Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbus instrumentas, skirtas remti įvairias mokymo iniciatyvas Lietuvoje. Šios iniciatyvos apima platų spektrą programų, skirtų tiek suaugusiems, tiek jaunimui, siekiant kelti kvalifikaciją, įgyti naujų įgūdžių ir integruotis į darbo rinką. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime ESF finansuojamus mokymus Lietuvoje, aptarsime jų tikslus, įgyvendinimą ir poveikį visuomenei.
Europos socialinis tyrimas (EST)
Svarbu paminėti ir Europos socialinį tyrimą (EST), kuris yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną.
Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su septyniais instituciniais partneriais:
- Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija
- Centerdata, Nyderlandai
- IPP-CSIC - Institute of Public Goods and Policies, Ispanija
- Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė
- Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija
- Sikt, Norvegija
- Utrechto universitetas, Nyderlandai
EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Jis siekė tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią.
Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Pagrindiniai Europos socialinio tyrimo tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
- įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
- skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos.
Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės). EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis.
EST Lietuvoje
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“.
Pagrindiniai tyrimo vykdytojai Lietuvoje
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Tyrimo temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
EST duomenų vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis.
Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje).
ESF finansuojami mokymo projektai Lietuvoje
Nuo 2015 metų Europos socialinio fondo agentūra kaip pirkėjas iš viso paskelbė 789 pirkimus.
Tarp įvairių ESF finansuojamų mokymo projektų Lietuvoje, galima išskirti šiuos:
- Ekonominio įgalinimo E. mokymai: E. mokymų medžiagos parengimas bei E. mokymų platformos sukūrimas, adaptavimas ir palaikymas
- Lyderių mokymai ikimokyklinio ugdymo vadovams ir pedagogams
- Baigiamieji tinklų mokymai ikimokyklinio ugdymo įstaigose
- Profesijos mokytojų techninių, skaitmeninių kompetencijų tobulinimo organizavimo ir vykdymo paslaugos
- Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugos
- Ekonominio smurto artimoje aplinkoje mokymų organizavimo ir vykdymo paslaugos
- Profesijos mokytojų neformalių mokymų programų parengimo/atnaujinimo bei kontaktinių ir nuotolinių mokymų vykdymo ir organizavimo paslaugos
- Mokymai, suteikiantys socialinių paslaugų srities darbuotojams kompetencijas, padedančias atliepti individualius asmenų (šeimos) poreikius taikant specializuotas metodikas
Kursuok.lt platforma
Viena iš žinomiausių ESF finansuojamų iniciatyvų yra Kursuok.lt platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.
Platforma veikia vieno langelio principu ir siūlo platų mokymų pasirinkimą suaugusiems, suteikiant galimybę mokytis savo lėšomis arba pretenduoti į valstybės teikiamą finansavimą.
2025 m. sausį Kursuok.lt šventė vienerių metų gimtadienį! Anot jo, startavus platformai, teko išgirsti, kad norinčių mokytis reikės gerokai paieškoti ir kviestis po vieną. „Tikslas ir buvo sukurti informacinę sistemą, kuri veiktų kaip vienas langelis plačiai komunikacijai apie suaugusiųjų švietimo galimybes ir, žinoma, siūlytų platų mokymų pasirinkimą, o suaugausieji turėtų galimybę mokytis savo lėšomis ar pretenduoti į valstybės teikiamą finansavimą.
Mokymosi sutartis per visą sistemos veikimo laikotarpį pasirašė daugiau nei 17,4 tūkst. asmenų, iš jų 528 buvo nutrauktos. Šiuo metu yra užsiregistravę į mokymus ir pasirašę mokymosi sutartis - 2989 asmenys, jie mokosi arba laukia prasidedančių mokymų.
Kursuok konsultantų komanda atsakė į daugiau nei 7,5 tūkst. įvairių užklausų elektroniniu paštu bei atsiliepė į daugiau nei 11,7 tūkst. Kursuok.lt svetainėje iš viso apsilankė 726 tūkst.
Moterys labiausiai domino ir daugiausia registracijų sulaukė programos, kvietusios lavinti skaitmeninius įgūdžius, pažinti dirbtinį intelektą, išmokti efektyviai administruoti socialinius tinklus. Vyrai taip pat rinkosi programas iš šių sričių: tobulino anglų kalbą, projektų valdymo įgūdžius, gilino žinias, reikalingas derybose versle, mokėsi viešojo kalbėjimo.
Kursuok platformos vertinimas
Kursuok platforma teikia daug galimybių, tiek ir suaugusiems mūsų šalies piliečiams, norintiems tobulėti ir įgyti žinių, tiek ir mokymų organizatoriams. Tačiau esama teigiančių, kad projektas susiduria su skaidrumo ir efektyvumo iššūkiais ir nebeatliepia išsikeltų tikslų.
Pavyzdžiui, 2023 m. 25-64 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą kriterijus atitiko 10,7 proc. visų suaugusiųjų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 12,8 proc.
Lietuvos piliečiai norėtų mokytis visą gyvenimą, tačiau, anot Vyriausybės strateginės analizės centro, suaugusiesiems dažniausiai kyla finansinės ir laiko derinimo kliūtys: 30 proc. sunku sumokėti už mokymo paslaugas, 26 proc. - suderinti mokymąsi su šeimos ir asmeniniais poreikiais, 22 proc. - su darbo grafiku.
