Žmogui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, jis negali dirbti ir uždirbti pajamų savo bei šeimos narių pragyvenimui užtikrinti. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas. Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmokos skyrimo sąlygos
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus). Stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą. Kita asmenų grupė, kuriems netaikomas stažo reikalavimas, yra apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Taip pat skaitykite: Ligos pašalpos dydis Lietuvoje
| Išmokos mokėtojas | Laikotarpis | Dydis |
|---|---|---|
| Darbdavys | Pirmos 2 nedarbingumo dienos | 62,06% - 100% VDU |
| Sodra | Nuo 3 nedarbingumo dienos | 62,06% VDU (77,58% esant ekstremaliai situacijai) |
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Asmenys, norintys gauti ligos pašalpą, turi „Sodros" teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Prašymą galima siųsti paštu, pateikti nuvykus į „Sodros" teritorinį skyrių arba internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą - EGAS. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržoje. Jei asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi, kiekvieną kartą išduodamas naujas elektroninis pažymėjimas. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nėra užbaigiamas. Jei asmuo atgavo darbingumą ir nori sugrįžti į darbą anksčiau nei nurodyta gydytojo išduotame elektroniniame nedarbingumo pažymėjime, papildomai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir užbaigti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo taip pat nereikia.
Kad susirgę asmenys gautų ligos pašalpą, darbdavys „Sodrai" turi pateikti pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Jame nurodoma informacija apie ligos pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas ir laikotarpis, kurį asmuo dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas. R. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Nedarbo išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos. Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas