Smurtas yra problema, kuri egzistuoja įvairiose formose ir veikia žmones skirtingais būdais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žmonės reaguoja į smurtą, kokios yra jo formos, kaip jis veikia aukas ir ką galima padaryti, kad būtų sumažintas smurto poveikis.
Smurto formos ir apraiškos
Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis bei atspalviais. Kalbant apibendrintai, smurtas yra tai, kas vykdoma prieš žmogaus valią, ir tai Lietuvos Respublikoje draudžia įstatymai.
Smurto rūšys:
- Fizinis smurtas: Stumdymas, mušimas, sužalojimas, sužeidimas, kai kyla pavojus asmens sveikatai ar net gyvybei.
- Psichologinis smurtas: Įžeidžiantys žodžiai ir komentarai, draudimai, gąsdinimai, kontrolė, grasinimai. Pasyvaus smurto išraiška yra žmogaus ignoravimas - tavo jausmai, emocijos nėra svarbu, tavęs apskritai „nėra“.
- Seksualinis smurtas: Bet koks seksualinio pobūdžio veiksmas, atliekamas kitam asmeniui be jo sutikimo nepriklausomai nuo kaltininko ir aukos santykio.
- Ekonominis smurtas: Kontrolė ir manipuliavimas finansiniais ištekliais.
Viena, kai nukenti nuo nepažįstamo žmogaus viešoje erdvėje (pavyzdžiui, kai nukenti gatvėje vagystės metu), kita, kai smurtauja artimas žmogus - žmogus, su kuriuo gyveni šeimoje, augini vaikus, kai, galima sakyti, tam tikra prasme esi priklausomas nuo smurtautojo.
Socialinis eksperimentas: reakcija į smurtą
Šios socialinės reklamos tikslas yra atkreipti žmonių dėmesį, kad smurto šeimoje aukomis tampa ne vien moterys - net 40 proc. smurto šeimoje (tiek psichologinio, tiek fizinio) aukų yra vyrai.
Iš pradžių agresorius buvo vyras - jis rėkė ant savo merginos ir aplinkiniai susirūpinę stebėjo, kuo baigsis šis konfliktas. Vėliau eksperimentas pakartotas iš naujo, tik šįkart agresorė buvo moteris. Nepaisant to, kad viešą jų konfliktą stebėjo ne vienas žmogus, nė vienas jų nesikišo, kai mergina pradėjo stumdyti ir trankyti savo vaikiną - ji elgėsi kur kas šiurkščiau nei prieš tai su ja elgėsi vaikinas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Smurto ciklas
Analizuojant smurtą, būtina aptarti ir tam tikrus specifines smurto stadijas, kurios vienaip ar kitaip pasireiškia konfliktinėje aplinkoje:
- Augančios įtampos stadija: Asmuo paprastai reaguoja ramiai, stengdamasis sušvelninti aplinkybes arba apginti savo padėtį. Abi pusės gali teisinti smurtaujančio elgesį: reakciją į stresą darbe, dėl pinigų ir t.t. Didėjant įtampai, patiriančio smurtą balansavimo galimybės silpnėja.
- Aktyvaus smurto stadija: Pykčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudėjas nebegali jų paneigti, o patiriantis smurtą nebegali ignoruoti smarkaus poveikio. Tačiau tuomet dažniausiai neigiamas incidento rimtumas, būtinybė kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas.
- Meilės ir atgailos stadija: Šiuo laikotarpiu smurtautojas gali būti geras, mylintis, jaustis kaltas, žadėti niekada nebesmurtauti, arba atvirkščiai, apkaltinti smurto auką išprovokavus smurtą. Tokiu metu smurto auka jaučiasi laiminga, tiki to žmogaus pasikeitimu.
