Pasitenkinimas darbu organizacijoje įgauna veiklos kokybės reguliatoriaus funkciją. Todėl būtina kalbėti apie darbuotojų pasitenkinimo darbu didinimo verslo organizacijose pakankamai konkrečias, tačiau kartu ir tipologizuotas strategijas. Straipsnyje bandoma kritiškai įvertinti pasitenkinimą darbu aiškinančias teorijas, išaiškinti, kaip verslo organizacijų darbuotojai įvertina savo darbą bei atskirus pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius, išryškinti ateities tendencijas bei pasiūlyti darbuotojų pasitenkinimo darbu didinimo strategijų pagrindimo principinę schemą.
Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, vykdyta Lietuvoje 2021 m. liepos-gruodžio mėnesiais, atskleidė įdomių įžvalgų apie dirbančiųjų požiūrį į darbą. Iš viso apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, iš kurių 1,6 tūkst. buvo dirbantys.
Darbo sutarčių tipai:
- Neterminuota darbo sutartis: 87,5 proc.
- Terminuota darbo sutartis: 9,8 proc.
- Be darbo sutarties: 2,7 proc.
Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių - tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas.
EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus - tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. - ypač nepatenkinti. Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai.
Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.).
Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. - kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką.
Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18-41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc.
Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Tyrimo apribojimai: Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas.
10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį - liepos-gruodžio mėnesiais. Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr.
Europos socialinis tyrimas (EST)
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su penki instituciniais partneriais:
- Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija
- Centerdata, Nyderlandai
- Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė
- Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija
- Sikt, Norvegija
EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Jis siekė tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią. Šis tyrimas suteikė vertingų rezultatų, tačiau jame buvo pastebėtos didelės duomenų apie socialines ir politines orientacijas skirtingose šalyse spragos. Nors dauguma nacionalinių apklausų buvo vykdomos remiantis aukštais metodologiniais standartais, bet visos jos skyrėsi klausimų formuluotėmis ir metodologija, o tai darė palyginimą itin sudėtingą. Joms itin trūko ir palyginamosios perspektyvos, nes buvo orientuojamasi išimtinai į nacionalinį kontekstą.
Kad šis socialinių tyrimų Babelio bokštas būtų suvaldytas ir atsirado Europos socialinio tyrimo iniciatyva. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos verslui: ES parama
Pagrindiniai Europos socialinio tyrimo tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
- įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
- skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
EST Lietuvoje
Lietuvos dalyvavimas Europos socialiniame tyrime Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
Pagrindiniai tyrimo vykdytojai Lietuvoje
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Tyrimo temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
EST duomenų vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai. EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Informacijos sklaida EST EMTIK sukurti ištekliai Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas ir mokymus.
tags: #europos #socialinio #tyrimai #pasitenkinimo #darbu