Vaiko gimimas laikomas vienu gražiausių gyvenimo įvykių, tačiau kartais realybė būna kitokia. Nerimas ir nepasitikėjimas savimi vienai auginant vaikus gali nemenkai aptemdyti mintis.
Vienišos mamos dažnai jaučiasi paliktos likimo valiai, o tai gali pakenkti jų emocinei ir fizinei gerovei, apsunkinti gyvenimą. Daugelis moterų niekada negalvojo, kad joms vienoms teks auginti vaikus, tačiau aplinkybės susiklosto taip, kad tai tampa neišvengiama.
Daugelis mamų nuolat nerimauja, kaip jų vaikas elgsis, šalia nebus tėčio. Iš anksto pasiruoškite atsakyti į klausimus, kuriuos vieną dieną potencialiai gali užduoti jūsų atžala. Pagalvokite apie kiekvieną scenarijų ir kiekvieną galimą klausimą bei pasiruoškite.
Atminkite, kad šiuolaikiniame pasaulyje nėra vieno šeimos apibrėžimo ir vieno modelio: šeima bus tokia, kokią jūs sukursite.
Dėl finansų nerimauja daugelis, tačiau vienišas mamas atsakomybė dėl visos šeimos gerovės gali dar labiau prislėgti. Susidėliokite prioritetus. Pagalvokite, kaip galite papildyti savo piniginę. Kiekvieną mėnesį susidarykite biudžetą: aiškiai matysite, kam išleidžiate pinigus ir kokius įpročius verta pakoreguoti.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Viena pagrindinių problemų - neturėjimas kuo pasikliauti auklėjant atžalas. Turint partnerį, kartu įgyjama ir galimybė bet kada prireikus pasikalbėti, ar jūsų taikomi metodai yra teisingi.
Žinokite, kad nepasitikėjimas savimi, neužtikrintumas gali neigiamai paveikti jūsų santykius su vaikais. Kai nežinote, kaip reaguoti į tam tikrą vaiko elgesį ar situaciją, tiesiog akimirkai sustokite: nueikite į kitą kambarį, užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Pasak ekspertų, tinkama atsipalaidavimo technika gali padėti išvalyti mintis ir geriau susikoncentruoti. Ramiai pasikalbėkite su vaiku, paaiškinkite, kodėl jo elgesys netinkamas.
Taip pat susipažinkite ir patirties semkitės iš kitų vienišų mamų: sužinosite, kaip elgtis tam tikrose situacijose, turėsite su kuo pasitarti. Tačiau atsiminkite, kad tobulų tėvų nėra. Daugybę kartų bus labai sunku vienai priimant tam tikrus sprendimus.
Vienišoms mamoms tenka apgalvoti daugybę dalykų: nuo kasdienių pirkinių namams iki tinkamiausios mokyklos parinkimo. Turite savimi pasitikėti ir tikėti, kad viskas išsispręs savaime. Tai, kad sprendimą priėmė daugiau negu vienas žmogus, dar negarantuoja, kad tas sprendimas yra geriausias.
Daugiau atsakomybės padės jums tobulėti, lavinti tam tikrus įgūdžius. Daugelis vienišų mamų, nuolat vienos priimdamos sprendimus, galiausiai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir tampa visiškai nepriklausomos nuo aplinkinių nuomonės. Daugelis vienišų mamų tą vienatvės jausmą patiria tuomet, kai vaikai savaitgalius ar atostogas leidžia su tėčiu.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Planuokite, ką veiksite, kai vaikų nebus namie. Geriausia išeitis - nesuteikti progos pradėti savęs gailėtis. Iš anksto suplanuokite susitikimą su draugėmis ir vykite į kiną, koncertą, muziejų ar tiesiog papietauti.
Aplinkiniai dažnai tikisi, kad vienišos mamos bus tikros supermoterys. Kiekvieną savaitę bent valandą skirkite veiklai „tik sau“, t. y. veikite kažką įkvepiančio, ką veikdavote dar iki tapdama mama. Tai gali būti dienoraščio rašymas, pasivaikščiojimas ar pomėgis (tapyba, mezgimas, siuvinėjimas, eilėraščių kūrimas) ir kt.
Vaiko auginimas dažnai nėra lengvas bet kokiomis aplinkybėmis. Vienišas tėtis ar mama patiria didesnę įtampą, fizinį ir emocinį nuovargį. Vieniši tėčiai ir mamos taip pat paprastai turi mažesnes pajamas ir buitis dėl to tampa tik sudėtingesnė. Taip pat labai dažnai vieniša mama ir tėtis nerimauja, kad vaikui trūksta vyriško ar moteriško pavyzdžio šeimoje.
Situacijos mes neretai pakeisti negalime. Tačiau tikriausiai lygiai taip pat svarbu, ką mes patys apie tą situaciją galvojame, ir koks yra mūsų santykis su tuo, kas vyksta. sutelkti dėmesį į mūsų požiūrį į situaciją.
