Priklausomybė - tai polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar užsiimti ta pačia veikla (pavyzdžiui, žaisti vaizdo žaidimus, azartinius lošimus), siekiant pasitenkinimo jausmo bei nekreipiant dėmesio į galimas neigiamas pasekmes.
Priklausomybės sindromas - tai oficialus priklausomybės ligos terminas. Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip žalingas vartojimas.
Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų priklausomybė. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.).
Dažnai pasikartojantis vartojimas ar veiksmas, keliantis malonumą, sukelia priklausomybę ir tampa psichikos sutrikimu. Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių žmogus, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, o asmens galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.
Priklausomybės Prigimtis ir Mechanizmai
„Priklausomybė - tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“, - sako neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kontrolės praradimas - svarbus priklausomybės požymis. Ypač svarbi - priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Todėl vaikystės traumos, stresas, auklėjimo stilius ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas šeimoje gali lemti, kaip formuojasi žmogaus gebėjimas susivaldyti.
Paaugliai neretai atsiduria su situacijomis, kai jų šeimos nariai ar bendraamžiai ankstyvame amžiuje supažindina juos su įvairiomis priklausomybėmis. Dėl patiriamo spaudimo iš draugų ir aplinkos, išgyvenamo streso mokykloje ar šeimoje, noro pabėgti nuo kasdienybės ar problemų ar tiesiog kylančio smalsumo paaugliai pradeda eksperimentuoti su rūkymu, alkoholiu, narkotikų vartojimu. Itin didelę riziką įgyti priklausomybę turi paaugliai, šeimoje turintys priklausomų asmenų.
Profesorė dalinsi: ,,…dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti - ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas“.
„Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, - aiškina dr. Vengelienė.
Svarbus priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios - prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos.
Ne kiekvienas, dažnai vartojantis alkoholį, yra priklausomas. Tačiau kai vartojimas tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių, kai žmogus bando sustoti, bet negali - tai gali būti priklausomybės požymiai.
Pastebėjai, kad padidėjo tolerancija medžiagai, jos reikia suvartoti vis daugiau, kad gautum tą patį poveikį - tai požymis, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl atsirado vis didesnės dozės poreikis.
Požiūris į priklausomybę kaip į ligą yra ne tik pagrįstas moksliškai, bet ir moraliai teisingas. Vartojantys žmonės - tai mūsų visuomenės dalis: tėvai, vaikai, mylimieji. Jie nenusileido iš dangaus - jie čia pat, šalia. Ši mintis ne apie gailestį, o apie brandžią toleranciją ir realybės priėmimą.
Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Aplinka, gyvenimo iššūkiai turi daugiau galios. Genetinis polinkis - svarbu, tačiau ir aplinka, asmeniniai resursai, turi didžiulę įtaką. Tai reiškia, kad užaugęs terpėje, kur buvo daug vartojama alkoholio, nebūtinai tapsiu priklausomas nuo alkoholio.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43-53 %) - t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40-60 %).
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Priklausomybė nekyla staiga, prasideda nuo žmogaus teigiamos nuostatos dėl vartojimo, eksperimentavimo, vėliau veiksmai tampa reguliarūs, dar vėliau intensyvūs, kol galiausiai išsivysto psichikos (tokie veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus, veiklą ir žmogus nebegali grįžti į normalią būseną) ir fizinė (veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti, pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimai, pakinta organizmo funkcijos) priklausomybė.
Priklausomybės teorijos
Biheivioristinėje teorijoje (biheiviorizmas) priklausomybė yra išmokimo rezultatas. Priklausomybę sukelia kelių formų sąlygojimas: operantinis (priklausomybė teikia pasitenkinimą ir nėra baudžiama), klasikinis (tuo metu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, esantys objektai gali veikti kaip sąlygojimo stimulas ir tapti malonumo atlikti tam tikrą veiklą rezultatu, pvz., švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų, vaizdas nuramina žmones, priklausančius nuo narkotikų).
Transakcinė analizė teigia, kad priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu, tai yra kai piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus, pagerina savijautą, palengvina gyvenimą. Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą, ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais.
Egzistencinės psichoterapijos atstovai priklausomybę nelaiko liga, ją apibūdina kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys. Egzistencialistų teigimu, nors žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimą nulemia aplinka. Aplinkos įvairūs veiksniai praplečia asmens galimybę klysti.
