Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Atnaujinta 2025-12-22Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių.
Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Kas yra išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu.
Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą. D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Ne visiems atleistiems priklauso išmokos
Tuo metu dėl kaltės atleidžiami darbuotojai nedarbo išmokos negauna. Priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas ir pakartotinis atvejis per paskutinius 12 mėnesių.
Šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimų laikomi:
- neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties,
- pasirodymas neblaiviam ar kitaip apsvaigusiam darbe,
- atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tai privaloma,
- priekabiavimas ar kitokio pobūdžio diskriminacija darbe,
- tyčinė turtinė žala ar bandymas ją padaryti darbdaviui,
- nusikaltimas darbo metu ar darbo vietoje,
- kiti pažeidimai.
Dažniausiai išmokas gauna dėl pensijos
Vis dėlto Darbo kodekse išskirti ir tokie atvejai, kuomet darbuotojai gali pretenduoti į išeitines išmokas ir patys pasitraukdami iš darbo dėl svarbių priežasčių.
„Yra gana daug aplinkybių, kada jie patys gali nutraukti sutartį. Viena dažniausiai pasitaikančių aplinkybių, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jeigu darbuotojas dirba neterminuotą darbo sutartį“, - tv3.lt pasakojo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pirmuoju atveju darbuotojas turi darbdaviui prašymą atleisti iš darbo ir būtinai nurodyti, kad prašo jį atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Jeigu darbuotoja prašys atleisti iš darbo savo noru (DK 55 str. 1 d.), jis negaus išmokos, kuri siektų du vidutinius darbo užmokesčius.
Išėjimas iš darbo dėl prastovų
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui priklauso išeitinė kompensacija tuo atveju, kai jis nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis laikomos ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių besitęsiančios prastovos.
„Jeigu yra tokia situacija, darbuotojas turi teisę padėti pareiškimą ant stalo ir sakyti „Išeinu pagal 56 str. dėl prastovų“. Ir jam irgi priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka už didesnį nei vienų metų stažą“, - aiškino D. Čibirienė.
Išėjimas dėl negauto atlyginimo
Išmokos išėjus iš darbo savo noru priklauso ir tuomet, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas priklausantis atlyginimas arba jei darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo saugos ir sveikatos.
„Jeigu gabaliukas išmokėtas, tada nesiskaito. Tokiu atveju darbuotojas irgi gali pasakyti, kad nedirbs, parašyti prašymą išeiti iš darbo ir jam priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka bei darbdavio skola už atlyginimą“, - pasakojo D. Čibirienė.
Išmoka pačiam nutraukus darbo sutartį
Taip pat išmoka išėjus priklauso tokiu atveju, kai darbuotoja negali dirbti dėl ligos, neįgalumo arba turi slaugyti šeimos narį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
„Vaiką, įvaikį, tėvą, įtėvį, motiną, įmotę, vyrą arba žmoną. Jeigu slaugote mamą, galite pateikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru ir darbdavys turės jums išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoką. Jeigu įsidarbinote ir išdirbote tik vieną mėnesį, o tada pamatėte, kad reikia slaugyti mamą, tuomet galite pateikęs tokį prašymą galite gauti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką“, - sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Visais aukščiau minėtais atvejais darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Apie išmokas darbdaviai gali ir nežinoti
Tiesa, gali pasitaikyti atvejų, kada darbuotojai lieka be jiems priklausančių išmokų vien dėl darbdavio nežinojimo.
„Kodėl darbdavys gali neišmokėti - jis nežino, gali nežinoti, kada žmogui sukanka pensinis amžius. Kartais net patys darbuotojai nežino, kada sulauks pensinio amžiaus. Tai yra įdomi vieta, kad kiti gyventojai nepasinaudoja ta teise ir negauna išmokos“, - pastebėjo D. Čibirienė.
Jei jums mažinamas atlyginimas
Taip pat D. Čibirienė primena, kad senasis Darbo kodeksas reglamentavo, kad darbuotojas gali išeiti iš darbo ir gauti išeitinę išmoką tuo atveju, jei jam mažinamas atlyginimas, bet jis su tuo nesutinka.
„Dabartinis Darbo kodeksas neleidžia taip elgtis ir darbdaviui neleidžia darbuotojo atleisti, jei jis nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu“, - pažymėjo specialistė.
Čia pat ji pataria darbuotojams, kaip elgtis, kai jie sužino apie ketinamą mažinti atlyginimą.
„Ką reikėtų padaryti darbuotojui: kai jis gauna iš darbdavio pranešimą, kad jam mažinamas atlyginimas, jeigu jis atsako raštu, kad sutinka, sumažinimas įvyks. Jeigu jis nieko neatsako, reiškia, kad jis nesutiko su sumažinimu. Jeigu darbdavys ignoravo ir vis tiek darbo užmokestį sumažino, darbuotojas turėtų nemiegoti ir per tris mėnesius kreiptis į darbdavį, kad jis neteisėtai jam sumažino darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas pražiopsos trijų mėnesių terminą ir kreipsis praėjus ilgesniam laikotarpiui, viskas, laikoma, kad darbo užmokesčio sumažinimas įvyko teisėtai ir nieko nebegalima padaryti“, - akcentavo D. Čibirienė.
Tiesa, Darbo kodeksas nenumato darbuotojui galimybės išeiti iš darbo ir gauti išeitinę, kai jam keičiamos darbo sąlygos, išskyrus atlyginimo mažinimą.
„Tačiau darbuotojas gali nesutikti keltis dirbti į kitą miestą, tuomet jam bus prastovos. O tuomet sudėjus prastovas priklausys išmoka, išėjus iš darbo. Darbdavys paprastai, jeigu pateikia pasiūlymą pakeisti darbo sąlygas dirbti ne, pavyzdžiui, Vilniuje, o Alytuje, o darbuotojas nesutinka, darbdaviui Darbo kodeksas jau leidžia atleisti darbuotoją pagal 57 str. Tai auksinis straipsnis, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus. Nes tada išmoką mokės ne tik darbdavys, bet ir „Sodra“, - paaiškino D. Čibirienė.
Kokios išmokos priklauso po atleidimo
Prieš dvejus metus įsigaliojęs naujasis DK numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jei darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš tris dienas, jam išmokama šešių mėnesių išmoka. Be to, jei darbuotojas turi sukaupęs reikiamą nepertraukiamo darbo stažą vienoje darbovietėje, iš „Sodros“ gali būti skiriama ilgalaikio darbo išmoka.
Jei asmuo įmonėje išdirbo 5-10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10-20 metų - dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų - trijų mėnesių išmoka.
Taip pat, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas gali gauti išeitinę kompensaciją.
tags: #kodel #gali #neismoktei #kompensacijos #darbe