Nuolat rodyti vaikui savo meilę, nes ji neribota ir niekada nesibaigia. Kiekvieną dieną skirkite laiko žaisti, skaityti, vaikščioti ar tiesiog pasėdėti su vaiku.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Turėti kuo aiškesnę rutiną. Rasti žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris galės prižiūrėti jūsų vaiką, kai jums reikės dirbti, pailsėti, keliauti darbo reikalais. Nustatyti aiškias ir nuoseklias ribas. Pasitikėti savimi ir tuo, kad jūsų užtenka. Pasirūpinti savimi.
Įtraukite fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną, valgykite sveikai, daug miegokite. Skirkite laiko veiklai, kuri jums patinka. Ieškoti bendrystės. Pasiieškokite progų bendrauti su kitais tėvais, prisijunkite prie vienišų tėvų paramos grupės. Kreipkitės pagalbos į artimuosius, draugus ir kaimynus. Prašyti pagalbos yra stiprybės ženklas. Juoktis ir mėgautis gyvenimu. Išsaugokite humoro jausmą spręsdami kasdienius iššūkius.
Kalbėtis apie skyrybas. Dauguma vienišų šeimų yra skyrybų pasekmė. Jei taip yra jūsų šeimoje, pasikalbėkite su vaiku apie tai, kaip gyvensite dabar. Įsiklausykite į vaiko jausmus ir stenkitės nuoširdžiai atsakyti į jo klausimus. Venkite nereikalingų smulkmenų ar neigiamų minčių apie kitą tėvą. Priminkite savo vaikui, kad abu jį mylite ir kad tai niekada nepasikeis.
Įvertinti naujų santykių brandą. Jei susitikinėjate su nauju žmogumi, pagalvokite, kokį poveikį vaikui turės jūsų nauji romantiniai santykiai. Ieškokite partnerio, kuris su jumis ir jūsų vaiku elgsis pagarbiai. Ieškoti teigiamų kitos lyties pavyzdžių. Jei vaiko mama ar tėtis nedalyvauja jo gyvenime, galite nerimauti dėl to, kad jūsų vaiko gyvenime trūksta vyriško ar moteriško pavyzdžio.
Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Gimdymas yra sunkus ir varginantis procesas. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų.
Pogimdyminė depresija
Dalis moterų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija - sudėtinga psichologine ir fiziologine būsena, kuri gali ištikti bet kurią moterį, nepriklausomai nuo jos amžiaus, socialinės padėties ar patirties. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 1 iš 5 moterų. Tačiau, anot „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, tikrasis mastas gali būti gerokai didesnis dėl visuomenėje vyraujančių stigmų ir informacijos stokos.
Kas yra pogimdyminė depresija?
Pogimdyminė depresija - tai nuotaikos sutrikimas, depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Tai sudėtinga psichologinė ir fiziologinė būsena, stipriai paveikianti ne tik mamos, bet ir visos šeimos, įskaitant kūdikio, kasdienybę.
Pogimdyvinė depresija ir melancholija: skirtumai
Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo pogimdyvinės melancholijos (angl. baby blues). Pogimdyvinė melancholija yra lengvesnė emocinė būklė, kurią patiria iki 80% naujų tėvų. Jai būdingas nuovargis, jautrumas ir nerimas. Ši būklė dažniausiai praeina savaime per 1-2 savaites. Tuo tarpu pogimdyvinė depresija yra intensyvesnė, trunka ilgiau ir gali smarkiai paveikti moters gebėjimą funkcionuoti.
Pogimdyvinės depresijos simptomai
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbu atpažinti ženklus, signalizuojančius, kad emocinė pusiausvyra sutriko. Dažniausi simptomai:
- Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas.
- Kaltės ar nevisavertiškumo pojūtis ("esu bloga mama", "nesugebu pasirūpinti kūdikiu").
- Dažnas verkimas be aiškios priežasties.
- Nerimas ar panikos priepuoliai.
- Nuovargis, net kai pavyksta išsimiegoti.
- Miego sutrikimai - nemiga arba nuolatinis noras miegoti.
- Apetito pokyčiai - prarandamas noras valgyti arba atsiranda persivalgymo epizodai.
- Kūno skausmai be aiškios priežasties.
- Sunku susitelkti, priimti sprendimus, rūpintis kasdieniais dalykais.
- Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Sunkumai užmezgant emocinį ryšį su kūdikiu, kartais - net jo vengimas.
- Įkyrios mintys ar baimės apie galimą kūdikio sužalojimą.
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti.
Specifiniai simptomai vyrams
Svarbu paminėti, kad pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams. Ji pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs.
Pogimdyvinės depresijos priežastys
Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai reali sveikatos būklė, kurią patiria daugelis moterų visame pasaulyje. Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.
Hormoniniai pokyčiai
Vienas svarbiausių veiksnių - drastiški hormonų pokyčiai po gimdymo. Iškart po kūdikio gimimo moters organizme staigiai sumažėja hormonų kiekis, todėl gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, sutrikti miegas ar emocinis stabilumas.