Pagal kognityvinę teoriją (kognityvinė psichologija), priklausomybės priežastis gali būti: mąstymo sutrikimas (klaidingos interpretacijos ir tikrovės neatitinkančios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realybės neatitikimo iki tikrovės neatitinkančių kliedesių), nelogiškas žmogaus mąstymo procesas (minčių nukrypimas nuo tikrovės neretai sutampa su nelogiškomis išvadomis, savęs, savo patyrimo apibendrinimais).
Psichoanalizės požiūriu priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų, tai yra šie žmonės vaikystėje negavo pakankamai oralinio pasitenkinimo ir suaugę nepasitiki savimi, yra pasyvūs ir priklausomi. Yra kelios psichoanalizės priklausomybės teorijos.
- Prieraišumo teorija: žmonės, kuriems trūko tėvų prieraišumo, yra nervingesni, jaučiasi nesaugūs bendraudami ir turi problemų kurdami santykius, emociškai neprisiriša ir neįsipareigoja kitiems. Tokie žmonės tampa priklausomi norėdami išsilaisvinti nuo nerimo, nesaugumo arba depresijos.
- Traumos teorijos šalininkai teigia, kad po tam tikros traumos, ypač seksualinės, pasireiškia potrauminiai sutrikimai ir priklausomybė, todėl žmogus atsiskiria, kad susitvarkytų su traumos prisiminimais ir išvengtų panašių situacijų. Tokiam atsiskyrusiam asmeniui priklausomybė gali sukurti saugumo, kontrolės jausmą.
- Impulsų teorijoje pirmą kartą sekso kaip priklausomybės sąvoką pasiūlė austrų psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas. Jis teigė, kad masturbacija yra pirminė priklausomybė, o kitos priklausomybės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų ir kita, atsiranda gyvenime kaip pakaitalai.
- Objektų santykių teorijoje priklausomybė suprantama kaip negebėjimas atskirti savęs nuo kitų objektų ar žmonių. Būdamas vienas žmogus patiria depresiją ir intensyvų nerimo jausmą, todėl kiti žmonės egzistuoja kaip laikini objektai, kad išoriškai sureguliuotų vidinį emocinį komforto poreikį.
4 įspėjamieji alkoholizmo požymiai
Priklausomybės Formos ir Požymiai
Įvairios priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterio, lošimo, lytinių santykių, maisto ir kita) yra gana paplitusios. Manoma, kad priklauosmybė turi apie 9,5 % žmonių, labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas (būdingas 7,4 % žmonių). Narkotines medžiagas daugiausia vartoja paaugliai ir jauni suaugusieji (vyrai dažniau nei moterys).
Priklausomybė gali būti fizinė ir psichologinė.
- Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Dažniausi arba labiausiai žinomi pavyzdžiai yra psichologinė priklausomybė azartiniams žaidimams, apsipirkinėjimui, interneto naršymui, bendravimui, pornografijai, seksui, darbui.
- Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė.
Žmogus dažniausia neigia savo priklausomybę. Norėdamas išgyti žmogus pats turi pripažinti savo priklausomybę, turėti motyvacijos ieškoti pagalbos. Gydant taikoma vaistų intervencijos, psichoanalizės metodai, psichoterapija.
Ne visas adiktyvus elgesys tampa adikcija (priklausomybe). Adiktyvūs gali būti nesveiki santykiai su kitu asmeniu, įvairi malonumą ar atsipalaidavimą teikianti veikla, savo vertingumą ir azartą keliantys užsiėmimai, psichologinę/emocinę deprivaciją kompensuojanti veikla ir pan.
Skiriami keli narkotikų vartojimo tipai:
- Eksperimentinis vartojimas. Aprašomas kaip trumpalaikis, dažniausiai sutinkamas grupinėje veikloje. Jis yra tiriamojo pobūdžio. Šis narkotikų vartojimo būdas dažniausiai priklauso nuo narkotinių medžiagų gavimo galimybių, vartojimo vietos, kompanijos, su kuria kartu vartojama, subkultūros ir esamos mados. Eksperimentinis vartojimas yra rizikingas, pvz., dėl žinių apie narkotikų poveikį stokos. Kai kurių tyrimų duomenimis iki 25 proc. klijų ar tirpiklių uostytojų miršta pirmo bandymo metu.