Smurto poveikis vaikams
Augantis išsituokusių šeimų skaičius lemia vis dažnesnį vaikų įtraukimą į sudėtingas situacijas, turinčias reikšmingų psichologinių pasekmių jų raidai. Nors pats skyrybų procesas jau tampa vis labiau priimtinu visuomenei reiškiniu, jo psichologinės pasekmės vaikams išlieka reikšmingos ir neretai sunkiai atpažįstamos.
Situacija tampa ypač sudėtinga, kai tėvai po skyrybų ne tik nesusitaria dėl vaiko gerovės, bet ir įtraukia jį į tarpusavio konfliktą - darydami emocinį spaudimą ar siekdami, kad vaikas palaikytų vieną iš jų. Tyrimai rodo, kad tokioje padėtyje atsidūrę vaikai dažniau patiria nerimo, kaltės jausmus, sunkumus kuriant santykius bei ilgalaikį psichologinį distresą.
Po skyrybų vaikas dažnai atsiduria sudėtingoje psichologinėje padėtyje, kai du artimiausi žmonės - tėvai - tampa vienas kito oponentais. Neretai šis konfliktas persikelia į vaiko erdvę: tėvai, sąmoningai ar nesąmoningai, ima naudoti vaiką kaip įrankį savo emociniams ar praktiniams tikslams pasiekti.
Tėvų elgesio modeliai, darantys įtaką vaikui:
- Kaltės jausmo kurstymas: Kai vaikui perduodama mintis, kad jo meilė ar noras matytis su kitu tėvu/motina yra neteisingas ar skaudinantis.
- Informacijos iškraipymas arba slėpimas: Kai vaikui pateikiama klaidinanti ar nevisa informacija apie skyrybas ar kito tėvo elgesį.
- Kontakto ribojimas: Kai vienas iš tėvų tiesiogiai ar netiesiogiai trukdo vaikui susitikti su kitu tėvu.
- Emocinis spaudimas pasirinkti „pusę“: Kai vaikas netiesiogiai verčiamas palaikyti vieną iš tėvų.
Vaikų įtraukimas į tėvų konfliktą sukelia sudėtingas emocines patirtis, kurios dažnai nėra lengvai atpažįstamos nei tėvams, nei aplinkiniams. Tokie vaikai dažnai patiria vidinį konfliktą dėl prisirišimo prie abiejų tėvų - jie jaučiasi priversti pasirinkti vieną, bijodami įskaudinti kitą. Tai sukelia kaltės, gėdos ir baimės jausmus, kurie vaiko sąmonėje gali įsitvirtinti kaip nuolatinė vidinė įtampa.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Šio tipo konfliktai gali paveikti ir vaiko tapatybės raidą - ypač jei vaikas yra verčiamas atsiriboti nuo vieno iš tėvų, kurio asmenybė, vertybės ar net išvaizda yra dalis jo paties besiformuojančios asmenybės. Tokiu atveju gali kilti tapatumo krizė, savęs atmetimas arba vidinis susipriešinimas.
Milda Karklytė. Tėvų skyrybos vaiko akimis. Lojalumo konfliktas.
Kaip reaguoti į smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Jeigu jums nepavyksta palikti aplinkos, kurioje patiriate smurtą, joje lieka jūsų vaikai, nedvejodama kreipkitės pagalbos. Jeigu matome, girdime arba žinome, kad vienoje ar kitoje šeimoje vyksta smurtas, kiekvienas turėtume apie tai bent jau pasikalbėti su kuriuo nors tos šeimos atstovu. Sutikę smurtaujančios šeimos vyrą taip pat galima paklausti, kodėl jis taip elgiasi, parodyti jam, kad niekas su tuo taip lengvai nesitaikys ir tokio elgesio netoleruos.
Kaip elgtis, jei įtari, jog kaimynystėje gyvenantys žmonės smurtauja ir kokius žingsnius atlikti, kad padėtumėte smurto aukai ir nepakenktumėte pats sau? Juk pasibeldus į kaimynų duris, tikėtina, susidursi su agresyviu ir piktu smurtautoju, nuo kurio ir pats gali nukentėti.