Džiaugiamės, kad nuo veiklos pradžios jau išduota beveik 15 tūkst. Kita vertus, suprantame, kad visuomenei gali kilti įvairių klausimų. Kursuok platforma veikia dar tik metus, pasitaiko klaidų, bet esu įsitikinusi, kad judame teisinga kryptimi. Ir toliau dirbsime, kad Lietuvos suaugusiųjų įsitraukimas į šią programą būtų kuo sklandesnis bei paprastesnis, o įgytos žinios prisidėtų prie bendros gerovės kūrimo.
Verta pažymėti, kad mokymosi paslaugų kokybę įvertina ir patys mokymosi dalyviai. Pasibaigus mokymams, jie gauna vertinimo anketą, kurioje vertinama programa, lektorius ir pan.
Taip pat kai kurių kursų reklamose žinutės dėliojamos sudarant įspūdį, kad konkretūs mokymai yra nemokami ar visiškai valstybės finansuojami.
Kursuok mokymų programų kainų pasiskirstymas 2024 m.
Mokymų teikėjo atsakomybė yra įsivertinti, ar paslaugos už siūlomą kainą yra konkurencingos tarp kitų rinkos dalyvių, taip pat kokią vertę už siūlomą kainą gaus vartotojas, ar jam bus patrauklu rinktis būtent jo siūlomus kursus ir pan. Suaugusieji turi teisę patys spręsti - rinktis arba nesirinkti mokymų už tokią kainą, kokia yra siūloma.
Atkreipiame dėmesį, kad svetainėje Kursuok.lt, paspaudus mygtuką „Prisijungti”, jis nukreipia būtent į adresą mano.kursuok.lt, kuris egzistavo nuo pat platformos sukūrimo pradžios.
Prevencinis pasirengimas padėjo suvaldyti padidėjusį staigų naudotojų užklausų kiekį, tačiau jo nepakako. IMP IS veikė, bet dėl didelės apkrovos ne į visas gautas užklausas buvo sėkmingai atsakoma arba atsakoma vėluojant.
Džiaugiamės, kad Kursuok vos per metus stipriai išpopuliarėjo ir tapo aptariamu diskusijų objektu. Toks dėmesys verčia mus pasitempti ir dirbti dar atkakliau, tobulinti ir plėtoti šią pamėgtą platformą.
Bendradarbiaujame ir esame pasirengę bendradarbiauti su visais teikėjais ir mokymų dalyviais. Vykdome apklausas ir dalyvių, ir teikėjų, išklausome bei kaupiame pasiūlymus, atsakome į klausimus, nuolat veikia ir konsultacinės linija +370 700 22 722, nuo platformos starto iki šių metų pradžios viso užregistruota virš 10 620 skambučių.
Mokymų vykdymo stebėjimo procesas vyksta nuolat, vadovaujantis Kokybės tvarkos aprašu. Galiu patikinti, kad stebėsena vykdoma atsitiktinės atrankos būdu, kuri grindžiama nešališkumo principais. Žinoma, tikriname ir tuos paslaugų teikėjus, dėl kurių paslaugų sulaukiame skundų.
Pameistrystės programos
ESF taip pat remia pameistrystės programas, kurios suteikia galimybę jaunuoliams įgyti praktinės darbo patirties realioje darbo aplinkoje. Tokios programos padeda jaunuoliams įsitikinti, ar pasirinkta profesija iš tiesų atitinka jų lūkesčius, ir įgyti vertingos patirties, kuri padidina jų konkurencingumą darbo rinkoje.
Pavyzdžiui, Gabija Taujanskaitė, dar besimokant, pasinaudojo pameistrystės programa „Hilton Garden Vilnius City Centre“ viešbutyje ir įgijo neįkainojamos patirties, po kurios pasiliko dirbti įmonėje toliau.
12 klasėje besimokanti Milana Medeiša jau džiaugiasi, kad šiandien turi nemažai darbo patirties. Galimybę per pameistrystę išmėginti realias darbo sąlygas, įgauti patirties ir įsitikinti, ar darbas virtuvėje iš tiesų traukia, Milana vadina pranokusia jos lūkesčius.
Parama labiausiai nepasiturintiems gyventojams
Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa, finansuojama Europos socialinio fondo plius (ESF+) lėšomis, 2025 metais ir toliau užtikrino paramą labiausiai nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Per metus daugiau kaip 190 tūkst.
Informacijos sklaida ir renginiai
Siekiant viešinti EST vykdymą ir jo rezultatus, buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas ir metodologinius mokymus. Šie renginiai skirti supažindinti visuomenę su tyrimo metodologija, duomenų analize ir galimybėmis, kurias suteikia EST duomenys.
Pavyzdžiui, 2015 m. spalio 26 d. vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (liet. „Europiečių nuostatų matavimas Europos socialiniame tyrime“). Seminare pranešimus skaitė tarptautinių apklausų metodologijos ekspertė, Nyderlandų Socialinių tyrimų instituto vyr. mokslininkė, EST EMTIK direktoriaus pavaduotoja metodologijai Ineke Stoop (PhD) ir socialinės stratifikacijos ir subjektyvios socialinės gerovės tyrimų ekspertas, Londono miesto universiteto Lyginamųjų socialinių apklausų centro vyr. mokslo darbuotojas, EST EMTIK direktoriaus pavaduotojas Eric Harrison (PhD).
2020 m. gegužės 21 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)". Mokymų metu aptarti duomenų analizės skaičiuojant koreliaciją ir skirtumus tarp grupių ypatumai, pagrindinės kriterijų taikymo prielaidos bei demonstruota EST duomenų analizė naudojant SPSS programos paketą.
tags: #europos #socialinio #fondo #mokymai