- Reguliarus vartojimas. Šiuo atveju pagrindiniu narkotikų vartojimą lemiančiu veiksniu tampa malonumo siekimas. Daug reikšmės turi tai, kad vartotojas dažniausiai mano, jog kontroliuoja narkotikų vartojimo dažnį, suvartojamų narkotikų kiekį. Tai ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas. Kartu pasireiškia fizinis bei psichinis poreikis vartoti narkotiką. Daugeliu atvejų vartotojas nebekontroliuoja vartojimo. Vartojama bet kuriuo metu, dideliais kiekiais, dažnai. Šioje stadijoje narkotikai dažniau vartojami pavieniui arba nedidelėse grupėse.
Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potraukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotiko poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje narkotinės medžiagos vartojamos, nes bendravimas tokiose grupėse yra beveik toks pat svarbus kaip ir pats apsvaigimas.
Pagalba ir Gydymo Galimybės
Pagalba - tai ne visada stacionarinis gydymas. Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją.
Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų - tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos. Ji egzistuoja.
Mes, priklausomybių konsultantai, pokalbyje naudojame pasaulyje žinomą, paprastą, bet informatyvų testą. CAGE klausimynas gali padėti ir pačiam įsivertinti situaciją. Juk niekas kitas geriau, nei Jūs, nežino kokios mintys ir trošuliai sukasi ir lyg adatėlės bado: ,,va, žiūrėk ir vėl“, ,,juk norėjau, tikrai norėjau nebegerti, kaip taip atsitiko…“.
Svarbu paminėti, kad priklausomybės ligoniai, kurie (dar) nesilaiko abstinencijos, retai arba niekada sau ir kitiems neprisipažins, kad nebekontroliuoja savo priklausomybės elgsenos. Jei su jais imama kalbėti apie jų priklausomybę, paprastai jie reaguoja agresyviai, arogantiškai arba viską nuleidžia juokais.
Gydant priklausomybės ligonius tikrai neatsitiktinai didelė reikšmė tenka religiniams aspektams. Didžiausios pasaulyje pagalbos priklausomybių ligoniams organizacijos, anoniminių alkoholikų (AA), terapija, remiasi dvylikos žingsnių programa. 11 žingsnis: Maldomis ir apmąstymais stengėmės pagerinti sąmoningą ryšį su Dievu - tokiu, kokį jį suvokėme.
Individualioje priklausomybės raidoje nors kartą pasireiškia aiškūs požymiai, kad kontrolė prarandama. Tačiau tą faktą vienareikšmiškai įvertinti nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, beveik kiekvienas žmogus patyrė, ką reiškia prarasti kontrolę: kai, tarkim, norėjo suvalgyti tik vieną šokolado gabaliuką, o sukirto visą plytelę. Bet tai nereiškia, jog nuo tol jis nebevalios šokolado valgyti saikingai. Daugumai žmonių pavyksta, net ir vieną kartą nebesusivaldžius, ribotai valgyti šokoladą, jo visiškai neatsisakant.
Išvados
Apibendrinant, priklausomybė yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, reikalaujanti supratimo, pagalbos ir tinkamo gydymo. Ankstyva intervencija ir palaikymas gali padėti asmenims įveikti priklausomybę ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Šaltiniai
- Tarptautinė ligų klasifikacija. TLK - 10. Statistinis variantas. V skyrius. Psichikos ir elgesio sutrikimai.
- Bulotaitė, L.,(2009). Priklausomybių Anatomija. Mob. El.p.
- Caluzzi, G., Pennay, A., Livingston, M., Matthews, S., & Lubman, D. I. (2022). Measuring alcohol craving: a systematic review and mapping of assessment instruments. Addiction, 117(7), 1980-1994.
- LRT.lt (2023). Mokslininkė apie priklausomybes: vaistų, kurie viską išspręs, nebus. Kontrolė - žmogaus rankose.
- Verhulst, B., Neale, M. C., & Kendler, K. S. (2015). The heritability of alcohol use disorders: A meta-analysis of twin and adoption studies. Psychological Medicine, 45(5), 1061-1072.