Pensija yra finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Pensijų sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Ne vienam esamam ir būsimam pensininkui turėtų būti įdomu, kaip veikia ši pensijų didinimo sistema. Socialinio draudimo pensija kaip tik ir gali padidėti dviem minėtais būdais: padidinus bazinę pensiją, t.y. pagrindinę visos pensijos dalį, ir nustačius didesnį vidutinių draudžiamųjų pajamų dydį, kuris lemia papildomą pensijos dalį.
Kiekvienas pensininkas šiais abiem jam maloniais atvejais nesunkiai galėtų pats paskaičiuoti, kiek padidės jo gaunama pensija.
Taigi pensijų didinimo mechanizmas šiemet pradėjo suktis gerokai greičiau. Po ketverių užšaldymo metų šalies valdžia nutarė padidinti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį: nuo liepos 1 d. jos bus padidintos nuo 886 litų iki 901 lito. Nuo šių metų gegužės 1 d. padidėjo ir vadinamoji bazinė pensija nuo 147 litų iki 152 litų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kaip veikia pensijų didėjimo mechanizmas?
Valstybinio socialinio draudimo pensijos didėja kartu su pagrindinės (bazinės) pensijos ir vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų augimu. Bazinė pensija nuo 1995 metų (75 Lt) iki šių metų gegužės 1 dienos padidėjo daugiau nei dvigubai. Tiesa, pastaraisiais metais ji didėjo ne taip jau dažnai. Dar didesniu santykiu padidėjo ir vidutinė pensija: nuo 150 litų 1995 metais iki 323 litų 2002 metais.
Draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į Sodros biudžetą. Remiantis įstatymu, vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šis rodiklis taip pat daro įtaką pensijų didėjimui.
Paaiškinsime.
Pensija = bazinė pensija + 0,005 x s (darbo stažas) x k (asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas) x D (vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, patvirtintos iki mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos).
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kaip tik pastarasis, kiekvieną ketvirtį didėjantis dydis lemia kiekvieno pensininko pensijos didėjimą. Draudžiamosios pajamos nuo 1995 metų sausio mėnesio iki 2003 metų rugpjūčio padidėjo žymiai daugiau negu du kartus. Tiesa, pastaraisiais metais jos didėjo, kaip ir bazinė pensija, vėlgi - nedažnai.
Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas suskamba kiekvieno pensininko piniginėje. Tačiau nevienodai, priklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio. Papildoma pensijos dalis padidėja tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kokiu padidėjo draudžiamosios pajamos. Akivaizdu, kad didesnės pensijos padidės daugiau negu mažesnės.
Keli pavyzdžiai:
Draudžiamosios pajamos nuo šių metų liepos 1 dienos bus 901 litas. Palyginti su ankstesniu rodikliu, jos padidės 1,693 procento.
Vidutinė 2002 m. pensija - 323 litai (152 Lt - bazinė pensija ir 171 Lt - papildoma dalis) padidės: 171 Lt x 1,693 proc. = 2 Lt 89 ct.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Žmogui gaunančiam 652 Lt pensiją (152 Lt bazinę pensiją ir 500 Lt papildomą dalį), ji padidės: 500 Lt x 1,693 proc. = 8,46 Lt.
Beje, šį padidėjimą galima apskaičiuoti ir žymiai paprasčiau: reikia savo pensijos papildomąją dalį (ji bus lygi iš visos pensijos atėmus pagrindinę - 152 Lt dalį) padauginti iš naujojo draudžiamųjų pajamų dydžio ir padalyti iš senojo. Jeigu antrojo pavyzdžio pensija būtų dar didesnė, o pirmoji dar mažesnė, padidėjimo skirtumas būtų dar ryškesnis.
Visuomenė atkreipė dėmesį į šią nelygybę. Lietuvos pensininkų reikalų taryba pasiūlė didinti pensijas ne diferencijuotai, o visiems vienodai. Kol kas, deja, geresnio pensijų didinimo mechanizmo dar nesugalvota.
Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas - tai papildomos milijoninės išmokos iš Sodros biudžeto. Naujausias padidėjimas iki 901 lito pareikalaus surasti papildomai po keletą milijonų litų kiekvieną mėnesį.
Lietuva atsisakė išnykti ir pakeitė pasaulį
Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus?
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d.
Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
D. U. Tai galimybė gauti dalinę pensiją likus ne daugiau kaip 5 metams iki įprasto pensijos amžiaus. Minimalus būtinasis stažas 2025 m. Jei trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite. Kai kuriais atvejais galima mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose.
„Sodra“/Išmokos gegužę
Kaip skelbia „Sodra“, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali tikėtis gegužės 15 dieną, nedarbo - gegužės 20 d., vaiko išlaikymo - gegužės 23 d. Šalpos išmokos gavėjus pasieks skirtingomis dienomis, priklausomai nuo to, ar jos pervedamos į banko sąskaitą, ar pristatomos į namus, ar atsiimamos Lietuvos pašte. Pensijų anuitetų išmokos galima tikėtis gegužės 26 dieną, išankstinės senatvės pensijos - gegužės 20 d.
Tuo metu ligos, motinystės, tėvystės ar ilgalaikio darbo išmokos išmokamos praėjus tam tikram terminui nuo sprendimo priėmimo ar pateiktų dokumentų.
„Sodra“ pasidalijo ir gegužės mėnesio pensijų mokėjimo grafiku.
Jeigu pensija žmogui paskirta iki 2012 m. vasario 29 d. - pensija mokama nuo 7 iki 12 mėnesio dienos.
Jeigu pensija Jums paskirta po 2012 m. kovo 1 d., arba 2011 m. gruodžio mėnesį, arba 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo mokama 27 - 28 dienomis, - pensija mokama nuo 13 iki 21 mėnesio dienos;
Jeigu pensija Jums paskirta po 2024 m. sausio 1 d. - pensija mokama nuo 7 iki 12 mėnesio dienos.
Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2025 m. Taigi, kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kodėl ilginamas pensinis amžius
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst.
Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau. Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų.
Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip didinamas pensinis amžius
2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m. Taigi nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai.
Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Kaip ilginamas būtinasis stažas
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Būtinasis stažas ir pensijos dydis
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė. Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x296,45).