Miego trūkumas ir fizinis išsekimas
Naujagimis reikalauja nuolatinio dėmesio, kėlimosi naktimis, maitinimo, raminimo. Kūnas dar neatsigavęs po nėštumo ir gimdymo, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Lėtinis miego trūkumas silpnina nervų sistemą, didina emocinį jautrumą ir mažina gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Emociniai ir psichologiniai veiksniai
Motinystė - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė emocinė transformacija. Moters gyvenimas apsiverčia, ji prisiima atsakomybę už mažą žmogų, neretai jaučia spaudimą atitikti visuomenės ar savo pačios lūkesčius. Moterys, kurios anksčiau yra patyrusios depresiją ar nerimo sutrikimus, turi didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija. Be to, po gimdymo pasikeičia ir moters kūnas, ir dėl to ji gali jaustis nepatraukli ir prarasti pasitikėjimą savimi.
Socialinė aplinka ir palaikymo stoka
Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą.
Kiti veiksniai
Kiti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:
- Neplanuotas ir (arba) krizinis nėštumas.
- Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.).
- Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė).
- Nuolatinis stresas ir įtampa.
- Vaikystės traumos bei patirtas smurtas.
- Psichotropinių medžiagų vartojimas.
- Partnerio smurtas.
- Įvairios psichikos ir (arba) somatinės ligos.
- Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai.
Kaip atpažinti: pogimdyvinės depresijos testas
Nors daugelis moterų po gimdymo patiria vienokius ar kitokius emocinius svyravimus, svarbu suprasti, kada šie pokyčiai peržengia ribas ir tampa rimtesne problema. Vienas iš būdų tai įvertinti - atlikti pogimdyvinės depresijos testą, kuris padeda nustatyti, ar jaučiami simptomai rodo depresiją, ar tai laikinas emocinis nuovargis.
Dažniausiai naudojama Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS). Tai trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką.
Kaip tai veikia?
Kiekvienas atsakymas įvertinamas tam tikru balu. Surinkus aukštesnį nei 12 balų rezultatą, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu. Žinoma, testas nediagnozuoja depresijos, tačiau padeda atpažinti, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir verta kreiptis pagalbos.
Gydymas ir pagalba
Pogimdyvinė depresija nėra būsena, kurią reikia ištverti. Tai sveikatos sutrikimas, kuris, kaip ir bet kuri kita liga, reikalauja tinkamo dėmesio, supratimo ir pagalbos. Svarbiausia - nelikti su savo jausmais vienatvėje ir žinoti, kad pagalbos būdų yra daug.
Profesionali pagalba
Pirmasis žingsnis - pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Specialistas gali įvertinti būklės sunkumą ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Lengvesniais atvejais veiksminga psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis. Esant depresijai svarbu laikytis miego „higienos“, tai yra pakankamai miegoti ir sveikai maitintis.
Medikamentinis gydymas
Šiandien gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Dažniausiai tai būna labai plačiai ištirti ir labai mažai šalutinių poveikių turintys selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, geriau žinomi kaip SSRI. Pastaruosius pagal individualią situaciją parenka gydytojas ar gydytojas specialistas.
Artimųjų palaikymas
Pogimdyvinė depresija paveikia ne tik moterį, bet ir visą šeimą. Partnerio, draugų ar artimųjų supratimas ir kantrybė - labai svarbūs. Kartais vien nuoširdus pokalbis, pagalba buityje ar kelios valandos skirtos mamos poilsiui gali tapti dideliu žingsniu sveikimo link. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi.
Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti. Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Subalansuota mityba, reguliarus poilsis, fizinis aktyvumas ir laikas sau padeda organizmui atkurti vidinę pusiausvyrą. Net trumpi pasivaikščiojimai lauke ar lengvi tempimo pratimai gali pagerinti nuotaiką. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais. Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.
Papildomos priemonės geresnei savijautai
Emocinę sveikatą galima palaikyti ir natūraliomis priemonėmis. Gali būti naudinga į savo rutiną įtraukti streso mažinančius papildus.
- Magnis: Ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą. Jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose.
- B grupės vitaminai: Ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį. Jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, pilno grūdo produktuose.
- Omega-3 riebiosios rūgštys: Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus. Anot mokslininkų, sergant depresija, gydytojai gali padidinti omega-3 dozę net iki 2 g per dieną.
Savigalbos strategijos
Savigalba gali būti veiksminga atpažinus pirmuosius pogimdyminės depresijos simptomus, lengvos pogimdyminės depresijos atveju bei greta psichologinės ar psichoterapinės ir medikamentinės pagalbos.
- Struktūra/dienos planas: Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas.
- Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija.
- Adekvatūs lūkesčiai sau: Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais.
Pogimdyminė depresija – kaip ji atrodo iš tikrųjų
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad reikia pagalbos, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Nemokamą pagalbą teikia:
- Poliklinikos.
- Psichikos sveikatos centrai.
- Moterų krizių centrai.
- Krizinio nėštumo centrai.
- Visuomenės sveikatos biurai.
Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
