto „Kartu link efektyvios ir tvarios socialinės globos“ („Towards efficient and sustainable social care“) rėmuose.
Projekto partneris - tarptautinė organizacija „Inclusion Europe“ - parengė gaires „Darykite dabar“ apie pertvarkos proceso pagrindinius žingsnius. Pagrindinė šios organizacijos misija - kova už lygias teises ir visapusišką žmonių su intelekto negalia ir jų šeimų integraciją į visus visuomenę.
Gairių tikslas - padėti darbuotojams, ketinantiems sustabdyti žmonių su intelekto negalia segregaciją didelėse socialinės globos institucijose. Gairės yra sutelktos į siekį sukurti sąlygas žmonėms su intelekto negalia kurti savo gyvenimą bendruomenėje.
Tai gali būti grupinio gyvenimo namai ar atskiri butai, kuriuose asmenys su intelekto negalia galėtų gyventi su minimalia priežiūra.
Įvykusių pavasarį mokymų-diskusijų metu mokymų vadovai pritaikė gairių medžiagą savo paskaitose, nes „Darykite dabar“ gairėse nagrinėjami labai svarbūs klausimai: kaip padėti žmonėms su intelekto negalia kurti savo gyvenimą bendruomenėje, kaip pasiruošti didelių socialinės globos institucijų uždarymui, kokie yra įstaigos uždarymo žingsniai, kaip grąžinti žmonėms su intelekto negalia teisę priimti sprendimą dėl savo gyvenimo ir kiti klausimai.
Jau 2015 metais daugiau nei 300 tūkst. eurų (daugiau 1 mln. litų) bus skirta nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos ir krizių centrų įgyvendinamoms veikloms remti.
Krizę patiriančioms šeimoms bus suteiktos konsultavimo, socialinės pagalbos paslaugos, kad šios šeimos įgytų būtinus socialinius įgūdžius, gebėtų savarankiškai prižiūrėti ir auginti vaiką. Galutinį sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos priimtų teismas.
Vaiko paėmimas iš šeimos skubos atveju iš esmės nekeičiamas. Tačiau įstatymas suteiks teisę teisėjui neišduoti leidimo, jeigu teismas matys, kad savivaldybė per mažai padėjo vaikui ir šeimai. Naujuoju įstatymu siekiama, kad atsirastų prevencinis darbas su vaiku ir šeima.
Pagrindiniai pertvarkos etapai
- Globos įstaigų pertvarkos organizacinės grupės įsteigimas.
- Pertvarkos gairių parengimas (pradėtas 2013 m.).
- Kompleksinės pagalbos šeimai didinimas.
- Nevyriausybinių organizacijų ir krizių centrų veiklos rėmimas.
Šio straipsnio tikslas - įvertinti Marijampolės regiono savivaldybėse esamą situaciją bei perspektyvas institucinės socialinės globos psichikos ar intelekto negalią turintiems asmenims pertvarkos kontekste.
Reikšminiai žodžiai: socialinės paslaugos, socialinė globa, pertvarka, deinstitucionalizacija, negalia.
Literatūra:
- Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2012, 6, 45-63.
- Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, 21, 35-56.
- Socialinių paslaugų vystymas ir teikimas psichosocialinę negalią turintiems asmenims stacionarių globos institucijų pertvarkos perspektyvoje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 275 p.
- Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2016, 12, 74-89.
- Žmonės ir vietos: asmenų, turinčių negalią, gyvenimo persikėlus į bendruomenę socialiniai ir fiziniai aspektai.
tags: #globos #namu #pertvarkos #atgarsisi