Patarimai, kaip reaguoti:
- Nelikit abejingi: Jeigu būdami savo namuose girdite neaiškios kilmės triukšmą ir jums kyla įtarimas, kad greta esančiuose namuose - smurto atvejis, reikėtų nieko nelaukiant kuo skubiau skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Užkalbinkite smurto auką: Svarbiausia - nelikti abejingam ir visais įmanomais būdais stengtis padėti.
- Reaguoja ne tik kaimynai, bet ir darbdaviai: Džiugu, kad tiek institucijos, tiek darbovietės, tiek kaimynai tampa vis labiau bendruomeniški.
Pagalbos organizacijos ir linijos:
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras: Skambinkite telefonu 8 700 55516.
- Artimiausia pagalbos vieta savo mieste: Kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai.
- Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“: prabilk.lt.
Prevencija ir švietimas
Prevencija prasideda nuo suvokimo: svarbu, kad tiek tėvai, tiek specialistai gebėtų atpažinti subtilias emocinio spaudimo formas bei lojalumo konflikto ženklus. Ankstyvas intervencijas turėtų vykdyti įvairių sričių specialistai - vaikų psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, mokyklų bendruomenės nariai. Visų jų tikslas - apsaugoti vaiką nuo destruktyvių tėvų konfliktų poveikio ir užtikrinti saugią erdvę jo emociniam vystymuisi.
Kiekvienam iš tėvų, susidūrusių su skyrybomis ar globos klausimais, naudinga ieškoti profesionalios pagalbos - mokytis atpažinti savo emocinius poreikius, reguliuoti reakcijas ir formuoti santykį su vaiku, grįstą pagarba bei empatija.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Svarbu:
- Psichoedukacija tėvams padeda suprasti savo elgesio poveikį vaikui, keisti bendravimo modelius ir mokytis konstruktyviai spręsti konfliktus, neįtraukiant vaiko kaip „įrankio“.
- Kreipimasis į psichologą asmeniškai gali būti vertingas žingsnis kiekvienam iš tėvų - tai galimybė saugiai reflektuoti išgyvenimus, atpažinti už jų slypinčius poreikius ir išmokti veiksmingesnių bendravimo su vaiku ir buvusiu partneriu būdų.
- Mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai bei klasės vadovai gali pastebėti pirmuosius vaiko emocinio nestabilumo požymius: užsisklendimą, dėmesio koncentracijos problemas, staigius nuotaikų svyravimus ar agresiją.
Seksualinio smurto tema daugybę metų buvo beveik nekalbama, nebuvo tinkamai suvokiama ir problemos masto, formų bei padarinių. Visgi tik kalbant apie problemą galima ieškoti būdų ją užkardyti, padėti nukentėjusiems asmenims ir mažinti jų patiriamą atskirtį. Balandį minimas seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinį smurtą, palaikyti nuo jo nukentėjusius asmenis ir skatinti juos kreiptis pagalbos, naikinti su tuo susijusius mitus.
Seksualinis smurtas visada yra sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas ir čia niekada nėra nukentėjusio asmens kaltės. Dažnai girdime kvietimus aktyviai saugotis seksualinio smurto, pavyzdžiui, nevilkėti provokuojančių drabužių, nebėgioti vėlai vakare, nesilinksminti klubuose iki ryto, vis dėlto tai neprisideda prie smurto prevencijos. Iš tiesų visa atsakomybė už seksualinį smurtą tenka smurtautojams, tad geriausias būdas išvengti seksualinio smurto yra nepriekabiauti ir neprievartauti.
| Metai | Kreipimųsi dėl seksualinio smurto skaičius |
|---|---|
| 2023 | 22 |
| 2024 | 56 |
| 2025 (pirmas ketvirtis) | 28 |
tags: #kaip #zmogus #elgiasi #smurto #akivaizdoje